Legislator Case Law & Legislation
5214c9dc-c7f2-459b-8e02-672ea2af6f18 AI generated

5214c9dc-c7f2-459b-8e02-672ea2af6f18 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5214c9dc-c7f2-459b-8e02-672ea2af6f18
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2018 m. birželio 26 d. surašė M. J. administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad jis, bÅ«damas juridinio asmens atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie administracinį nusižengimÄ gavimo dienos nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. balandžio 11 d. 18.17 val. kelyje Klaipėda – Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Legislator headnote

AI generated

5214c9dc-c7f2-459b-8e02-672ea2af6f18 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliantas savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo Eugenijaus Antanausko Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenorÄ gilintis į bylos esmę rodo tai, kad teisėjas nesutiko bendrai nagrinėti visų greičio virÅ¡ijimo atvejų kaip vienos veikos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-33-380/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01245-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7; 16.9.15; 21.11.8; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje. Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2018 m. birželio 26 d. surašė M. J. administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad jis, bÅ«damas juridinio asmens atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie administracinį nusižengimÄ gavimo dienos nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. balandžio 11 d. 18.17 val. kelyje Klaipėda – Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu M. J. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. M. J. Institucijos nutarimÄ apskundė.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , 2018 m. spalio 30 d. nutartimi M. J. skundÄ atmetė, skundžiamÄ Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

3. Apeliaciniu skundu M. J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir jo skundÄ tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas detaliai neiÅ¡nagrinėjo visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateiktų raÅ¡tų kaip skundo raÅ¡ytinių įrodymų ir kategoriÅ¡kai nesutiko nagrinėti visų greičio virÅ¡ijimo atvejų kaip vienos veikos.

Pasak apelianto, tai rodė teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenorÄ gilintis į bylos esmę. EsÄ administracinio nusižengimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti raÅ¡tai įrodo, kad su policija buvo norima aktyviai bendradarbiauti siekiant nustatyti vairavusį asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino visos įrodomosios medžiagos, kuri patvirtina Institucijos siekį bausti už tÄ pačiÄ veikÄ keliolika kartų, o tai neva pamina dvigubo baudžiamumo negalimumo, sveiko proto, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į InstitucijÄ su praÅ¡ymu pratęsti duomenų pateikimo terminÄ dėl sudėtingumo nustatant kaltininkÄ . Pasak M. J., Institucija, demonstruodama norÄ kuo greičiau nubausti, surašė jam administracinio nusižengimo protokolÄ , tokiu bÅ«du neva buvo apribota galimybė pateikti praÅ¡omus duomenis laiku bei pažeista ANK 577 straipsnio 1 dalies 5 bei 4 punktuose įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į praÅ¡ymų bei reikÅ¡mingų (policijos praÅ¡omų) duomenų pateikimÄ .

M. J. pažymi, kad visi greičio virÅ¡ijimo atvejai užfiksuoti vienoje vietoje bei tuo pačiu automobiliu, todėl turėtų bÅ«ti vertinami kaip viena veika. M. J. teigia informacijÄ apie vairavusius asmenis perdavęs Institucijai raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia pirmosios instancijos teismo prašęs atidėti teismo posėdį, kol bus iÅ¡spręstas analogiÅ¡kų bylų sujungimo klausimas, tačiau bylÄ nagrinėjęs teisėjas pareiÅ¡kė, jog ANK nenumato, kad bylos dėl skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinio nusižengimų bylose bÅ«tų sujungtos ir minėto praÅ¡ymo netenkino.

M. J. teigia, kad nors ANK nenumato tokių bylų sujungimo, bet ir nedraudžia. Siekiant proceso greitumo teismas turi teisę sujungti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, todėl minėtasis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidė apelianto teisę skųsti ir patikrinti nutarties, kuria atsisakyta sujungti bylas, pagrįstumÄ . Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , dėl to neteisingai pagal ANK 641 straipsnį įvertino Institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , taip pat neiÅ¡nagrinėjo visos įrodomosios medžiagos, nekreipė dėmesio į policijos darbo pažeidimus, susijusius su ANK 563 straipsnyje reglamentuotos administracinės teisenos paskirties nesilaikymu, ANK 577 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepaisymu, nenagrinėjo galimybės grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ policijÄ vienos baudos skyrimui, nepagrįstai neleido sujungti administracinio nusižengimo bylų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliantas savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo Eugenijaus Antanausko Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenorÄ gilintis į bylos esmę rodo tai, kad teisėjas nesutiko bendrai nagrinėti visų greičio virÅ¡ijimo atvejų kaip vienos veikos.

8. Teismas akcentuoja, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinius nusižengimus, padarytus virÅ¡ijus greitį (ANK 416 straipsnis), o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl duomenų nepateikimo apie įmonei priklausančiu automobiliu greitį virÅ¡ijusius vairuotojus, turint pareigÄ tokius duomenis pateikti.

9. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvienÄ administracinį nusižengimÄ atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymÄ tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų bei paties apelianto teiginių matyti, jog visi greičio viršijimo atvejai įvyko skirtingomis datomis bei (arba) laiku, nes jie užfiksuoti laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. 17.43 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 22.54 val.

11. Remiantis ANK 38 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad visi greičio viršijimo atvejai užfiksuoti skirtingu laiku, taip pat įvertinus paties M. J. 2018 m. rugpjūčio 14 dienos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

59) pateiktus duomenis, jog pranešimuose nurodytomis pažeidimų datomis bendrovės automobilį „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) vairavo įmonės darbuotojai D. D., A. G., P. L., G. B., S. B., galima konstatuoti, kad užfiksuoti greičio viršijimo atvejai galėjo būti padaryti ir ne vieno asmens.

12. Atsižvelgiant į tai, kad greičio virÅ¡ijimo atvejai galėjo bÅ«ti padaryti ne vieno asmens, Institucijos pareigÅ«nai neturėjo teisinio arba faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio virÅ¡ijimo atvejų) suraÅ¡yti vienÄ administracinio nusižengimo protokolÄ .

13. Siekiant, kad administracinėn atsakomybėn būtų patraukti būtent tie asmenys, kurie padarė administracinius nusižengimus, Institucijos pareigūnams buvo būtina nustatyti greitį juridiniam asmeniui priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijusius konkrečius asmenis.

14. Pagal SEAKÄ® 20 straipsnio 2 dalį, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , tikrinančio pareigÅ«no, savivaldybės administracijos įgalioto pareigÅ«no reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl Institucijos pareigÅ«nai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vairavusių automobilį asmenų duomenų pateikimo.

15. M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto atsakingo asmens skyrimo“ (b. l.

9) yra paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymÄ darbuotojams ir jų kontrolę, techninės apžiÅ«ros bei draudimo polisų galiojimo užtikrinimÄ , važtaraščių ir transporto apskaitos dokumentų pildymÄ , todėl pareigÄ pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, turėjo bÅ«tent jis.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos pareigÅ«nai neturėjo jokio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (t.y. greičio virÅ¡ijimo atvejų), tikėtinai padarytų skirtingų asmenų, suraÅ¡yti vienÄ administracinio nusižengimo protokolÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Institucijos pareigÅ«nai turėjo pareigÄ visų minėtų greičio virÅ¡ijimo atvejų tyrimÄ sujungti į vienÄ bylÄ . Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Institucijos pareigÅ«nai pagrįstai kiekvienÄ greičio virÅ¡ijimo atvejį tyrė atskirai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė atskirus praneÅ¡imus dėl duomenų apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, pateikimo, o M.

J. po kiekvieno reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas (ANK 611 straipsnio 2 dalis), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantui nepateikus duomenų apie kiekvienÄ asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, jis kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė SEAKÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ bei tokiu bÅ«du (duomenų per nustatytÄ terminÄ nepateikimu) padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

17. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad atskirai administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylÄ tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigÅ«nams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK numatyti nuÅ¡alinimo pagrindai, kurie yra numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nenurodo jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjo Å¡aliÅ¡kumo pagrindų iÅ¡skyrus tai, kad teisėjas iÅ¡nagrinėjo administracinio bylÄ atskirai.

Pažymėtina, kad pats apeliantas, nepaisant to, jog teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nesinaudojo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius laiko deklaratyviais. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas.

18. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raÅ¡tų galima matyti, kad buvo norima aktyviai bendradarbiauti su policija dėl vairavusio asmens nustatymo, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, M. J. turėjo galimybę iÅ¡ automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos nustatyti vairavusius asmenis. Apeliantas savo 2018 metų rugsėjo 27 d. skunde dėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11115-2018 (ROIK:18087904266) (b. l. 3–7)) teigia negalėjęs panaudoti automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos, nes esÄ ji ilgiau nei vienas mėnuo nesaugoma (b. l. 4).

Nepaisant to, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kada apeliantas iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sužinojo apie automobiliu „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytus administracinius nusižengimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. J. jau 2018 m. gegužės 21 d. pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ â€žDėl administracinių nusižengimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“ (b. l. 61), kuriame pats mini 15 greičio pažeidimų, galima teigti, kad apie minėtus pažeidimus apeliantas žinojo ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 21 d.

Atsižvelgiant į M. J. nurodytÄ informacijÄ , jog automobilio vaizdo fiksavimo medžiaga saugoma vienÄ mėnesį, darytina iÅ¡vada, kad tokiu atveju jis galėjo tiksliai nustatyti automobilį „Škoda Fabia“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 15 d. 22.54 val. vairavusį bei greitį virÅ¡ijusį asmenį, tačiau iÅ¡ administracinėje byloje esančio raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apeliantas apsiribojo iÅ¡vardydamas asmenis, vairavusius „Škoda Fabia“ 2018 metų kovo – gegužės mėnesiais, tačiau tiksliai nenurodė, kada ir kuris bendrovės darbuotojas automobilį vairavo, nors tokiÄ galimybę turėjo.

Tai paneigia apelianto argumentÄ , jog jis norėjo aktyviai bendradarbiauti su policija siekiant nustatyti vairavusį asmenį. Darytina iÅ¡vada, jog apeliantas formaliai atsakė Institucijos pareigÅ«nams, siekiantiems iÅ¡siaiÅ¡kinti administracinius padariusius asmenis, o ne bendradarbiavo su jais įstatymų nustatyta tvarka.

19. Svarbu ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje M. J. pozicija nebuvo nuosekli. 2018 m. rugsėjo 27 d. skunde „Dėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11115-2018 (ROIK:18087904266)“ jis nurodė, jog „2018 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Institucijos gavo du atskirus praneÅ¡imus dėl Užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų (ROIK:18082757784, apie padarytÄ pažeidimÄ 2018 m. balandžio 4 d., 18.10 val.) bei ROIK: 18082875404 (apie padarytÄ pažeidimÄ 2018 m. balandžio 5 d., 10.33 val.)“ (b. l. 3), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ apeliantas jau nurodo, jog „tik 2018 m. birželio 14 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus raštu Nr. 30-S-15495(4.68) atsiųsti 14 pažeidimų pranešimai“ (b. l. 15). Todėl pažymėtina, jog šiuose raštuose nesutampa apelianto pateikiama informacija apie tai, kada jis sužinojo apie administracinius nusižengimus, todėl jo argumentas, kad jis negalėjo pateikti duomenų Institucijai dėl jos delsimo ir siekio kuo greičiau nubausti, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

20. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog informacijÄ apie vairavusius asmenis perdavė Institucijai raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, jog pagal SEAKÄ® 20 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigÅ«nui nurodyti ANK įvardytus nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie administracinį nusižengimÄ gavimo dienos privalo praneÅ¡ti duomenis apie asmenį (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ arba gimimo datÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡davimo datÄ , numerį ir dokumentÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ ), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Atsižvelgiant į tai, kad M. J. nurodė tik įmonei priklausantį automobilį vairavusių asmenų vardus ir pavardes, tokio informacijos pateikimo negalima vertinti kaip tinkamo ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo. Darytina iÅ¡vada, jog M. J. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

21. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Aurelija Sadauskaitė