2017-03-29 Nr. AB-7257-3-61-3-04020-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-348-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Proaktis Smo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Proaktis Smo“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Proaktis Smo“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Registrų centras) 2016 m. liepos 8 d. sprendimą „Dėl pateikto prašymo Juridinių asmenų registrui“ Nr. VILIJ(12.5.20.)-18306 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą duomenis apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. I. T. Juridinių asmenų registre įregistruoti pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsienio reikalų skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. (15/5-7)19U-74 „Apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Pažyma).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė registruoti Bendrovės vadovo duomenis Juridinių asmenų registre, neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 3, 4 dalių, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Dokumentų rengimo taisyklės) 30, 57 punktų, VĮ Registrų centro direktoriaus 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo Valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46 punkto reikalavimų, nes neturi būtinų rekvizitų (nepasirašytas atsakingo Registrų centro asmens ir yra be šios institucijos antspaudo) ir nepateiktas adresatui per teisės aktuose nustatytą 3 darbo dienų terminą.

Pareiškėjas Sprendimą gavo 2016 m. rugsėjo 9 d., kai Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus III juridinių asmenų registravimo grupės ekspertės J. K. elektroniniu paštu D. B. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųsta nepasirašyta Sprendimo kopija. Iki nurodytos datos pareiškėja Sprendimo jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) siųstu registruotu laišku ar elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo gavusi, nors dėjo pastangas jį gauti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Bendrovės vadovo V.

I. T. duomenys negali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) pagal Pažymą, kuri yra teisėtas ir galiojantis individualus administracinis aktas, kurio duomenys yra teisėti, pagrįsti, ir kuriais, esant teisės aktuose įtvirtintai prievolei bei kilus būtinybei (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), turi būti remiamasi / vadovaujamasi. Pareiškėjui asmens kodas taip pat buvo suteiktas teisėtai ir pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, jis naudojamas Lietuvos Respublikos institucijų, tame tarpe - ir Registrų centre, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 straipsniu yra Gyventojų registro objektas.

Atsakovui buvo teikiami analogiški prašymai dėl kitų UAB, kurių vadovas yra pareiškėjas (UAB „TBS Pharma“, UAB „Proaktis“) ir šie prašymai buvo patenkinti būtent Pažymos pagrindu įregistruojant Registre jo duomenis. Esant teisės aktuose įtvirtintai Registrų centro pareigai rinkti iš kitų šaltinių duomenis, kurie nėra tvarkomi kitose valstybės informacinėse sistemose ir registruose, ir analogiškais šiai situacijai atvejais atsakovui remiantis Pažymos duomenimis, Registrų centras Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad duomenys apie pareiškėją Registre gali būti įregistruoti tik pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime nepagrįstai teigia, jog duomenys apie Europos Sąjungos valstybės piliečius, turinčius teisę gyventi Lietuvoje, Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Gyventojų registras) neregistruojami ir nekaupiami, kadangi pats atsakovas Sprendime pripažino, kad Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius ir asmenis be pilietybės bei kitų valstybių piliečius, deklaruojančius gyvenamąją vietą Lietuvoje ar registruojančius asmens civilinės būklės pasikeitimus Lietuvos Respublikos institucijose. Gyventojų registro 2016 m. spalio 10 d. pažyma „Apie asmens duomenis“ Nr. GR.1A-5271 (toliau – ir Gyventojų registro pažyma) patvirtina, kad pareiškėjo duomenys yra užregistruoti ir kaupiami Gyventojų registre.

