2021-09-01 Nr. AB-17161-3-61-3-01468-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1937-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01468-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.3; 7.9; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV, Fondo valdyba, atsakovas) 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1683 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo atnaujinti terminą; 2) atnaujinti terminą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirta 117,05 Eur dydžio našlaičių pensija. Pareiškėja mano, kad minėta pensija jai turėjo būti paskirta ir už ankstesnį laikotarpį, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė atnaujinti apskundimo terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalies dėl VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. PE_SP2-182 (toliau visi kartu – ir Sprendimai), kuriais V. R. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Pareiškėjos teigimu, toks Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.

3. Pareiškėja paaiškino, kad yra neįgali nuo vaikystės. Jos neįgalumas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) ir jai nuolat reikalinga kito asmens globa. Tokia informacija atsakovui buvo žinoma, tačiau atsakovas nė vieno priimto sprendimo pareiškėjai nepateikė jai suprantamu Brailio raštu, todėl pareiškėja negalėjo tinkamai susipažinti su priimtų jos atžvilgiu sprendimų turiniu, tuo pačiu ir tų sprendimų apskundimo tvarka. Pasak pareiškėjos, be minėtos negalios ji serga ir kitomis ligomis ir tai labai apsunkina jos judėjimo galimybę. Pareiškėjos manymu, atsakovas turėjo šias aplinkybes įvertinti, kaip turėjusias įtakos ir sutrukdžiusias pareiškėjai tinkamai apginti savo pažeistą teisę, taigi atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių.

4. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas šioje situacijoje privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir atsižvelgti į tai, kad būtent dėl jo kaltės (tinkamai neišaiškinus pareiškėjai sprendimų apskundimo tvarkos) nuo 2012 m. pareiškėjai nebuvo paskirta našlaičių pensija. Apie galimybę apskųsti priimtus sprendimus, kuriais atsisakoma skirti pareiškėjai našlaičių pensiją nuo 2012 m., pareiškėja teigė sužinojusi tik tada, kai jai buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tuo metu, kai ji teiravosi, dėl ko jai nebuvo paskirta našlaičių pensija už ankstesnius laikotarpius, pensijų poskyryje buvo informuota, jog jai skirti našlaičių pensiją atsisakoma dėl to, kad pareiškėja privalo pateikti naują medicininę pažymą, todėl pareiškėja ne kartą kreipėsi į savo gydytoją su prašymu išrašyti vis naują medicininę pažymą, kuri patvirtintų jos turimą negalią.

6. Atsakovas VSDF valdyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

6.1. VSDFV Kauno skyriaus Sprendimais V. R. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Apie šiuos Sprendimus pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2012 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, 2013 metų sausio–vasario mėnesiais, 2014 metų liepos–rugsėjo mėnesiais. Visuose paminėtuose VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose, be kitų duomenų, buvo nurodyti šių sprendimų apskundimo terminai ir tvarka, tačiau pareiškėja ženkliai praleido 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630 apskųsti ir 6 mėnesių terminą VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti. Šias aplinkybes atsakovas nustatė skundžiamu Sprendimu.

6.2. Atsakovas nesutiko, kad jis privalėjo atsižvelgti į tai, kad, pareiškėjai pateikus visus reikalingus dokumentus, ir esant nepasikeitusiems teisės aktams, dėl atsakovo kaltės nuo 2012 m. pareiškėjai nebuvo paskirta našlaičių pensija. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja pripažinta invalide 23 metų amžiaus dėl bendrų ligų ir ji neatitiko iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6.3. Atsakovas nesutiko su argumentu, jog pareiškėja praleido Sprendimo apskundimo terminus, nes jai kaip negalią (duomenys neskelbtini) turinčiam asmeniui nebuvo tinkamai pateikti atsakymai į jos prašymus, jai nebuvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teisę šiuos sprendimus apskųsti, bei pažymėjo, kad minėtas argumentas kad negali būti laikomas pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos liga nesukliudė jai 2019 m. kreiptis į Lietuvos aklųjų sąjungos Kauno skyrių ir į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad šios įstaigos padėtų jai kreiptis į VSDFV, todėl sprendė, kad pareiškėjos susirgimai nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai apriboję jos galimybes asmeniškai arba per įgaliotą asmenį (atstovą) laiku kreiptis su skundu į VSDFV. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja atsakovui nenurodė, kad egzistavo objektyvios priežastys, kurios užkirto jai kelią pateikti skundą VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų per įstatymo nustatytą terminą, o tiek VSDFV pateikti paaiškinimai dėl praleisto termino, tiek skunde teismui nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad termino praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjos V. R. skundą patenkino: panaikino VSDFV 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1683; atnaujino pareiškėjai terminą VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182 apskųsti, ir įpareigojo atsakovą Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos V. R. atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. PE_SP2-182.

8. Teismas sprendime labai detaliai išdėstė faktines bylos aplinkybes, susijusias su skundžiamo Sprendimo priėmimu, bei konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SP2-182 V. R. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Pareiškėjos atstovė pateikė 2020 m. vasario 10 d. prašymą atnaujinti terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus, nurodydama, kad pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini) turinčiam asmeniui, nebuvo tinkamai pateikti atsakymai į jos prašymus, jai nebuvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teisę šiuos sprendimus apskųsti. VSDFV 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti ir tuo pačiu atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. šiuo atveju iš esmės keliamas klausimas dėl termino atnaujinimo siekiant apskųsti minėtus VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus, kurių apskundimo terminas, pasak pareiškėjos, buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad terminas apskųsti VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus yra praleistas, nėra. Pareiškėja pripažįsta, kad jis buvo praleistas, tačiau teigia, jog termino praleidimą lėmė atsakovo kaltė: terminą pareiškėja praleido dėl to, kad jai, turinčiai (duomenys neskelbtini) nuo pat vaikystės (ir atsakovui žinant šią aplinkybę), nebuvo tinkamai išaiškinta VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų apskundimo tvarka – nė vienas institucijos pateiktas atsakymas, pasak pareiškėjos, nebuvo pritaikytas skaityti (duomenys neskelbtini) (Brailio raštu).

11. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios. Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)), pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

13. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo / turi sveikatos problemų, susijusių (duomenys neskelbtini), nuo pat vaikystės (tai patvirtina pateikti medicinos dokumentų 2013 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. išrašai bei siuntimai). Pareiškėjai nuo 1992 m. gegužės 14 d. nustatytas 80 proc. netektas nedarbingumas, o nuo 2014 m. birželio 10 d. – 90 proc. netektas nedarbingumas. Byloje esantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytojo G. R. 2020 m. vasario 12 d. atsakymas Nr. 3(123)-1455 įrodo, kad pareiškėja serga ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir kitomis ligomis, dėl kurių pareiškėja sveikatos būklė nėra tokia, kad pareiškėja galėtų pati pasirūpinti savimi.

Iš byloje esančio Kauno ODEK pažymėjimo Nr. 027087 teismas nustatė, kad jai reikalinga kito asmens priežiūra. Teismas vertino, kad šie nurodyti duomenys laikytini pakankamais įrodymais, kad būtų galima teigti, jog dėl sveikatos problemų pareiškėjai laiku realizuoti apskundimo teisę buvo sudėtinga. Teismas vertino, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apsunkino jos galimybę sužinoti jai siųstų VSDFV Kauno Sprendimų turinį (tuo pačiu ir jų apskundimo terminą). Teismas šioje situacijoje nesutiko su atsakovu, kad (duomenys neskelbtini) turinti pareiškėja, gavusi VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, suprato jų turinį, nes pareiškėja, gavusi atsakymus iš VSDFV, kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV pensijų padalinį, teiraudamasi dėl atsakymų turinio ir tolimesnės eigos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiravimasis įrodo, kad ji nesuprato gautų sprendimų turinio ir aktyviai siekė išsiaiškinti, kokių veiksmų ji turėtų imtis. Tai, kad pareiškėja buvo aktyvi ir siekė apginti savo galimai pažeistas teises, teismo teigimu, patvirtina ir aplinkybė, kad ji, gavusi informaciją dėl nepakankamų dokumentų pateikimo, kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydama medicininių pažymų dėl jos sveikatos būklės (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų medicinos dokumento išrašas 2020 m. vasario 12 d.), tokiu būdu bandydama įgyvendinti savo galimai pažeistas teises.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja nėra asmuo, turintis specialių teisinių žinių. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė gali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, o pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo laikytinos objektyviomis, o jos veiksmai dėl teisminės gynybos laikytini rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, kurias pareiškėja prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pareiškėjos realioms galimybėms pačiai atlikti atitinkamus veiksmus), padarė išvadą, kad jos sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti.

14. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų apskundimo ir nenagrinėjo pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dėl minėtų Sprendimų. Teismas nurodė, kad, panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą.

III. 15. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimui Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimui Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimui Nr. PE_SP2-182, nutraukti, kitoje dalyje V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

16.1. Teismo sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus bei priimtas viršijus kompetenciją. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas, kadangi priėmė sprendimą vadovaudamasis šio straipsnio 2 ir 4 punktais, nors ABTĮ 88 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima tik vieną iš tame straipsnyje išvardytų sprendimų.

16.2. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta atnaujinti pareiškėjai V. R. terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti, priimtas viršijus kompetenciją, taip pat nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais remdamasis teismas nusprendė atnaujinti praleistą skundo pateikimo Fondo valdybai terminą. Atsakovas pažymi, jog skundų dėl VSDFV ir jos teritorinių padalinių sprendimų padavimo terminai bei jų atnaujinimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktas, ir pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teisė atnaujinti praleistą skundo dėl Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimų padavimo Fondo valdybai, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, terminą išskirtinai suteikta tik Fondo valdybos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui.

16.3. Atsakovas, atsižvelgdamas į ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, pažymi, jog ABTĮ administracinių teismų kompetencijai nepriskyrė kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją praleisto termino atnaujinimo, todėl teismas, nuspręsdamas atnaujinti pareiškėjai V. R. terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti, viršijo kompetenciją ir nepagrįstai atliko viešojo administravimo subjekto funkciją. Atsakovas akcentuoja, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą, o ne praleistą kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą, o pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirta administracinių bylų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

16.4. Atsakovo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nusprendė panaikinti Fondo valdybos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1683 ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti V. R. atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų. Atsakovas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti Fondo valdybos 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1683, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti.

16.5. Fondo valdyba nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl pareiškėjos galimybės suprasti jai siųstų Sprendimų turinį bei jų apskundimo tvarką, taip pat su pareiškėjos elgesio, kaip sąžiningo ir rūpestingo elgesio vertinimu, bei tuo, jog teismas konstatavo pareiškėją neturėjus teisinių žinių, ir pažymi, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos atstovė 2020 m. vasario 10 d. prašyme Fondo valdybai reikalavimą atnaujinti praleistus VSDFV Kauno skyriaus sprendimų apskundimo terminus grindė tuo, kad V. R. „kaip (duomenys neskelbtini) turinčiam asmeniui, nebuvo tinkamai pateikti atsakymai į jos prašymus, jai nebuvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teisę šiuos sprendimus apskųsti“, bei pridėjo V. R. motinos mirties liudijimo bei medicinos įstaigų išduotų dokumentų kopijas.

16.6. Fondo valdyba nurodo 2020 m. kovo 12 d. sprendime Nr. (6.5) I-1683 pažymėjusi, kad VSDFV Kauno skyriaus Sprendimai V. R. buvo išsiųsti registruotu paštu, šiuose sprendimuose, išskyrus VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (10.4) S-5313, buvo nurodyta jų apskundimo tvarka. Tai, kad V. R. gavo šiuos sprendimus ir suprato jų turinį, patvirtina jos veiksmai, apie kuriuos rašo pareiškėjos atstovė 2020 m. vasario 10 d. prašyme („Gavusi atsakymus iš VSDFV, <...> kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV pensijų padalinį, <...> teiraudamasi dėl atsakymo turinio ir tolimesnės eigos“), ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų medicinos dokumento išrašo ir 2020 m. vasario 10 d. prašyme nurodytos aplinkybės („kreipdavosi į gydymo įstaigas, siekdama gauti pažymas dėl jos invalidumo iš vaikystės“). Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad V. R. suprato VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus (t. y. priežastis, dėl kurių jai neskiriama našlaičių pensija) ir žinojo šių Sprendimų turinį, nes savo veiksmais siekė pakeisti invalidumo priežastį, siekdama gauti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Fondo valdyba nustatė, jog nėra pagrindo teigti, jog V. R. buvo išaiškintos ir žinomos tik tos Sprendimų dalys, kuriose nurodyti atsisakymo skirti našlaičių pensijos motyvai, ir nepaaiškinta apskundimo tvarka. Atsakovo nuomone, pareiškėjos atstovės skundo teismui teiginiai, kad, kai V. R. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, neva jai neišaiškinta Sprendimų apskundimo tvarka, yra tik jos niekuo nepagrįsti teiginiai, todėl teismas nepagrįstai pažymėjo, kad „pareiškėjos teiravimasis įrodo, kad ji nesuprato gautų sprendimų turinio“.

16.7. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą, todėl teigia pagrįstai nusprendęs, jog pareiškėjos atstovės 2020 m. vasario 10 d. prašymo argumentas, kad „nei vienas iš pateiktų atsakymų nebuvo pritaikytas skaityti (duomenys neskelbtini)“, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, bei akcentuoja pareiškėjos aktyvius veiksmus (kreipimąsi į Lietuvos aklųjų sąjungos Kauno skyrių ir į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, VSDFV Kauno skyrių) dėl savo pažeistų teisių gynimo.

16.8. . Atsakovo nuomone, prie pareiškėjos atstovės 2020 m. vasario 10 d. prašymo pateiktas Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų „Archyvo pažymėjimas dėl gydymo“ patvirtina, kad V. R. 1975 – 1976 metais turėjo sveikatos problemų, bet jos gydymasis šiose klinikose neturi įtakos sprendžiant dėl praleistų terminų skundui paduoti atnaujinimo, nes patvirtina aplinkybes, buvusias iki skundžiamų sprendimų priėmimo, o kiti pateikti medicininiai dokumentai, atsakovo nuomone, nepagrindžia, kad pareiškėja turėjo (turi) tokio masto sveikatos problemų, kurios objektyviai užkirstų jai kelią per įstatyme nustatytus pakankamai ilgus apskundimo terminus asmeniškai arba per įgaliotą asmenį (atstovą) kreiptis su skundu į Fondo valdybą.

16.9. Atsakovas, atsižvelgdamas į aktualią teismų formuojam praktiką, bei į tai, kad pareiškėja nustatytais terminais Fondo valdybai ją netenkinančių VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti našlaičių pensijos už mirusius tėvus, neskundė, o kreipėsi į gydymo įstaigas dėl dokumentų gavimo, daro išvadą, kad pati pareiškėja pasirinko tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kuris akivaizdžiai priklausė nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas terminų atnaujinimo instituto paskirtį, ne kartą yra išaiškinęs, kad kreipimasis į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

16.10. Fondo valdybos nuomone, tiek 2020 m. vasario 10 d. prašyme Fondo valdybai pareiškėjos atstovės pateikti paaiškinimai dėl praleisto termino, tiek skunde teismui nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad termino praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, juolab kad, kaip nurodo ir pati pareiškėjos atstovė, Fondo valdybos Kauno skyriaus Sprendimus, kuriuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėja buvo gavusi.

16.11. Fondo valdyba pažymi, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1683 dalies, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl VSDV Kauno skyriaus Sprendimų paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriui pareiškėja 2019 m. birželio 4 d. pateikė prašymus dėl socialinio draudimo našlaičių pensijų skyrimo už mirusius tėvą ir motiną. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-37437 nuo 2018 m. gruodžio 4 d. paskyrė V. R. našlaičių pensiją už mirusį tėvą ir 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-38597 nuo 2018 m. gruodžio 4 d. – už mirusią motiną. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-37437 ir 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-38597 dalimis dėl našlaičių pensijų skyrimo datų, 2019 m. lapkričio 18 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašant skirti pareiškėjai našlaičių pensijas už visą laiką, t. y. nuo tada, nuo kada atsirado teisė ją gauti, bei prašė pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių pareiškėjai našlaičių pensija nebuvo skirta 2013 m., kai 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. (10.4)S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PE_SP2-161, 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. PE_SPE2-182 našlaičių pensiją buvo atsisakyta skirti.

19. VSDFV priėmė 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-209 „Dėl įrodymų pateikimo ir VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-37437 bei 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-38597“.

20. VSDFV 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (6.5) I-209 dalyje „Dėl įrodymų pateikimo VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, kuriais V. R. 2012–2014 m. buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas, apskundimo terminams atnaujinti“ nustatė, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų pateikti, ir pasiūlė iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad pareiškėja VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų apskundimo terminus praleido dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, sudarančių pagrindą šiuos terminus atnaujinti, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

21. Pareiškėjos atstovė pateikė atsakovui 2020 m. vasario 10 d. prašymą atnaujinti terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus.

22. VSDFV 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti ir tuo pačiu atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl panaikino atsakovo VSDFV 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1683; atnaujino pareiškėjai terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti, ir įpareigojo atsakovą Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos V. R. atstovės advokatės N. G. 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino rašytinius įrodymus. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais.

V. 25. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalį, Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais Fondo valdybai galėjo būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

26. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija; nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis), skundai dėl pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo sprendimų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Fondo valdyboje nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius, nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.

27. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 23 d.), 20 punktas nustato, kad tais atvejais, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

VI. 28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai, paduoti skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (10.4) S-51630, 2013 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.4) S-5313, 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. PE_SP2-161 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. PE_SP2-182, kuriais pareiškėjai buvo atsisakyta skirti našlaičių pensijas už mirusius tėvus. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar VSDFV ginčijamu 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1683 pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų paduoti.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1404-143/2015) ne kartą akcentuota, jog aptariamas terminas sprendimui dėl pensijos skyrimo / neskyrimo apskųsti pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, todėl jo atnaujinimo klausimas yra visų pirma Fondo valdybos (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Kita vertus, atsiradus ginčui dėl šio termino praleidimo priežasčių svarbumo, termino praleidimo priežastys yra vertintinos teismo. Teismas, patikrindamas Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-502/2020).

30. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS-403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1249/2010).

VI. 32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams ikiteismine tvarka apskųsti motyvuoja tuo, jog ji turi (duomenys neskelbtini)), jai reikalinga kito asmens globa, todėl pareiškėja negalėjo tinkamai suprasti jai siunčiamų VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų, bei laiku kreiptis dėl jų apskundimo.

33. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėja turėjo / turi sveikatos problemų, susijusių (duomenys neskelbtini), nuo pat vaikystės. Pareiškėjai nuo 1992 m. gegužės 14 d. nustatytas 80 proc. nedarbingumas, o nuo 2014 m. birželio 10 d. – 90 proc. netektas darbingumas (Darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 0206120 ir Nr. DL-1 Nr. 075068). Iš byloje esančio Kauno ODEK pažymėjimo Nr. 027087 nustatyta, kad jai reikalinga kito asmens priežiūra.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šie nurodyti duomenys laikytini pakankamais įrodymais, kad būtų galima teigti, jog dėl sveikatos problemų pareiškėjai laiku realizuoti apskundimo teisę buvo sudėtinga, o pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apsunkino jos galimybę sužinoti jai siųstų VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų turinį (tuo pačiu ir jų apskundimo terminą).

35. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėja, gavusi VSDFV Kauno skyriaus Sprendimus, suprato jų turinį, nes, gavusi atsakymus iš VSDFV, kiekvieną kartą kreipėsi į VSDFV pensijų padalinį, teiraudamasi dėl atsakymų turinio ir tolimesnės eigos, bei savo veiksmais (kreipimusi į gydymo įstaigas) siekė pakeisti invalidumo priežastį, siekdama gauti našlaičių pensijas už mirusius tėvus, bei teikė prašymus VSDFV teritoriniam skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėja, turėdama (duomenys neskelbtini), buvo pajėgi visiškai suprasti jai siunčiamų Sprendimų turinį, apskundimo tvarką ir kt., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos teiravimasis VSDFV teritoriniams skyriuje apie gautus Sprendimus įrodo, kad ji nesuprato gautų Sprendimų turinio ir aktyviai siekė išsiaiškinti, kokių veiksmų ji turėtų imtis. Minėti pareiškėjos veiksmai nepatvirtina aplinkybės, kad nuo VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų gavimo pareiškėjai buvo žinoma Sprendimų apskundimo tvarka.

36. Kaip jau buvo minėta, asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė ((duomenys neskelbtini), reikalinga nuolatinė globa, kurie buvo konstatuoti jau nuo 1992 m., t. y. egzistavo visą laikotarpį nuo VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų priėmimo ) gali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, o pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo laikytinos objektyviomis.

37. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog, nustačius, kad egzistavo individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. dėl kurių buvo praleistas terminas pateikti skundą ikiteismine tvarka, ir pripažinus jas svarbiomis, nurodytas terminas gali būti atnaujintas (žr., pvz., 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-854-143/2016)), todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, yra pripažintinos svarbiomis, pagrįstai atnaujino terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti Fondo valdybai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos V. R. atstovės pateikto 2019 m. lapkričio 18 d. prašymo dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimų. Atsižvelgiant į paminėtą, atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atnaujinti pareiškėjai V. R. terminą VSDFV Kauno skyriaus Sprendimams apskųsti, viršijo kompetenciją ir nepagrįstai atliko viešojo administravimo subjekto funkciją.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, kadangi priėmė sprendimą vadovaudamasis šio straipsnio 2 ir 4 punktais, nors ABTĮ 88 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima tik vieną iš tame straipsnyje išvardytų sprendimų, pažymi, jog pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tačiau atsakovo nurodytu atveju negalima konstatuoti, jog nurodytas pažeidimas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, o iš rezoliucinės dalies turinio pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė yra aiški.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė