521094de-a52b-4f5f-8143-b719131222d5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-766-1064/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17147-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant Romai Railianienei, Deimantei Šinkūnaitei, Vitai Grušienei, dalyvaujant ieškovui J. P. D. V., ieškovų J. P. D. V. ir E. J. D. atstovui advokatui Viliui Leškiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A.

Č., atsakovės 567-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Černiauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. P. D. V. ir E. J. D. ieÅ¡kinį atsakovams 567-Ä jai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl statybos leidimo ir bendrijos sprendimo panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys byloje – D.

Å atÅ«no dizaino studija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LSNS-01-180323-00436 (toliau – Statybos leidimas); 2) panaikinti 567-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – 567-oji DNSB, Bendrija) 2018 m. vasario 27 d. narių susirinkimo sprendimÄ ; 3) įpareigoti atsakovę 567-Ä jÄ DNSB paÅ¡alinti statybos padarinius – per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytÄ terasÄ (toliau – Terasa) ir sutvarkyti statybvietę;

4) priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė 567-oji DNSB įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 buvo įpareigota nugriauti terasÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovų atstovams 2018 m. gegužės 7 d. bendraujant telefonu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento specialistais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 įvykdymo, jie buvo informuoti, kad 567-oji DNSB, siekdama įteisinti terasÄ , pateikė statybos leidimÄ .

IeÅ¡kovų nuomone, Statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai, nes: nebuvo gautas ieÅ¡kovų kaip žemės sklypo nuomininkų sutikimas; nebuvo gautas žemės sklypÄ patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimas; Terasos projektas nebuvo patikrintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, ieÅ¡kovų teigimu, iÅ¡duodant Statybos leidimÄ buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, nes naujas statybos leidimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik įvykdžius 2017 m. birelio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017.

IeÅ¡kovai taip pat pažymėjo, kad statybos leidimas buvo iÅ¡duotas statyti TerasÄ toje sklypo dalyje, kurioje ankstesni patalpų savininkai buvo nutarę leisti statybos teisę įgyvendinti ieÅ¡kovui J. P. D. V. ir D. Å atÅ«no dizaino studijai. IeÅ¡kovai be kita ko nurodė, kad apie Bendrijos 2018 m. vasario 27 d. susirinkimÄ jiems nebuvo praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jie nebuvo informuoti el. paÅ¡tu, nors toks informavimas buvo įprastas. Taip buvo ignoruotos Bendrijos narių teisės. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovai laikė, kad Bendrijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas, kuriuo pritarta Terasos statybai, naikintinas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Ji nurodė, kad 2017 metais buvo parengtas Lauko terasos (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. MM17/015, numatant I grupės nesudėtingo statinio įrengimÄ ; 2018 m. kovo 23 d. iÅ¡duotas leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 17 d. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinę sistemÄ Â â€žInfostatyba“ visi reikalingi dokumentai, iÅ¡vardinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas) buvo pateikti, taip pat atlikti reikalingų institucijų suderinimai, todėl Savivaldybės administracija, įvertinusi pateiktus dokumentus ir derinimus, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad turi bÅ«ti gaunami žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sutikimai, tokį sutikimÄ yra reikalinga gauti tik iÅ¡ žemės sklypo bendraturčio arba iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio, o tai gali bÅ«ti įforminta ir žemės nuomos sutartyje. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir 567-osios DNSB sudaryta 2000 m. kovo 17 d. sutartis Nr. 180 dėl 2143 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 2659 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuomos.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas (rekonstruojamas) statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypÄ patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Nuomos sutartyje aptarta nuomininkų teisė sklype vykdyti statybos darbus laikantis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų ir kt. reikalavimų, nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei sÄ lygų.

Atsakovė pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, praktikoje laikosi pozicijos, kad esant nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos neiÅ¡duodami. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju Reglamento nuostatos dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaip vieno iÅ¡ bendrai statinio projektus tikrinančio subjekto kompetencijÄ , netaikytinos, nes Terasai kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio kultÅ«ros paveldo vietovėje statybos leidimui gauti buvo rengtas supaprastintas statybos projektas, kurio atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 10 dalimis, tikrina savivaldybės administracija.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti atvejai, kada reikalingas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos statinio projekto sprendinių tikrinimas ir derinimas, tačiau ginčo atvejis prie jų nepriskirtinas. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 567-ajai DNSB pirmiausia buvo nuspręsta leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Terasos statybos darbams.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymų nuostatomis ir priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017, 567-oji DNSB turėjo teisę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Pats teismas, priimdamas sprendimÄ pažymėjo, kad pirmiausia turėtų bÅ«ti taikomas toks savavaliÅ¡kų statybų Å¡alinimo padarinys. Jei ginčo objektas bÅ«tų nugriautas, kai tokios paskirties naujo statinio statyba žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, yra galima, o jam yra gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, ir po to iÅ¡ naujo bÅ«tų statomas analogiÅ¡kas statinys, tai akivaizdžiai pažeistų protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ informavo, jog buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-981, kuriuo konstatuota, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius, taip pat, kad 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 yra įvykdytas.

Atsakovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo jai nebuvo žinoma apie visuotiniame susirinkime įvykusiame 2000 m. lapkričio 9 d priimtÄ susitarimÄ , kuriame nurodyta, jog žemės sklypo dalyje, kurioje yra pastatyta Terasa, gyvenamojo namo, patalpų savininkų sutarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrÄ jį statybos etapÄ . Å is susitarimas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, todėl neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė 567-oji DNSB atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Ji nurodė, kad Statybos leidimas bendrijai buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duodančiai institucijai pateikus visus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus. Atsakovė nesutiko, kad norint gauti Statybos leidimÄ , jai buvo reikalingas ieÅ¡kovų sutikimas CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieÅ¡kovai nepagrįstai sutapatina valstybinės žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas su gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, teisėmis ir pareigomis.

Atsakovės teigimu, nei Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, nei jokioje kitoje teisės normoje, reguliuojančioje statybos teisinius santykius, nėra įtvirtinta statytojo pareiga gauti kito valstybinės žemės sklypo nuomininko sutikimÄ tokiame žemės sklype vykdyti statybos darbus. Teisė įgyvendinti statytojo teises nustatyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

BendrÄ jÄ pareigÄ gauti savininko (patikėtinio) sutikimÄ , norint vykdyti statybos darbus valstybinės žemės sklype nustato Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas ir Reglamento 50 punktas, pagal kuriuos statybos darbų vykdymui tokiu atveju yra privaloma gauti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ statytojas (užsakovas) valdo kita valdymo ir naudojimo teise. Bendrija, kaip ir ieÅ¡kovai, yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai, taigi, bendrija žemės sklypÄ valdo įstatyme nurodyta valdymo ir naudojimo teise – nuomos teisės pagrindu, todėl, atsakovės vertinimu, norint įgyvendinti statytojo teises, atskiro sutikimo iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio bendrijai gauti nereikėjo.

Be to, nuomos sutartyje buvo tvirtinta bendrijos teisė žemės sklype vykdyti statinių statybÄ laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi, bendrija Å¡iÄ teisę įgyvendino nepažeisdama savo kaip žemės sklypo nuomininkės teisių ir įsipareigojimų. Reglamente yra įtvirtinta bendroji Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tam tikrais atvejais tikrinančio statinio projektus, kompetencijų riba (kompetencijų sritys), t. y., iÅ¡vardijami vieÅ¡ojo administravimo subjekto faktiÅ¡kai atliekami veiksmai, tais atvejais, kai pagal teisės aktų nuostatas Å¡is subjektas statinio projektÄ tikrinti privalo, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teisė ir pareiga dalyvauti visų statinio projektų tikrinime nėra nustatyta.

Atvejus, kada Nacionalinės visuomenės sveikatos centras tikrina statinio projektus, įtvirtina ne Reglamento 5 priedo 4 punktas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 4 punktas ir 10 dalis. Kadangi Statybos leidimas bendrijai buvo iÅ¡duotas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam supaprastintam statybos projektui – naujo nesudėtingojo statinio statybai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dalyvavimas Statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«roje nebuvo privalomas. Atsakovė pabrėžė, kad tai, ar bendrija tinkamai ir laiku įvykdė teismo sprendimÄ , priimtÄ kitoje civilinėje byloje, nedaro jokios įtakos naujai iÅ¡duoto Statybos leidimo galiojimui ir teisėtumui, atvirkščiai – akivaizdu, kad bendrija taip siekė įvykdyti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Gavus Statybos leidimÄ , nors ir vėliau, nei teismo nustatytas terminas, laikytina, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtino už teismo sprendimo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ atsakingas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas savo 2017 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. (23.17)2D-9846, kuriame buvo konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai žemės sklype buvo paÅ¡alinti. Atsakydama į ieÅ¡kovų argumentus dėl Statybos leidimo panaikinimo dėl bendrijos narių egzistuojančio susitarimo žemės sklype etapais vykdyti kito pastato statybos darbus atsakovė nurodė, kad Å¡i aplinkybė nepatvirtina Statybos leidimo iÅ¡davimo neteisėtumo, nes statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo reikalavimai yra įtvirtinti Statybos įstatyme ir jame jokių Å¡ios administracinės procedÅ«ros sÄ sajų su asmenų sudaryta civiline sutartimi dėl kito statinio statybos nėra nustatyta.

Atsakovė pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl statybos darbų atlikimo ir nagrinėjamu atveju bendrija šį dokumentÄ pateikė kartu su privalomais dokumentais. Apie 2018 m. vasario 27 d. įvykusį susirinkimÄ bendrijos nariai namo skelbimų lentoje buvo informuoti 2018 m. vasario 12 d. Å is susirinkimas buvo pripažintas įvykusiu, nes jo protokole pasirašė dauguma (ir visi susirinkime dalyvavę) bendrijos narių.

Kadangi ieÅ¡kovai patys ieÅ¡kinyje nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2015 m. spalio mėnesio, jie negali pagrįstai teigti, jog skelbimas apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ skelbimų lentoje 2018 m. vasarį pakabintas nebuvo. Be to, sprendimas pritarti Terasos statybos darbams bÅ«tų buvęs priimtas, net jei ieÅ¡kovai susirinkimo metu jam nebÅ«tų pritarę, nes sprendimas priimamas CK 4.85 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jo teisėtumui ir galiojimui užteko konstatuoti kitų bendrijos narių kvorumÄ ir pritarimÄ daugiau nei pusės dalyvaujančių narių balsų dauguma.

Atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Jis nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo” 90 punktu, statybos darbų projektai turi bÅ«ti suderinti su KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos. Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. gavo statytojos - 567-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos – I grupės inžinerinio statinio statybos projektÄ dėl terasos įrengimo (duomenys neskelbtini), kuris buvo patikrintas atsižvelgiant į Departamento kompetencijÄ .

Projektui 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pritarta, nes projekto sprendiniai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis 2413 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. NO 1/2000-22483 yra iÅ¡nuomota Bendrijai.

IeÅ¡kovams 2016 m. vasario 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-38-(l4.49.57) yra iÅ¡nuomota 235 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. spalio 19 d. buvo gautas Bendrijos praÅ¡ymas iÅ¡duoti sutikimÄ statyti nesudėtingÄ statinį valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-2753-(14.49.105) „Dėl statinio statybos“, informavo bendrijÄ , kad esant sudarytai nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos iÅ¡nuomotoje žemės sklypo dalyje neiÅ¡duodami.

Nacionalinėje žemės tarnyboje 2018 m. gegužės 24 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tas Nr. (23.17)-2D-7167 „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“, kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti informacijÄ , kaip yra iÅ¡reikÅ¡tas Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statybų Žemės sklype, į kurį NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo bÅ«ti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris esant sudarytai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarčiai, iÅ¡reiÅ¡kiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sutikimu.

Teismo posėdžių metu ieškovas J. P. D. V. ir ieškovų atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdžių metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. Č. iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdžių metu atsakovo 567- sios DNSB atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Černiauskas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. 567- osios daugiabučio namo savininkų bendrijai iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (T1, e. b. l. 9-10, 83-84, 180-181). Pagal nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. D. V. (T1 e. b. 17-18); negyvenamoji patalpa – rÅ«sys, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J.

P. D. V. ir E. J. D. (T1 e. b. l. 19). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieÅ¡kovai yra sudarę nuomos sutartį (T1 e. b. l. 20-21, 80-82, 176-179). 2016 m. kovo 18 d. savavaliÅ¡ko statybos aktu Nr. SSA-100-160318-00009 buvo konstatuota savavaliÅ¡ka Terasos statyba (T1 e. b. l. 22-23). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovei 567–ajai DNSB dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, leido Bendrijai per keturis mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Terasos statybos darbams.

Per teismo nustatytÄ terminÄ neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, įpareigojo atsakovę 567â€“Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ per vienÄ mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ terasÄ ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovė Bendrija per nustatytÄ terminÄ neįvykdys Å¡iame sprendime nustatyto reikalavimo nugriauti TerasÄ , teismas nusprendė skirti jai 300 Eur baudÄ už reikalavimo nevykdymÄ , jÄ sumokant į ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sÄ skaitÄ ir leidžiant ieÅ¡kovei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ TerasÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės Bendrijos (T1 e. b. l. 24-27).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-607 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo neįvykdė (T1 e. b. l. 28-30). 2018 m. liepos 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ konstatavo, kad statytojai 567-ajai DNSB 2018-03-23 statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 išduotas teisėtai, o statinys atitinka esminius projekto sprendinius (T1 e. b. l. 78-79, 174-175). 2018 m. vasario 27 d.

Bendrijos narių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta Terasos statybai (T1 e. b. l. 113-114). Ä® bylÄ taip pat pateiktas 2000 m. lapkričio 9 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo susitarimas dėl papildomų statinių statymo eiliÅ¡kumo ir C. D. N. R. pareiÅ¡kimas dėl savo kaip statytojos teisių perleidimo J. P. D. V. (T1 e. b. l. 31-34). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir posėdžio metu pateiktų paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovai savo reikalavimus grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1) statybos leidimas išduotas negavus visų žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškovus) sutikimo;

2) statybos leidimas iÅ¡duotas negavus valstybinės žemės sklypÄ patikėjimo teise valdančios NŽT sutikimo;

3) statybos leidimas išduotas terasos projekto nepatikrinus Nacionaliniam sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

4) iÅ¡duodant naujÄ statybos leidimÄ buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas; 5) iÅ¡davus statybos leidimÄ buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės statyti;

6) apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ jų. Dėl žemės sklypo nuomininkų sutikimo iÅ¡duodant statybos leidimÄ Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu) 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statybÄ leidžiančiam dokumentui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytÄ dokumentÄ , gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal Å¡ios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovai nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai (bendraturčiai). 2659 kv. m. ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2143 kv. m. sklypo dalis 2000 m. kovo 17 d. sutartimi yra išnuomota atsakovei 567-ajai DNSB, o 235 kv. sklypo dalis 2016 m. vasario 22 d. sutartimi yra išnuomota ieškovams.

Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas pažymėjo, kad pirmiau nurodyta įstatymo nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojant gauti ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir žemės sklypo nuomininkų sutikimus, teismo vertinimu, toks aiÅ¡kinimas nėra pagrįstas nei lingvistiÅ¡kai, nei logiÅ¡kai. Ä®statymo norma expressis verbis nurodo bÅ«tinybę gauti tik žemės sklypo bendraturčių, o ne nuomininkų sutikimÄ . Kadangi nuosavybės ir nuomos teisės savo turiniu ir apimtimi nėra tapačios, o nuosavybės teisė apima kur kas platesnį teisių spektrÄ (valdymo, naudojimo, disponavimo teisės), nėra pagrindo teigti, kad Å¡ios teisės turėtojui įstatyme nustatyti įgalinimai automatiÅ¡kai (pagal analogijÄ ) taikomi ir asmenims, kurie žemės sklypÄ valdo nuomos teisėmis.

Tai, kad Statybos įstatyme automatiÅ¡kai nėra tapatinamos savininkų ir naudotojų teisės, galima pastebėti ir iÅ¡ kitų Å¡io įstatymo nuostatų, kuriose, tais atvejais, kai kalbama ne tik apie savininkus, bet ir naudotojus, pastarieji yra pažodžiui įvardijami (žr., pvz., 1 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 15 punktÄ ; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai norma taikoma tiek asmeniui, turinčiam nuosavybės teises, tiek valdančiam kitos teisės pagrindu, yra vartojama bendroji sÄ voka „naudotojas“ (žr., pvz., 2 straipsnio 56 dalį).

Atsižvelgdamas į Å¡iuos argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatÄ dėl žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinio sutikimo taikyti ir žemės nuomininkams („bendranuomininkams“), todėl ieÅ¡kinio argumentus, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimui iÅ¡duoti buvo reikalingas ieÅ¡kovų, kaip asmenų, kurie kartu su kitais asmenimis nuomojasi valstybinės žemės sklypÄ , sutikimas, laiko nepagrįstais. Dėl valstybinės žemės sklypÄ patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statybÄ leidžiančiam dokumentui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytÄ dokumentÄ , gauti pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymÄ patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Reglamento 50 punkte, kuriame nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (iÅ¡skyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas iÅ¡imtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ . Teisės aktuose nėra apibrėžta, kokia forma turi bÅ«ti gautas ar įformintas pirmiau nurodytas sutikimas ar susitarimas. Byloje atsakove patraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju patikėtinio sutikimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas valstybinės žemės nuomos sutartyje ir, kad, esant valstybinės žemės nuomos sutarčiai, praktikoje laikomasi pozicijos, jog atskiras sutikimas nėra iÅ¡duodamas.

Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukta valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį ir papildomuose dokumentuose patvirtino, kad nagrinėjamu atveju, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos iÅ¡nuomotoje žemės sklypo dalyje nereikalingas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 567-oji DNSB 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ statyti nesudėtingÄ statinį valstybinėje žemėje (T3 e. b. l. 13), į kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu atsakė, kad esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos iÅ¡nuomotoje žemės sklypo dalyje neiÅ¡duodami (T3 e. b. l. 11-12).

Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo byloje laikėsi pozicijos, kad 2000 m. kovo 17 d. sutarties 5 punkto nuostata, pagal kuriÄ statant pastatus (statinius, įrenginius) iÅ¡nuomotame sklype bÅ«tina laikytis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymų reikalavimų ir 7.2 punkto, kuriame nurodytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės 567-osios DNSB teisė statyti nuomojame žemės sklype (jo dalyje) buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomos sutartyje.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus atsakovų ir trečiojo asmens argumentus bei vertindamas aptariamos sutarties 3 punkto, kuriame nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (gyvenamųjų namų kompleksui eksploatuoti) nuostatas, pažymi, kad teisinio švarumo ir apibrėžtumo aspektu valstybinės žemės nuomos sutartyse turėtų būti expressis verbis išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl konkrečių statybų išnuomojamame sklype, jei toks sutikimas nuomos sutarties sudarymo metu yra duodamas.

TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Nutarimo 30.7 punkto nuostatos, pagal kurias iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ . Taigi, nuomos sutartyje turėtų bÅ«ti aptarta, kokios konkrečiai statybos yra leidžiamos.

Nors nagrinėjamu atveju toks sutikimas pažodžiui nebuvo įrašytas Nuomos sutartyje, tačiau valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos – valia dėl aptariamų statybų yra nuosekli ir aiški, kad atskiras sutikimas, esant nuomos sutarčiai neturėjo būti išduodamas. Ši pozicija, teismo vertinimu, koreliuoja su Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias sutartis, sutikimas ar susitarimas yra reikalingas tuo atveju, kai statybos darbus numatoma vykdyti sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, statytoja - 567-oji DNSB žemės sklypÄ valdė nuomos teisėmis, todėl ieÅ¡kovų argumentai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu (jo nebuvimu) kaip pagrindu pripažinti statybos leidimÄ neteisėtu, atmestini. Dėl Nacionalinio sveikatos centro patikros bÅ«tinumo Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka be kitų subjektų tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra kalbama apie kapitalinio remonto projektÄ , o Å¡ios dalies 12 punkte – apie pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo statybos nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ pirmiau nurodytų atvejų, ieÅ¡kinio argumentai dėl Nacionalinio sveikatos centro patikros bÅ«tinumo laikytini nepagrįstais. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir ieÅ¡kovų nurodomos Reglamento 5 priedo 4 punkto nuostatos, kurios, atsižvelgiant į poįstatyminio akto paskirtį, laikytinos detalizuojančiomis ir konkretizuojančiomis įstatymo nuostatas, tačiau negali įtvirtinti tokio reglamentavimo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡plečiamas ar pakeičiamas įstatymu nustatytas reglamentavimas.

Dėl informavimo apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ IeÅ¡kovai ginčija 2018 m. vasario 27 d. 567-osios DNSB narių susirinkimo, kuriuo pritarta Terasos statybai, sprendimÄ . IeÅ¡kovų teigimu, apie susirinkimÄ Bendrijos nariams nebuvo tinkamai praneÅ¡ta laikantis teisės aktų reikalavimų; taip pat buvo nesilaikyta įprastos praktikos apie susirinkimus praneÅ¡ti elektroniniu paÅ¡tu. Ä® bylÄ yra pateiktas 2018 m. vasario 12 d. praneÅ¡imas apie susirinkimo suÅ¡aukimÄ , taip pat 2018 m. vasario 13 d. aktas dėl praneÅ¡imo apie bendrijos narių susirinkimÄ , kuriame nurodyta, kad bendrijos nariams apie susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta bendrijos skelbimų lentoje (T1 e. b. l. 115-116).

Ieškovų teigimu, atsakovė 567-oji DNSB nepateikė įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų), kad minėtas skelbimas buvo patalpintas skelbimų lentoje. Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas J. P. D. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), negyvena, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu su Å¡eima buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad ieÅ¡kovai galėjo nesužinoti apie skelbiamÄ susirinkimÄ ne todėl, kad apie jį nebuvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, o todėl, kad jie buvo iÅ¡vykę. IÅ¡ į bylÄ pateikto Bendrijos narių sÄ raÅ¡o, kurio teisingumo Å¡alys neginčijo (T1 e. b. l. 115-116) matyti, kad bendrijoje yra 11 narių.

IÅ¡ 2018 m. vasario 27 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo ir dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad susirinkime dalyvavo 9 nariai ir jis vienbalsiai pritarė dėl Terasos įrengimo Bendrijos reikmėms (T1 e. b. l. 113-114). Å ie faktai, viena vertus, leidžia labiau tikėtina laikyti aplinkybę, kad apie bendrijos narių susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (nes didžioji dauguma jos narių apie susirinkimÄ sužinojo ir jame dalyvavo), kita vertus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad terasos įrengimas atitinka bendrijos narių daugumos valiÄ (CK 4.85 straipsnis), todėl bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimas neteisėtu, net ir nustačius formalius susirinkimo suÅ¡aukimo ir paskelbimo pažeidimus, neatitiktų protingumo principo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovas, žinodamas apie susirinkimÄ jis bÅ«tų galėjęs įkalbėti kitus Bendrijos narius balsuoti prieÅ¡ Terasos įrengimÄ , tačiau tai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog 2018 m. vasario 27 d. Bendrijos narių susirinkimo balsavimo rezultatai yra neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto ieÅ¡kovo 2016 m. sausio 14 d. elektroninio laiÅ¡ko, adresuoto be kita ko ir bendrijos nariams, matyti, kad ieÅ¡kovo pozicija įvairiais bendrijos klausimais, įskaitant Terasos statybas, kaimynams buvo žinoma.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esant pateiktiems 2018 m. vasario 12 d. praneÅ¡imui apie susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir 2018 m. vasario 13 d. aktui dėl praneÅ¡imo apie bendrijos narių susirinkimÄ , kuriame nurodyta, kad bendrijos nariams apie susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta bendrijos skelbimų lentoje, ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ , pavyzdžiui, neprašė apklausti bendrijos narių dėl skelbimo patalpinimo skelbimų lentoje. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, jog bendrijos narių susirinkimo kvorumo ir sprendimo priėmimo esant balsų daugumai (CK 4.85 straipsnis) byloje nebuvo ginčytas, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog buvo padaryta bendrijos susirinkimo narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl nenustatyta pagrindo susirinkimÄ ir jo metu priimtÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu.

Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės, kad buvo susiklosčiusi praktika apie Å¡aukiamus bendrijos susirinkimus informuoti ir elektroniniu paÅ¡tu, nes toks informavimas bendrijos teisės aktuose nėra įtvirtintas kaip privalomas, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie praktiÅ¡kai egzistavusį tokio bÅ«do privalomÄ pobÅ«dį ar sistemingumÄ . Dėl pažeistos ieÅ¡kovų kaip statytojų teisės IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2000 m. lapkričio 9 d. Gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrÄ jį statybos etapÄ ir Å¡ia teise buvo nepasinaudojęs tik ieÅ¡kovas J.

P. D. V. bei D. Å atÅ«no dizaino studija, todėl laikytina, jog iÅ¡davus Statybos leidimÄ ir pastačius TerasÄ toje vietoje, kurioje ieÅ¡kovas galėjo atlikti susitarime aptartÄ statybÄ , buvo pažeistos ieÅ¡kovo kaip statytojo teisės. Atsakydamas į Å¡iuos teiginius teismas pažymi, kad, pirma, minimas 2000 m. lapkričio 9 d. Gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, todėl jis negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Antra, Å¡is susitarimas saisto tik jį sudariusius asmenis, o statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duodanti institucija teisės aktų nėra įpareigota tikrinti tokių susitarimų egzistavimÄ ar ginti jais nustatytas susitarimÄ sudariusių asmenų teises.

Jeigu ieÅ¡kovai mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, jie gali kreiptis į teismÄ praÅ¡ydami apginti jų pažeistas teises (atlyginti nuostolius ar pan.), kurias jie kildina iÅ¡ bendrijos narių 2000 m. sudaryto susitarimo dėl statybos darbų vykdymo eiliÅ¡kumo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė Bendrija, tai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti administracinio akto – Statybos leidimo – neteisėtumÄ . Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad ieÅ¡kovų nurodomi jų teisių, kylančių iÅ¡ 2000 m. lapkričio 9 d. susitarimo, pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti Statybos leidimo neteisėtumÄ .

Dėl teismo sprendimo privalomumo Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovei 567–ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, leido atsakovei 567–ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai per keturis mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ terasos (duomenys neskelbtini), statybos darbams.

Per nustatytÄ terminÄ neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, teismas įpareigojo atsakovę 567â€“Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ per vienÄ mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ terasÄ ir sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat nurodė, kad jei atsakovė 567–oji Daugiabučio namo savininkų bendrija per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendime nustatyto reikalavimo nugriauti terasÄ , jai skirtina 300 Eur bauda, jÄ sumokant į ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sÄ skaitÄ , o ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai yra leidžiama paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ TerasÄ ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės Bendrijos (T1 e. b. l. 24-27).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-607 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo per jame nustatytÄ terminÄ neįvykdė (T1 e. b. l. 28-30), tačiau Inspekcija nesiėmė jokių veiksmų savavaliÅ¡kai statybai paÅ¡alinti, atvirkščiai, ji 2018 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ konstatavo, kad Bendrijai 2018-03-23 statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 iÅ¡duotas teisėtai, o statinys atitinka esminius projekto sprendinius (T1 e. b. l. 78-79, 174-175).

IeÅ¡kovų nuomone, Bendrija, neparengusi Terasos projektinės dokumentacijos per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ , privalėjo TerasÄ iÅ¡ardyti ir tik po to statyti gavusi naujÄ leidimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas. Atsakydamas į Å¡iuos argumentus teismas pažymi, kad teismo sprendimų privalomumas yra įtvirtintas teisės aktuose ir nėra kvestionuotinas, tačiau sprendžiant dėl taikytinų teisinių padarinių tais atvejais, kai teismo sprendime nurodyta projektinė dokumentacija yra parengiama pavėluotai, t. y. praleidus teismo nustatytÄ terminÄ , reikalinga atsižvelgti ir įvertinti aplinkybių visumÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ teisinio apibrėžtumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų įgyvendinimÄ garantuojančiÄ teisinių priemonių sistemÄ , inter alia, kildintinÄ taip pat ir iÅ¡ Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nustatančio, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io įstatymo 28-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

Kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, privalo įvertinti ar statyba iÅ¡ esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planÄ (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra bÅ«tini) ir, antra, ar tai neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Tik įvertinęs iÅ¡vardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«do, tai yra įpareigoti statytojÄ ar kitÄ Ä¯statyme nustatytÄ asmenį nugriauti statinį, iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Taigi, tiek kasacinėje praktikoje cituotos Statybos įstatymo redakcijos galiojimo metu, tiek ginčo atveju aktualiu laikotarpiu net ir neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimas statinį nugriaunant yra laikomas kraÅ¡tutine priemone, kai statyba iÅ¡ esmės yra negalima. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Terasos statyba iÅ¡ principo yra galima, tÄ patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. Bendrijai iÅ¡duotas Statybos leidimas bei 2018 m. liepos 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raÅ¡tas.

Viena vertus, sutiktina su ieÅ¡kovais, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 neteisėtos statybos padariniai turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti per sprendime nustatytÄ terminÄ , o to nepadarius (ir Bendrijai nesikreipus dėl termino pratęsimo) Inspekcija privalėjo imtis sprendime nustatytų veiksmų. IeÅ¡kovai, savo ruožtu, galėjo skųsti Inspekcijos neveikimÄ . Kita vertus, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir konstatavus, kad naikinti Statybos leidimo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, tačiau tenkinant ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę BendrijÄ paÅ¡alinti statybos padarinius – nugriauti TerasÄ ir sutvarkyti statybvietę, susidarytų situacijÄ , kai pastatyta Terasa yra nugriaunama, nors yra galiojantis jos statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu ji gali bÅ«ti iÅ¡ naujo atstatoma.

Toks teisinių instrumentų naudojimas, teismo vertinimu neatitiktų ne tik ekonomiÅ¡kumo, bet ir protingumo principų. Kitaip tariant, įpareigojimas nugriauti TerasÄ po to, kai buvo gautas jos statybÄ leidžiantis dokumentas, vien tuo pagrindu, kad jis buvo gautas praleidus teismo sprendime nurodytÄ projektinės dokumentacijos parengimo terminÄ , nebÅ«tų laikomas adekvačia ir proporcinga sankcija padarytam pažeidimui. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Terasos nugriovimo yra netenkintinas.

Kiti ieÅ¡kinyje dėstomi argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos priimamam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovei 567-ajai DNSB iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė 567-oji DNSB yra sumokėjusi 2359,50 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ .

IÅ¡ atsakovės pateiktų dokumentų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatyta, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl lygiomis dalimis priteistina Å¡iai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. po 1179,75 Eur iÅ¡ kiekvieno. Byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 27,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. po 13,60 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei 567-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 300598383) iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P. D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1179,75 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt devynių Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti atsakovei 567-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 300598383) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. J.

D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1179,75 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt devynių Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P. D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės E. J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ :

LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Sigita Fomičiova