Dėl Sprendimo įteikimo ir termino skundui paduoti praleidimo paaiškino, kad atsakovas, pripažindamas, kad pareiškėjui faktiškai Sprendimas įteiktas nebuvo, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir ABTĮ nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 8 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), nėra sulaukęs kurjerio / laiškininko vizito, taip pat nėra gavęs pranešimo apie pašte paliktą pašto siuntą, nors kita korespondencija yra įteikiama. Byloje esančio elektroninio susirašinėjimo su atsakovo darbuotojais turinys patvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasi rūpestingai, dėjo pastangas gauti atsakymą iš atsakovo, tačiau ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių atsakovo darbuotojai Sprendimą pateikė tik 2016 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu būdu. CPK nuostatos reglamentuoja teismo veiksmus civilinio proceso metu, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi CPK nuostatomis. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, teisę skųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus) subjektas įgyja, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia. Kadangi pareiškėjas 2016 m. liepos mėn. atsakingų atsakovo darbuotojų telefonu ir elektroniniu paštu buvo informuotas apie priimtą neigiamą sprendimą, jis pagrįstai laukė tokio sprendimo įteikimo ir dėjo pastangas jam gauti, todėl nesinaudojo ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, iš karto ginčyti jam nepalankų atsakovo sprendimą.

Dėl D. B. dalyvavimo Sprendimo įteikime/gavime paaiškino, kad D. B. yra tiesiogiai susijusi su pareiškėju, nes pagal 2016 m. gegužės 2 d. Konsultavimo paslaugų sutartį (toliau – ir Konsultavimo sutartis) UAB „DOKIS“ teikia pareiškėjui konsultavimo buhalterinės apskaitos, metinių finansinių ataskaitų sudarymo pagal bendruosius apskaitos principus bei Lietuvos Respublikos galiojančius norminius aktus klausimais paslaugas. Konsultavimo sutarties 2.2.3. p. nustatyta, kad UAB „DOKIS“, kurios (duomenys neskelbtini) yra D. B., turi teisę atstovauti pareiškėją visose Lietuvos Respublikos institucijose, įstaigose ir / ar organizacijose klausimais, susijusiais su konsultavimo paslaugomis. D. B. dėl teikiamų paslaugų ir dėl savo atliekamų funkcijų turėjo realią galimybę gauti elektroniniu būdu pareiškėjui adresuotą korespondenciją iš atsakovo bei perduoti ją pareiškėjui, todėl nėra pagrindo elektroniniu paštu įteiktą Sprendimą laikyti netinkamu.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog Gyventojų registre pareiškėjo duomenys nėra registruojami ir kaupiami. VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2016 m. spalio 10 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-5271 patvirtina, jog Gyventojų registre kaupiama informacija apie pareiškėją, šiame registre, be kita ko, yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikos institucijų jam suteiktas asmens kodas. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovas galėjo surinkti reikalingus duomenis per valstybės registrų sąveiką, t. y. iš Gyventojų registro, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 60, 65 punktai išimtinai susiję su įsteigtų juridinių asmenų registravimu ir šiuo atveju netaikytini.

Atsakovas Registrų centras pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Sprendimo originalas ir prie jo pridėti kartu su 2016 m. birželio 20 d. prašymu Registro tvarkytojui pareiškėjo pateikti dokumentai faktiškai jam įteikti nebuvo. Pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. prašymo formos JAR-1 penktame lape nurodė, kad dokumentus ir Registro tvarkytojo pranešimus pageidauja gauti paštu, tačiau kokiu tiksliai pašto adresu – nenurodė, todėl Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalies ir VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Sprendimą 2016 m. liepos 11 d. išsiuntė pareiškėjui Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Proaktis Smo“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), registruotąja pašto korespondencijos siunta Nr. RN259233005LT.

Minėtos siuntos pareiškėjui nepavyko įteikti jos buveinės adresu ir per vieną mėnesį pagal pranešimą pareiškėjas jos neatsiėmė pašte, todėl siunta 2016 m. rugpjūčio 19 d. grąžinta atsakovui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalimi laikytina, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. liepos 21 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. spalio 10 d., t. y. praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu.

Byla nutrauktina ir ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nes pagal Nuostatų 128 punktą Registro tvarkytojas sprendimą įregistruoti Registro duomenų pakeitimus ar atsisakyti įregistruoti į Registrą duomenų pakeitimus turi priimti per 3 darbo dienas nuo prašymo ir reikalingų dokumentų gavimo. Pareiškėjo prašymas Registrų centrui pateiktas 2016 m. birželio 20 d., o pareiškėjas, iki 2016 m. rugsėjo 9 d. negaudamas atsakovo atsakymo dėl pateikto prašymo, skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Sprendimo įforminimo ir jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nepagrįsti, nes Registro tvarkytojo priimto sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjos prašyme nurodytu būdu pareiškėjas nėra gavęs. Pažymėjo, kad D. B. elektroninio pašto adresas pareiškėjo Registrų centrui pateiktame prašyme nebuvo nurodytas, todėl Sprendimo neoficialaus teksto išsiuntimas elektroniniu paštu ir neaiškiu būdu pasiekęs pareiškėjo elektroninį paštą nelaikomas tinkamu dokumentų įteikimu ir gavimu.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paaiškino, kad Registro tvarkytojas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Vadovaujantis Nuostatų 65 punktu dokumentų ir duomenų teikėjai Registro tvarkytojui privalo pateikti prašymų originalus ir juos pagrindžiančių dokumentų originalus arba notaro patvirtintas jų kopijas. Pareiškėjas, pateikdama prašymą, šio prašymo pagrindimui pateikė minėto punkto reikalavimų neatitinkantį dokumentą - Pažymos kopiją.

Be to, vadovaujantis Nuostatų 60 p., teikiant duomenis apie užsienio fizinį asmenį, turi būti pateikiama jo asmens dokumento kopija. Pažyma apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduota pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 104 straipsnio 4 dalies (toliau – ir Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) pagrindu, nėra tinkamas dokumentas, teiktinas Registro tvarkytojui duomenų apie užsienio fizinį asmenį tikslinimui. Vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 99 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma.

Tokia pažyma patvirtina pareiškėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai Europos Sąjungos piliečiams Lietuvoje neišduodami. Duomenys apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. I. T. į Juridinių asmenų registrą gali būti įregistruoti tik pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurio pareiškėjas su 2016 m. birželio 20 d. prašymu nepateikė. Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymo 5 straipsniu ir Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495, 14 p., Gyventojų registro objektai yra tik Lietuvos Respublikos piliečiai bei asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, gaunantys Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruojantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar registruojantys asmens civilinės būklės pasikeitimus Lietuvos Respublikos institucijose.

Kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. I. T. neatitinka šių reikalavimų ir Pažyma apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nėra asmens dokumentas, šio asmens duomenys negali būti Gyventojų registro objektas, todėl negali būti naudojami ir Registre.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, norėdamas sužinoti dėl jo prašymo priimto Registro tvarkytojo Sprendimą ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – praleido terminą skundui paduoti. Sprendimo neoficialaus teksto 2016 m. rugsėjo 9 d. išsiuntimas nelaikytinas tinkamu dokumentų įteikimu pareiškėjui, nes Registro tvarkytojui teikiant pareiškėjo D. B. įgalinimus patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, taip pat nebuvo nurodyta, kad dokumentus ir Registro tvarkytojo pranešimus galima būtų siųsti D. B. elektroniniu paštu.

Taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio duomenys į Gyventojų registro duomenų bazę įregistruoti ir asmens kodas suteiktas, kai dar (duomenys neskelbtini) Respublika nebuvo priimta į Europos Sąjungą ir V. I. T. nebuvo Europos Sąjungos pilietis, kuriam buvo išduotas asmens dokumentas - leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Gyventojų registro nuostatų 23 punktu, keičiantis kokiems nors Gyventojų registre įrašytiems duomenims, nauji duomenys į Gyventojų registro duomenų bazę įrašomi nesunaikinus ankstesniųjų, o asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. 2007 metais (duomenys neskelbtini) Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, jos piliečiui V.

I. T., vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 104 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1V-369 patvirtintu Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos aprašu, išduota Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. (15/5-7)19U-74 apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri nėra asmens dokumentas ir kurios pagrindu patikslinti vadovo duomenys negali būti įrašyti į Registrą.

Steigiant 2015 m. spalio 26 d. UAB „Proaktis Smo“ notaro patvirtintuose ir Juridinių asmenų registrui registruoti įmonę pateiktuose dokumentuose vadovo V. I. T. asmens duomenys buvo nurodyti pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos išduoto paso duomenis, o ne pagal Pažymą ar joje nurodytą Gyventojų registro suteiktą asmens kodą. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad analogiški jo prašymai dėl vadovo duomenų tikslinimo Registre Pažymos pagrindu buvo patenkinti, todėl ir jo prašymas turėjo būti patenkintas. Registro tvarkytojas kiekvieną kartą gavęs dokumentus iš dokumentų teikėjo, tikrina juridinių asmenų duomenų tikrumą ir dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir vadovaujantis Registro nuostatų 128 punktu priima sprendimą įregistruoti Registro duomenų pakeitimus arba atsisakyti juos įregistruoti.

Nagrinėjamu atveju Registro tvarkytojas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir neturėdamas pakankamo teisinio pagrindo pareiškėjo prašomus patikslinti vadovo duomenis įregistruoti į Registrą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2016 m. liepos 4 d. gautas UAB „Proaktis Smo“ 2016 m. birželio 20 d. prašymas įregistruoti Registre patikslintus bendrovės vadovo duomenis. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Registro tvarkytojui 2008 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. (15/5-7)19U-74 „Apie Europos sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ kopiją. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. prašymą ir patikrinęs pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-18306 atsisakė įregistruoti Registre patikslintus Bendrovės vadovo duomenis.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimą jis gavo tik 2016 m. rugsėjo 9 d., kai Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus III juridinių asmenų registravimo grupės ekspertės J. K. elektroniniu paštu D. B. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųsta nepasirašyta Sprendimo kopija, todėl teikdamas teismui skundą nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko ir konstatavo, kad pateikdamas skundą teismui pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Tokias savo išvadas teismas grindė tuo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. prašymo įregistruoti Registre patikslintus bendrovės vadovo duomenis formos JAR-1 penktame lape nurodė, jog dokumentus ir Registro tvarkytojo pranešimus pageidauja gauti paštu, tačiau kokiu tiksliai pašto adresu – nenurodė. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalimi, susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. liepos 8 d. priėmė Sprendimą, kurį 2016 m. liepos 11 d. išsiuntė pareiškėjui Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Proaktis Smo“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), registruotąja pašto korespondencijos siunta Nr. RN259233005LT, tačiau jo buveinės adresu siuntos įteikti nepavyko ir per vieną mėnesį pagal pranešimą pareiškėjas jos neatsiėmė pašte, todėl ji 2016 m. rugpjūčio 19 d. grąžinta atsakovui. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai dokumentų adresatui įteikti nepavyksta, dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis minėtomis CPK nuostatomis sprendė, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. liepos 21 d., todėl ABTĮ nustatytas vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 21 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. spalio 7 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminą.

Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, kad jis buvo rūpestingas ir dėjo visas pastangas, norėdamas sužinoti dėl jo prašymo priimtą sprendimą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Pagal Nuostatų 128 p., kad Registro tvarkytojas, gavęs prašymą, dokumentus ir patvirtinimą, kad atlyginimas už prašomą įregistravimą sumokėtas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas priima sprendimą įregistruoti Registro duomenų pakeitimus ar atsisakyti įregistruoti į Registrą duomenų pakeitimus. Pareiškėjo prašymas buvo gautas 2016 m. liepos 4 d., todėl sprendimas dėl tokio prašymo atsakovo turėjo būti priimtas iki 2016 m. liepos 8 d. dienos įskaitytinai. Teismas pažymėjo, kad juridiniams asmenims keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl pareiškėjas, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo pareigą domėtis Registro tvarkytojui pateikto prašymo nagrinėjimo eiga ir teisės aktuose nustatytu terminu negaudamas atsakymo į jo prašymą, turėjo galimybę jį atsiimti asmeniškai, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl toks jo elgesys nulėmė neigiamas teisines pasekmes. Aplinkybė, kad pareiškėjas su UAB „Dokis“, kurios (duomenys neskelbtini) yra D. B., sudaręs Konsultavimo paslaugų sutartį, teisinės reikšmės neturi, nes elektroninio pašto adresas atsakovui pateiktame pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas, todėl Sprendimo neoficialaus teksto 2016 m. rugsėjo 9 d. išsiuntimas elektroniniu paštu adresu D. B. nelaikytinas tinkamu Sprendimo įteikimu pareiškėjui. Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl ginčo teisiniuose santykiuose atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo veikti tik teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribose ir laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, nustatęs, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja neprašo, administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai šioje byloje rėmėsi CPK normomis, kadangi jomis galima remtis tik tuomet, kai jas tiesiogiai nurodo ABTĮ. Šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pageidauja gauti pranešimus paštu, byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) nesulaukė nei kurjerio, nei laiškininko, negavo pranešimo apie pašte gautą siuntą. Akcentavo, kad visos jam adresuotos kitos siuntos yra gaunamos. Pažymėjo, kad atsakovas neišnaudojo galimybės Sprendimą išsiųsti paprastąja (ne registruota) pašto siunta. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, vadovaudamasis CPK nuostatomis, atsakovui neįgyvendinus pareiškėjui adresuoto Sprendimo siųsti paprastąja pašto siunta būdo (pagal įstatymą), nepagrįstai ir neteisėtai preziumavo apie rašto įteikimą pareiškėjui 2016 m. liepos 21 d. pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.

Teismas taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei nesilaikė pareigos domėtis pateikto prašymo nagrinėjimo eiga ir neįgyvendino galimybės Sprendimą atsiimti asmeniškai Registrų centre. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas aktyviai domėjosi pateikto prašymo nagrinėjimo eiga ir įvairiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu) siekė Sprendimą gauti. Paieškos davė rezultatų tik 2016 m. rugsėjo 9 d., kai atsakovas neoficialų Sprendimo tekstą pateikė elektroniniu būdu. Byloje nėra pateikti jokie pagrįsti įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į Registrų centrą dėl Sprendimo gavimo būtų davęs greitesnių (operatyvesnių) rezultatų. Kreipimąsi paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis bei tiesioginis kreipimasis turėtų būti laikomi vienareikšmiais.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė apeliacinį procesą nutraukti pareiškėjui praleidus terminą atskirajam skundui paduoti arba pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, todėl administracinę bylą nutraukė. Nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas Sprendimą pareiškėjui turėjo išsiųsti ne registruota pašto siunta, kadangi Sprendimas skundžiamas nuo jo įteikimo dienos, todėl atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas viešojo administravimo subjektas, siuntą išsiuntė būtent registruotąja (saugesne ir patikimesne) pašto siunta. Be to, pareiškėjas išreiškė valią prašyme Registro tvarkytojo pranešimus gauti paštu, o pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalies nuostatas, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, jeigu vyksta juridinio asmens buvimo adresu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu nutraukė administracinę bylą, kurioje pareiškėjas UAB „Proaktis Smo“ prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą „Dėl pateikto prašymo Juridinių asmenų registrui“ Nr. VILIJ(12.5.20.)-18306 ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovą duomenis apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. I. T. Juridinių asmenų registre įregistruoti pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsienio reikalų skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. (15/5-7)19U-74 „Apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre patikslintus bendrovės vadovo duomenis. Prie prašymo pareiškėjas pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. pažymos „Apie Europos sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. (15/5-7)19U-74 kopiją. Pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. prašyme nurodė, kad dokumentus ir Registrų tvarkytojo pranešimus pageidauja gauti paštu, tačiau konkretaus adreso, kuriuo pageidautų gauti dokumentus ar pranešimus, nenurodė.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, išnagrinėjęs UAB „Proaktis Smo“ 2016 m. birželio 20 d. prašymą ir patikrinęs pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-18306 „Dėl pateikto prašymo Juridinių asmenų registrui“ atsisakė įregistruoti Juridinių asmenų registre patikslintus Bendrovės vadovo duomenis. Šis Sprendimas 2016 m. liepos 11 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas UAB „Proaktis Smo“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui nebuvo įteiktas, neįteikimo priežastis nurodyta „neatsiėmė pašte“. Siunta 2016 m. rugpjūčio 19 d. grąžinta VĮ Registrų centro Vilniaus filialui.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vadovavosi CK ir CPK normomis dėl susirašinėjimo su juridiniu asmeniu jo buveinės adresu bei laikė Sprendimą įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo jo išsiuntimo, t. y. terminą Sprendimui apskųsti skaičiavo nuo 2016 m. liepos 21 d. (Sprendimas išsiųstas 2016 m. liepos 11 d.), todėl sprendė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui 2016 m. spalio 9 d., praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, dėl to administracinę bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Bylos medžiaga nustatyta ir šios aplinkybės atsakovas neginčija, kad Registrų centro 2016 m. liepos 8 d. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas, tačiau faktiškai nebuvo įteiktas. Pareiškėjas dokumentus ar pranešimus pageidavo gauti paštu, kadangi konkretaus adreso nenurodė, todėl atsakovas pagrįstai priimtą Sprendimą išsiuntė pareiškėjo buveinės adresu. Kaip matyti iš Lietuvos pašto siuntos duomenų, siunta nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo įteikta, ant voko yra užrašas „neteisingas adresas“, todėl persiųsta adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), tačiau ir tuo adresu nebuvo įteikta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atstovė D. B. dar 2016 m. liepos mėn. elektroniniu laišku kreipėsi į Registrų centrą, laiške nurodė, kad jokių pranešimų iš Juridinių asmenų registro UAB „Proaktis Smo“ nėra gavęs. Elektroniniu laišku jai buvo atsakyta, kad prašymas įregistruoti pakeistus vadovo duomenis buvo atmestas, nurodė, jeigu Bendrovė negavo pranešimo iš Juridinių asmenų registro, turėtų kreiptis į užsakymo vykdytoją J. K. (b. l. 15). Nepavykus susisiekti su nurodyta darbuotoja, pareiškėjo atstovė D. B. toliau tęsė susirašinėjimą elektroniniu būdu su Registrų centru, kol 2016 m. rugsėjo 9 d. jai elektroniniu būdu buvo išsiųstas Sprendimas.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kuriems skundžiamoje nutartyje pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjui UAB „Proaktis Smo“ nenurodžius konkretaus adreso, kuriuo pageidauja gauti dokumentus ir pranešimus, jie buvo siunčiami juridinio asmens buveinės adresu. Atsakovo teigimu, jo pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, kadangi CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši įstatymo nuostata yra taikoma teismo procesinių dokumentų išsiuntimui, todėl atsakovas, nagrinėjamu atveju išsiųsdamas priimtą Sprendimą pareiškėjui, neturėjo jokio pagrindo vadovautis CPK normomis, ką pagrįstai atskirajame skunde nurodo ir pareiškėjas. Be to, pagal CPK 123 straipsnio 2-3 dalis, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi tik nepavykus įteikti procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka, jie siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Atsakovas, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo ir pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo vadovautis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Sprendimą išsiųsti Viešojo administravimo įstatyme bei Registrų centro direktoriaus 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo Valstybės įmonės Registrų centre taisyklių nustatyta tvarka, jokio pagrindo šiuo atveju remtis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, Registrų centras neturėjo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka atsakovo priimtas Sprendimas nebuvo įteiktas, jį pareiškėjo atstovė gavo elektroniniu paštu 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl, nesant duomenų, paneigiančių faktą, jog Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas ne jo nurodytą dieną, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio Sprendimo apskundimo terminą.

Nustačius, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju termino skundui dėl Registrų centro Sprendimo paduoti nepraleido, kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai, šiuo atveju nėra reikšmingi, todėl plačiau teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą duomenis apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. I. T. Juridinių asmenų registre įregistruoti pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsienio reikalų skyriaus 2008 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. (15/5-7)19U-74 „Apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad praleistas terminas skundui paduoti, administracinės bylos iš esmės nenagrinėjo, todėl neišnagrinėjus administracinės bylos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išnagrinėti šią administracinę bylą iš esmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Proaktis Smo“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė