5218d9e2-51f7-4cff-8ebc-d13d0bdbee5f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1065-936/2022 Teisminio proceso 2-68-3-31903-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sorita“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau –AB) „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sorita“ 1 218,34 Eur skolÄ , 44 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 32,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog tiekia Å¡ilumos energijÄ patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei UAB „Sorita“, o patalpos Å¡ildymo bÅ«das yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Atsakovės patalpai ieÅ¡kovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 8008270. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė už teikiamas paslaugas nemokėjo, ko pasėkoje susidarė 1 218,34 Eur įsiskolinimas, bei apskaičiuoti 44 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

SkolÄ ir delspinigių dydį pagrindžia ieÅ¡kovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis, sÄ skaitos. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau patalpos Å¡ilumos/karÅ¡to vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovės pareiga atsiskaityti už į jo patalpÄ tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ bei karÅ¡tÄ vandenį numatyta teisiniu reguliavimu.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra visiÅ¡kai neįrodytas, o ieÅ¡kinio bei jo priedų turinys nėra aiÅ¡kus, nėra pateikta jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė administruoja bendrojo naudojimo patalpas, teikė ir teikia paslaugas atsakovei. Be to, ieÅ¡kovė nepateikia jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos atsakovei yra suteiktos, kokia jų kainodara, kad atsakovė Å¡ias paslaugas realiai gavo.

Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė neneigia, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso UAB „Sorita“, tačiau patalpos yra negyvenamosios, tai slėptuvė, o atsakovė nesinaudoja jokiu bendru turtu, už kurio administravimÄ ir eksploatavimÄ apmokėti reikalauja ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė taip pat nenurodė duomenų užmokesčiui apskaičiuoti Å¡altinių ir nepateikė skaičiavimų, kuriuos atlikusi gavo iÅ¡ atsakovo reikalaujamas priteisti sumas, bei nepateikė atitinkamus įkainius pagrindžiančių duomenų.

Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė suteikė paslaugas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimo teisės, todėl jos ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 1 218,34 Eur skolÄ , 44 Eur delspinigių, iÅ¡ viso – 1 262,34 Eur; 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ 1 262,34 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 32,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė jog: 4.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpa - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog patalpos Å¡ildymo bÅ«das – centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. IeÅ¡kovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma bei PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už ieÅ¡kovės į atsakovei priklausančiÄ patalpÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ susidarė 1 218,34 Eur skola ir 44 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. 4.2.

Teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju, atsakovė, teigdama, jog patalpos yra negyvenamosios ir slėptuvės paskirties, turėjo įrodyti, kad jai priklausančiose patalpose yra užbaigtos teisės aktų nustatyta tvarka Å¡ildymo sistemos atjungimo nuo bendros pastato Å¡ildymo sistemos procedÅ«ros. Tačiau iÅ¡ 2021 spalio 4 d. registro pažymos matyti, jog atsakovei 2015 m. vasario 24 d. įregistravus nuosavybės teisę į ginčo patalpÄ , kartu buvo įregistruotas ir centrinio Å¡ildymo iÅ¡ centralizuotų sistemų faktas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra atsijungusi nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos bei nebuvo Å¡io fakto įregistravusi nekilnojamojo turto registre, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovei nebuvo teikiamos Å¡ildymo paslaugos. 4.3. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje ir sÄ skaitose – faktÅ«rose yra detalizuotas paslaugų pavadinimas (turinys), jų kiekis ir kaina; taip pat nurodyta mokesčių apskaičiavimo tvarka, o nei pažymos, nei sÄ skaitų atsakovė neginčijo.

Taigi, atsakovei kyla prievolė padengti susidariusį įsiskolinimÄ . Todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kuriais ji teigė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų apie tai, kokios paslaugos buvo suteiktos, kokia jų kainodara, ar atsakovė Å¡ias paslaugas realiai gavo, nes byloje esanti tiek ieÅ¡kovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, tiek PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros savo turiniu ir forma visiÅ¡kai atitinka atsikaitymo dokumentams keliamus reikalavimus, juolab, kad duomenų, jog atsakovė bÅ«tų ginčijusi, ar kreipusis į ieÅ¡kovÄ dėl jų neiÅ¡samumo ar neaiÅ¡kumo, nėra. 4.4.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės ginčijamos aplinkybės jau buvo iÅ¡nagrinėtos civilinėse bylose Nr. e2-24710-845/2019 ir e2-24759-1097/2020, kuriose teismo sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicata galiÄ , o tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti už ieÅ¡kovės tiekiamÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpa - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovė, bÅ«dama stipresnė teisinių santykių pusė bei monopolinis konkrečios paslaugos – Å¡ilumos energijos bei karÅ¡to vandens tiekimo kontrahentas, turėjo pareigÄ sudaryti paslaugų teikimo sutartį su atsakove bei Å¡ioje sutartyje aptarti paslaugų tiekimo apimtis, įkainius bei pobÅ«dį, taip pat ir mokėjimo terminus.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra silpnesnioji Å¡alis, ieÅ¡kovei kilo pareiga sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri atitiktų atsakovės interesus, o ieÅ¡kovė atsakovės neinformavo bei su ja apskritai nebendravo, tik po tariamos skolos susidarymo kreipėsi į teismÄ , kas nėra nei teisinga, nei sÄ Å¾ininga. 5.2. Atsakovė niekuomet neteikė jokių duomenų ieÅ¡kovei, todėl nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais Å¡ilumos tiekimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta.

Be to, informacijÄ apie atsakovę ieÅ¡kovė surinko tik kreipdamasi į teismÄ dėl skolos priteisimo bei nepateikė jokių duomenų, jog dokumentai, reikalingi Å¡ilumos tiekimo sutarties sudarymui buvo pateikti. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai tiekė Å¡ilumos energijÄ , neinformavo Å¡ilumos gavėjo apie šį faktÄ , todėl ieÅ¡kovės veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais. O vien tik Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas centralizuotų Å¡ilumos energijos tiekimo tinkle negali suponuoti fakto, jog atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valinį pageidavimÄ sudaryti sutartį konkliudentiniais veiksmais. 5.3.

Taip pat, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė neįgyvendino CPK 178 straipsnyje nurodytos nuostatos, jog Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nes esant tokiai situacijai ne atsakovė turėjo įrodinėti, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, o bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog tarp Å¡alių susiklostė Å¡ie santykiai ir pateikti įrodymus. 5.4. IeÅ¡kovė nepateikė jokių ieÅ¡kinyje paminėtų sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimo atsakovei įrodymų (Å¡ios aplinkybės yra patvirtintos ir teismo sprendime), kas patvirtina faktÄ , jog atsakovei minėti dokumentai nebuvo tinkamai įteikti bei apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitos sistemoje, todėl aplinkybės apie susidariusiÄ tariamÄ skolÄ atsakovei apskritai nebuvo žinomos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento, o bÅ«tent ieÅ¡kovės pareiga yra tinkamai informuoti klientÄ .

6. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovei savo mokėjimo prievolių nevykdant, ieÅ¡kovė jau ne pirmÄ kartÄ kreipėsi į teismÄ ir Å¡alių ginčai dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ atsakovo priteisimo už ankstesnius laikotarpius yra iÅ¡spręsti ir visus kartus teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino bei priteisė įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės. 6.2.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nors tarp Å¡alių ir nebuvo raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau patalpos Å¡ilumos / karÅ¡to vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartį. 6.3. Atsiliepime nurodoma, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir todėl priėmė nepalankų atsakovei sprendimÄ .

Teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ , vadovaudamasis įstatymo nustatytomis priemonėmis bei nustatyta tvarka konstatavo reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovavosi rungimosi principu bei tinkamai įvertino byloje esančius faktus. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteistas įsiskolinimas bei delspinigiai už Å¡ilumos tiekimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Faktinės bylos aplinkybės 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį į pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog patalpos Å¡ildymo bÅ«das – centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. IeÅ¡kovės mokesčių ir palÅ«kanų paskaičiavimo pažyma ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. už ieÅ¡kovės į atsakovei priklausančiÄ patalpÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ susidarė 1 218,34 Eur skola.

11. Ginčas kilo dėl to, jog atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė ieÅ¡kovei įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės, nes tarp Å¡alių nebuvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis nei raÅ¡ytine forma, nei konkliudentiniais veiksmais, taip pat, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, dėl kurių teismas galėtų spręsti, jog įsiskolinimas yra pagrįstas. Su Å¡iais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12. Pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ (CK 6.383 straipsnis). Pabrėžtina, jog energijos pirkimo–pardavimo sutarties formai taikomi bendrieji pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimai.

13. Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas numato, jog Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra Å¡ilumos tiekėjo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar Å¡ilumos vartotojo, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis. Å ilumos Å«kio įstatymo 19 straipsnis numato, jog Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008). Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovei priklausančios ginčo patalpos prijungtos prie centralizuotos Å¡ildymo tiekimo sistemos, todėl laikytina, kad patalpoms buvo tiekiama Å¡ilumos energija centralizuotomis sistemomis, o ieÅ¡kovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sÄ lygas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai teikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bÅ«tent konkliudentiniais veiksmais atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ ieÅ¡kovei tiekti Å¡ilumos energijÄ (duomenų, kad patalpos atjungtos nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, nepateikta), todėl ieÅ¡kovei tiekiant Å¡ilumos energijÄ Ä¯ atsakovei priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ , tarp ginčo Å¡alių susiklostė faktiniai Å¡ilumos elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. 14.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-24710-845/2019, Nr. e2-24759-1097/2020 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dėl atsiskaitymų už praėjusiais laikotarpiais tiektÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯ ginčo patalpas. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais buvo atmesti atsakovės argumentai, susiję su Å¡ilumos energijos netiekimu į atsakovės patalpas bei su energijos tiekimo sutarties nesudarymu.

Atsižvelgiant į tai, kad jokių naujų duomenų Å¡iais klausimais atsakovė į bylÄ nepateikė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos iÅ¡vadoms dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas tiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovė žinojo, jog jos valdomam pastatui yra tiekiama Å¡ilumos energija, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neiÅ¡reiÅ¡kė valios nutraukti sutartį ir nesikreipė į tiekėjÄ dėl atjungimo nuo tinklo (CK 6.390 str. 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog ji nežinojo ir nebuvo informuota apie sudarytÄ Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atvirkščiai, vien tai, jog dėl įsiskolinimo ieÅ¡kovė inicijavo jau ne vienÄ teismo procesÄ atsakovės atžvilgiu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovė žinojo, kad jos valdomoms patalpoms yra tiekiama Å¡ilumos energija, už kuriÄ kyla pareiga atsiskaityti. Minėta pareiga suponuoja atsakovės kaip patalpų savininkės pareigÄ domėtis turimu turtu, rÅ«pintis tinkamu prievolių vykdymu.

15. Nors atsakovė ir nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė įsiskolinimo, tačiau su Å¡iais atsakovės teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu bÅ«du (CK 6.385 straipsnis). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, jog mokėjimai už Å¡ilumos energijÄ /karÅ¡tÄ vandenį skaičiuojami Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, t. y. jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam vartotojui.

Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat pateikė atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras bei mokesčių paskaičiavimo pažymÄ , kurių duomenų atsakovė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės valdomai patalpai tiekiamos Å¡ilumos energijos kiekius ir kainas, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡ios paslaugos jai nebuvo realiai suteiktos arba kad ji yra už jas atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis).

16. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog ji yra silpnesnioji Å¡alis, o ieÅ¡kovė yra stipresnioji Å¡alis, todėl turėjo pritaikyti atsakovei tinkamas sutarties sÄ lygas, jÄ informuoti, kitaip ieÅ¡kovės veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais bei savavaliÅ¡kais. Vien tai, jog ieÅ¡kovė yra tiekėja, o atsakovė Å¡iuo atveju klientas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ji yra silpnesnioji Å¡alis. Silpnesniosios Å¡alies sÄ voka vartojama, kai kalbama apie vartojimo sutartis. Å ioje situacijoje nėra pagrindo taikyti vartojimo sutarčių nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrÄ ja prasme vartojimo sutarčiai kvalifikuoti nustatytini trys bÅ«dingi požymiai, apibÅ«dinantys sutarties Å¡alių teisinį statusÄ , t. y. vartotojÄ ir verslininkÄ (plačiÄ ja prasme): prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ar paslaugas turi įsigyti savo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti; Å¡ias prekes ar paslaugas turi teikti verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis).

Å iuo atveju, kaip matyti, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl neatitinka sÄ lygų, kurias reikia nustatyti kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo.

17. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sÄ lygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje nėra duomenų, jog už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė bÅ«tų mokėjusi už Å¡ilumos energijÄ , todėl laikytina, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už teikiamas paslaugas nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ priteisdamas ieÅ¡kovei įsiskolinimÄ bei delspinigius (CK 1.71 straipsnis, CK 6.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

18. Dėl kitų atsakovės argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos patirtos iÅ¡laidos apeliaciniame procese neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja         Urmila Valiukienė