2024-02-07 Nr. AB-2352-3-62-3-00618-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-02-07 Nr. AB-2352-3-62-3-00618-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (eil. Nr. 170).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-82-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00618-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.17
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (eil. Nr. 170).
2. Pareiškėja nurodė, jog Žemės sklypas yra tvarkomas, per vasarą kelis kartus nupjaunama žolė, atliekami kiti darbai. Žemės sklype nėra buitinių atliekų, nes ji ten negyvena. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu Žemės sklypas įvardijamas kaip nenaudojamas.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji negavo jokio pranešimo, nes (duomenys neskelbtini) negali gyventi dėl to, jog statybos firma neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (nepastatė namo), o jos telefonas ir kiti duomenys skelbiami viešai.
4. Komisija 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R1-36 (AG1-303/09-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) Įsakymo dalį, kuria į Sąrašą buvo įrašytas Žemės sklypas, panaikino.
5. Komisija vertino, kad Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas nesurinkus tinkamų ir pakankamų objektyvių duomenų pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija) (toliau – ir Aprašas).
6. Atsakovas Administracija su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti bylą arba atmesti pareiškėjos skundą.
7. Skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Administracijos filialas Šilainių seniūnija 2021 m. gegužės 27 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 16-8-157, kuriuo nustatyta, jog Žemės sklypas yra neprižiūrimas, apleistas, nešienaujamas ir užterštas buitinėmis atliekomis, t. y. pažeisti Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 7.1, 7.3 ir 7.5 punktai. Apie nustatytus Žemės sklypo priežiūros pažeidimus pareiškėja buvo informuota jai 2021 m. birželio 2 d. registruota siunta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntus įspėjimą, o registruotos siuntos pašte per nustatytą siuntos saugojimo terminą pareiškėjai neatsiėmus, įspėjimas jai buvo išsiųstas paprasta pašto siunta, taip pat Savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbtas Preliminarus nenaudojamos žemės Šilainių seniūnijoje sąrašas, kurio eilės Nr. 84 įrašytas ir Žemės sklypas. Žemės sklypo pakartotinė apžiūra buvo atlikta 2021 m. liepos 16 d. ir surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 16-8-246, kuriame buvo patvirtintos pirminio patikrino metu nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, jog Žemės sklypas neprižiūrimas ir yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 7.5 punktai.
7.2. Administracijos direktorius, įvertinęs Šilainių seniūnijos pateiktus duomenis ir surinktus įrodymus, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Sąrašą, o į šio Sąrašo eilės Nr. 170 buvo įtrauktas Žemės sklypas. Pareiškėja apie Įsakymą buvo informuota 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu, kuris, kartu su Įsakymu, 2021 m. rugsėjo 20 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat informacija apie Sąrašo patvirtinimą ir pats Sąrašas 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo viešai paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjos informavimas atitiko Aprašo 10.1 punkto reikalavimus.
7.3. Ginčijama Įsakymo dalis buvo priimta įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėja pažeidė Taisyklių reikalavimus, t. y. nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypą, todėl Žemės sklypas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą ir Įsakymo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta. Komisija, panaikinusi Įsakymo dalį, neįvertino to, jog pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypas į šį Sąrašą buvo įtrauktas nesurinkus tinkamų ir pakankamų objektyvių duomenų pagal Aprašo 6 punkto reikalavimus bei tai, jog byloje nustatyti Įsakymo dalies trūkumai, susiję su konkretaus žemės sklypo identifikavimu bei Žemės sklypo nepriežiūros tinkamu nepagrindimu.
8. Pareiškėja atsiliepime į skundą prašė atmesti atsakovo skundą.
9. Pareiškėjos teigimu, ji reguliariai tvarko ir prižiūri Žemės sklypą, jame pjauna žolę, surenka šiukšles, todėl atsakovo išvada, kad šis sklypas yra neprižiūrimas ar nenaudojamas, yra nepagrįsta. Atliekant Žemės sklypo patikrinimus, pareiškėja nebuvo informuota, tačiau iš patikrinimo metu padarytų fotofiksacijų matyti, jog sklypas yra tvarkomas ir prižiūrimas. Be to, nors pareiškėjos gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini), ji ten negyvena, o duomenys apie pareiškėją yra viešai prieinami, t. y. atsakovas neskyrė tinkamo dėmesio jos gyvenamosios vietos nustatymui ir jos informavimui.
II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 25 d. sprendimu tenkino atsakovo Administracijos skundą – panaikino Komisijos sprendimą ir atmetė pareiškėjos J. Č. skundą.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjos informavimą apie pradėtą administracinę procedūrą dėl jos Žemės sklypo, pažymėjo, jog nors pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota siunta jai nebuvo įteikta, ši aplinkybė galėjo turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jai tai sutrukdė galimybę inicijuoti Įsakymo pakeitimą. Tačiau kadangi pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka inicijavo Įsakymo dalies panaikinimą, o ginčas yra nagrinėjamas teisme, teismo vertinimu, pareiškėjos teisė inicijuoti Įsakymo pakeitimą nebuvo reikšmingai apribota, o atsakovas vadovavosi Aprašo 3 punktu ir Įsakymą paskelbė Savivaldybės interneto svetainėje.
12. Teismas, spręsdamas dėl Žemės sklypo faktinės situacijos, nurodė, jog sklypo nuolatinės nepriežiūros faktas buvo užfiksuotas patikrinimų, atliktų 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. liepos 16 d., metu, apžiūros rezultatus fiksuojant patikrinimo aktuose, kuriuose iš esmės analogiškai nustatyta, jog Žemės sklypas neprižiūrimas, nešienaujamas, užterštas buitinėmis atliekomis ir taip yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 7.5 punktai. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina šias išvadas, o nustatyti Žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, atitiko Aprašo 4 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, nes tai yra nuolat neprižiūrėtas sklypas, o teismo posėdyje liudytoja A. B., kuri atliko patikrinimą ir surašė aktą, patvirtino nuolat neprižiūrimo Žemės sklypo faktą. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pateiktos fotofiksacijos, padarytos po Įsakymo priėmimo, nepaneigia atsakovo išvadų, nes pareiškėjos argumentai ir įrodymai nepatvirtina, jog Žemės sklypas buvo tvarkomas 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais, t. y. iki Įsakymo priėmimo, kadangi šio sklypo nepriežiūrą nurodytais mėnesiais patvirtina seniūnijos atliktų žemės sklypo apžiūrų metu padarytos fotofiksacijos.
13. Teismas, apibendrinęs nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, jog Įsakymo dalis, kuria Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl Komisijos sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas.
III. 14. Pareiškėja J. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo skundą.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas pagrįstai pripažintas nenaudojamu, todėl netinkamai taikė ir aiškino Aprašo ir Taisyklių nuostatas. Šiuo atveju atliekant patikrinimus Žemės sklype buvo klaidingai nustatytos sklypo ribos, taip pat nufotografuota ne ginčo sklypo dalis bei joje augantys želdiniai, kurie neteisingai leidžia spręsti apie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo nepriežiūros faktą.
15.2. Teismas vadovavosi liudytojos A. B. parodymais, kurie yra neteisingi, o liudytoja yra Administracijos direktoriui pavaldi darbuotoja, todėl abejotina dėl jos objektyvumo.
16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą neįvertinus ginčo aplinkybių. Šiuos pareiškėjos argumentus paneigia surašyti patikrinimų aktai, kuriuos teismas tinkamai įvertino. Be to, apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, jog fotofiksacijose užfiksuoti kiti sklypai ar neteisingas žolės aukštis, pareiškėja anksčiau neginčijo.
17.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojos A. B. parodymų yra nepagrįsti, nes ji, kaip valstybės tarnautoja, laikosi tarnybinės veiklos etikos principų bei veikia nesuinteresuotai, todėl nėra pagrindo abejoti jos surašytais aktais bei parodymais teismo posėdyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 18. Bylos dalykas – atsakovo Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjai J. Č. nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti minėtą Įsakymo dalį, padaręs išvadą, jog atsakovui priimant ginčijamą Įsakymo dalį, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių Žemės sklypo nepriežiūros faktą, ir atsakovas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis).
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, nes jos Žemės sklypas buvo tvarkomas ir prižiūrimas, o jo nenaudojimo faktas nėra nustatytas. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi seniūnijos darbuotojų padarytomis nuotraukomis, liudytojos A. B. parodymais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad atsakovas šioje byloje ginčijo Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, o teismas turi išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas į teismą perkėlė pareiškėjos inicijuotą ginčą dėl Įsakymo dalies panaikinimo ir šios bylos esminis dalykas yra Įsakymo dalies pagrįstumas ir teisėtumas.
23. Byloje nustatyta, kad Šilainių seniūnija 2021 m. gegužės 27 d. atliko pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 16-8-157. Apžiūros metu padarytos fotofiksacijos. Žemės sklypo apžiūros metu seniūnijos darbuotojai užfiksavo, kad Žemės sklypas neprižiūrimas, apleistas, nešienaujamas, užterštas buitinėmis atliekomis. Apie nustatytus Žemės sklypo priežiūros defektus pareiškėją Šilainių seniūnija informavo registruota siunta išsiuntusi 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. 16-2-1785. Pareiškėjai įspėjimas buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ji registruotos siuntos pašte per nustatytą siuntos saugojimo terminą neatsiėmė. Pakartotinai jai įspėjimas buvo išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 13 d. paprasta pašto siunta, o 2021 m. birželio 4 d. Savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt buvo paskelbtas Preliminarus nenaudojamos žemės Šilainių seniūnijoje sąrašas, kurio eilės Nr. 84 įrašytas ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Pakartotinė Žemės sklypo apžiūra atlikta 2021 m. liepos 16 d. ir surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog Žemės sklypas ir toliau yra neprižiūrimas, apleistas, nešienaujamas, užterštas buitinėmis atliekomis, t. y. pažeisti Taisyklių 7.1, 7.3 ir 7.5 punktai. Atsakovas, remdamasis Šilainių seniūnijos pateiktais dokumentais ir surinktais įrodymais, priėmė pareiškėjos ginčijamą Įsakymo dalį.
24. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, be kita ko, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 p.); prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 p.); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 p.).
25. Aprašo 2 punkte nurodyta, kad šio Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais. Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Taisyklės) (Aprašo 4 p.).
26. Pagal Aprašo 6 punktą, Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pagal Aprašo 7 ir 8 punktus, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją), ir juos kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį. Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 9 p.).
27. Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, jog pareiškėjos Žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip to reikalauja Taisyklių 7.1, 7.3 ir punktai, atsakovo užfiksuoti duomenys atitiko Aprašo 4 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, akcentuotina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėja neigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl Žemės sklypo nepriežiūros, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
29. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjos ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo teisingai nustatyto Žemės sklypo nepriežiūros fakto, kai buvo atlikti patikrinimai ir surašyti patikrinimo aktai, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.
31. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nepriežiūrą patvirtina tiek patikrinimo aktuose nurodytos aplinkybės, tiek ir atlikta fotofiksacija. Žemės sklypo nepriežiūros faktą patvirtino ir liudytoja apklausta A. B., kuri atliko patikrinimus ir surašė aktus, darė nuotraukas. Pažymėtina, kad liudytoja detaliai nurodė, kaip ir kokiu būdu nustatė Žemės sklypo ribas, taip pat nurodė požymius, dėl kurių konstatuota Žemės sklypo nepriežiūra, paaiškino, dėl kokių priežasčių įspėjimas pareiškėjai buvo siunčiamas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
32. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog proceso šalys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 56 straipsnio 2 ir 5 dalis, proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
33. Pareiškėja neteikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ji 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais tinkamai prižiūrėjo Žemės sklypą, taip pat jokių įrodymų, kad nuotraukose yra užfiksuotas ne jos Žemės sklypas.
34. Dėl liudytojos A. B. parodymų vertinimo akcentuotina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta draudimo šaukti ir apklausti liudytoju bylos šalies darbuotoją.
35. Nagrinėjamu būtent A. B. atliko patikrinimus, užfiksavo duomenis, t. y. ji yra tas asmuo, kuris žino šiai bylai teisiškai svarbias aplinkybes, o įrodymai, kad ji liudijo neteisingai (melagingai), nepateikti. Taip pat pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie liudytojos pavaldumą tuometiniam administracijos direktoriui V. Š., nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojos parodymai yra neteisingi.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas, t. y. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. liepos 25 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė