Legislator Case Law & Legislation
520b230a-803a-4ff5-b162-4a7ff2cbcb03 AI generated

520b230a-803a-4ff5-b162-4a7ff2cbcb03 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 520b230a-803a-4ff5-b162-4a7ff2cbcb03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr               Administracinė byla Nr. I-1532-162/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00725-2015-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovui T.

Legislator headnote

AI generated

520b230a-803a-4ff5-b162-4a7ff2cbcb03 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr               Administracinė byla Nr. I-1532-162/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00725-2015-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovui T.

B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        PareiÅ¡kėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 413,28 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .       PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ sistemÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas.

Pagal Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų nuostatų 25 punktÄ , pareiÅ¡kėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , o nuostatų 36 punktas nustato, kad nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ iÅ¡ rinkliavos mokėtojų iÅ¡ieÅ¡ko KRATC.       Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiÅ¡kėjui 413,28 Eur dydžio vietinės rinkliavos už turto objektÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ paskaičiuota pagal valdomo turto plotÄ ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį.       PareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b. l. 14), atstovas į teismo posėdį neatvyko. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.       Atsakovas T. B., tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b. l. 22), į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.        Atsakovas atsiliepime (b. l.

23) nurodo su praÅ¡ymu sutinkantis iÅ¡ dalies. PraÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kreipimosi į teismÄ senaties terminų ir reikalavimÄ dėl nesumokėtos rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2010 m. birželio 5 d. atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas pažymi, kad jam nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas realiai jokių paslaugų, susijusių su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, neteikė, nes atsakovas ir/ar kiti asmenys name negyveno ir juo nesinaudojo, t. y. nebuvo atliekų turėtojas, todėl reikalavimas priteisti vietinę rinkliavÄ už minėtÄ laikotarpį yra nepagrįstas.

Aplinkybę dėl nesinaudojimo namu grindžia pateikiamomis į bylÄ AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Lesto“ pažymomis. Atsakovas nurodo, kad gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 28 d. gyvenamojo namo nuomos sutartimi iÅ¡nuomojo J. P., kuri name apsigyveno 2014 m. liepos 1 d. Atsakovo nuomone, kad tik už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ jo gali bÅ«ti priteista rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).        Teismas k o n s t a t u o j a:        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).              Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du. 2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.        Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.        Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d.

Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedÄ vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ .              Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatyta (b. l. 7-9), kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 2003, baigtumas – 100 proc. Pažyma apie įsiskolinimÄ dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1385 (b. l.

6) patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 413,28 Eur suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ paskaičiuota pagal pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktÄ , vietinės rinkliavos dydžio parametras yra vienas gyvenamasis namas, kuriam nustatyta metinis vietinės rinkliavos dydis 2008-2012 metais – 96,57 Eur, o 2013-2014 metais – 81,38 Eur. Spręstina, kad mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota teisingai.       Atsakovo teigimu, jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes gyvenamuoju namu nesinaudojo iki 2014 m. liepos 1 d., t.y. iki nuomos sutarties sudarymo su J.

P. Nurodyto fakto patvirtinimui atsakovas pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ pažymÄ apie vandens suvartojimÄ bei AB „Lesto“ pažymÄ apie elektros energijos suvartojimÄ . AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. vanduo objekte adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vartojamas; nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. apskaitos prietaiso duomenys nebuvo deklaruojami; 2014 m. gruodžio 1 d. deklaravus skaitiklio rodmenis vandens suvartojimas sudarė 29 m3 (b. l. 25).

IÅ¡ AB „Lesto“ pažymos matosi, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. elektros energija nebuvo vartojama (b. l. 26).       Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 4.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikoma nulinė vietinė rinkliava.

Pagal minėto ApraÅ¡o 8 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės teise ar kita teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pageidauja, kad jam bÅ«tų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir Å¡iuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ patvirtinančius dokumentus: 8.1. AB“Lesto“ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2.

AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktÄ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktÄ Ä¯rodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus praÅ¡ymus nagrinėja Miesto Å«kio departamentas (ApraÅ¡o 11 punktas).

ApraÅ¡o 15 punktas numato, kad sprendimas taikyti nulinę vietinę rinkliavÄ 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per metus.       Siekdamas, kad nekilnojamojo turto objektui bÅ«tų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, atsakovas turėjo praÅ¡ymÄ teikti Miesto Å«kio departamentui, o Å¡is subjektas, įvertinęs ApraÅ¡e numatytus pateiktus įrodymus spręsti, ar yra pagrindas taikyti nulinę vietinę rinkliavÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į minėtÄ subjektÄ dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtakÄ komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektÄ naudojant, valdant ar juo disponuojant, kas neatsiejama nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavÄ .

Galimas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu ar naudojimasis Å¡iuo turtu tik atitinkamu laiko tarpu, galėtų lemti lengvatos taikymÄ ar atleidimÄ nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kurių klausimÄ sprendžia kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bet ne teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-33/2015).

       Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 413,28 Eur dydžio vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl Å¡iam klausimui spręsti turi bÅ«ti vadovaujamai Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015), kad Å¡iuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d.

Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).        Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, spręstina, kad MAÄ® 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015).

       PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. birželio 5 d. ir Å¡i data laikytina MAÄ® 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.       Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra pasibaigęs priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, todėl praÅ¡ymas priteisti vietinę rinkliavÄ už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

       Byloje pateikta pažyma apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už minėtÄ turto objektÄ už 2008 metus apskaičiuota 47,79 Eur mokėtina rinkliava, už 2009 metus – 92,97 Eur mokėtina rinkliava. Viso laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. atsakovui paskaičiuota 140,76 Eur mokėtina rinkliava Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 140,76 Eur priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas, reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektÄ iki 272,52 Eur (413,28 Eur – 140,76 Eur).       Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ jo pareiÅ¡kėjui priteistina 272,52 Eur įsiskolinimo suma       Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

       PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Priteisti iÅ¡ atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 272,52 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus ir 52 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .       Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

       Teisėja                                                                               Dalia Gumuliauskienė