2022-05-18 Nr. AB-13051-3-62-3-03021-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2544-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03021-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31416 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1653 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra opozicinės politinės partijos (duomenys neskelbtini) narys. Jo vaidmuo buvo pritraukti kuo daugiau narių, bendražygių, kad būtų įmanoma pakeisti valdžią. Nors prezidentas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nuverstas, tačiau šalyje vis dar yra karinis valdymas ir jam dėl politinės veiklos prieš buvusį prezidentą gresia pavojus. Šalyje tarp buvusios valdžios šalininkų ir jiems prieštaraujančių politinių jėgų yra didžiulė konfrontacija, kuri galbūt pereis į smurtinius susipriešinusių politinių jėgų atstovų veiksmus. Įvertinęs susidariusią šalyje situaciją ir suprasdamas, kad jam gresia realus susidorojimo pavojus, nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir išvykti į Europą. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

2.2. Pareiškėjas prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

2.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – politines kovas ir dėl to galimą pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad šalyje yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, vykstančių kovų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

4.2. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje opoziciją iki prezidento nuvertimo palaikę asmenys nėra persekiojami. Nenustatyta, kad šalyje vyktų veiksmai, prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nesugebėjo identifikuoti jam kylančių grėsmių ir lakoniškai nurodė, kad nors pokyčiai valstybėje ir yra, tačiau jie vyksta tik sostinėje, nepateikė jokių pavyzdžių, kodėl jam gali kilti grėsmė dėl priklausymo partijai ar dėl politinės situacijos šalyje, tačiau nurodė, kad šalyje yra nesaugu, nes vyksta karinis perversmas.

Pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą partijai nebuvo informatyvus, jis nenurodė funkcijų ir veiklos partijoje, buvo pateikti bendro pobūdžio teiginiai, taip pat nebuvo pateikta informacija apie tariamo persekiotojo (prezidento) motyvus ir tikslus persekioti pareiškėją, nenurodyti prieš išvykimą iš kilmės valstybės patirti tariami persekiojimo veiksmai. Pareiškėjo pasakojimas apie politinius įvykius pačioje šalyje yra suderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija, visgi, nuo pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies joje įvyko esminių pokyčių.

Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) įvyko perversmas ir valdančioji partija buvo nuversta, o prezidentas sulaikytas. Po šio perversmo buvo paleisti senojo režimo sulaikyti politiniai kaliniai, į šalį grįžo nuo režimo iš šalies pabėgę asmenys, kurie bijojo buvusios valdžios persekiojimo. Tyrimo metu duomenų, kad po perversmo pareiškėjo kilmės šalyje vyktų susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios (duomenys neskelbtini) ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi pavieniai išpuoliai, nerasta.

Taip pat nerasta informacijos, kad asmenys, dirbę, palaikę nuverstą valdžią patiria grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus. Migracijos departamento vertinimu, pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas bijojo likti kilmės šalyje, išnyko, nes šalies prezidento ir (duomenys neskelbtini) partijos valdymas žlugo, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę, kuri priešinosi, prieštaravo jų vykdomai politikai. Opozicijos aktyvistai grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti, tad kilmės valstybės informacija suponuoja, kad šio profilio asmenims grėsmės dėl jų politinių pažiūrų nėra.

Taigi, Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį. Pareiškėjas šių išvadų įrodymais nepaneigė.

4.3. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėjas.

4.4. Nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metus į kitas Šengeno erdvės valstybes) yra proporcingi ir pagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2021 m. liepos 6 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė 9 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, politinės partijos (duomenys neskelbtini) narys. Pareiškėjas agitavo prieš Konstitucijos pakeitimus, prieš prezidento (duomenys neskelbtini) išrinkimą trečiajai kadencijai. Pareiškėjas manė, kad jam gali grėsti persekiojimas dėl politinės veiklos, asmeniškai nuo buvusio prezidento, kurį pažįsta, nes kovojo prieš jo valdžią. Visi pareiškėjo bendražygiai buvo pasodinti į kalėjimą. Nors nuo (duomenys neskelbtini) prezidentas buvo nuverstas, visi politiniai kaliniai paleisti, tačiau pareiškėjas manė, kad šalyje vis dar yra karinis valdymas ir jam gresia pavojus, tačiau koks pavojus gresia asmeniškai jam, negalėjo nurodyti.

6.3. Migracijos departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 14 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje), išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisiją jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesugebėjo identifikuoti jam kylančių grėsmių ir lakoniškai nurodė, kad nors pokyčiai ir yra, tačiau jie vyksta tik sostinėje, nepateikė jokių pavyzdžių, kodėl jam gali kilti grėsmė dėl priklausymo partijai ar dėl politinės situacijos šalyje, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyksta karinis perversmas. Pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą partijai nebuvo informatyvus, jis nenurodė savo funkcijų ir veiklos partijoje, buvo pateikti bendro pobūdžio teiginiai, taip pat nebuvo pateikta informacija apie tariamo persekiotojo (prezidento) motyvus ir tikslus persekioti pareiškėją, nenurodyti prieš išvykimą iš kilmės valstybės patirti tariami persekiojimo veiksmai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį, kad šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką. Pareiškėjas jokių objektyvių rašytinių įrodymų, išskyrus savo pasakojimą, apie jo narystę opozicinėje politinėje partijoje ir jo asmeninę veiklą prieš dabar jau nuverstą prezidentą, bei apie jo persekiojimus, konkrečią jam kylančią grėsmę gyvybei ir sveikatai, nepateikė. Taigi, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas vien tik jo pasakojimu. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo apklausos metu pateiktą pasakojimą kartu su surinkta informacija apie kilmės valstybę, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteikiamas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

8. Tačiau teismas laikė, kad pareiškėjui nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybės terminai yra neproporcingi, todėl juos sutrumpino iki 2 metų.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai pažymint:

10.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad šalyje yra nesaugu, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Reguliarus kariškių ir policijos smurtas prieš civilius atspindi nebaudžiamumo kultūrą. Valdžia vykdo savavališkus areštus, nukreiptus prieš oponentus ir pilietinės visuomenės narius. Be to, 2021 m. (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje įvyko karinis perversmas. Pareiškėjo pasakojimas atitinka kilmės šalies informaciją, o tai patvirtina pareiškėjui kilusio persekiojimo dėl politinių motyvų grėsmės realumą. Atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, priskirtinas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė.

10.2. Atsakovas neanalizavo saugumo padėties pareiškėjo kilmės valstybėje, neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis šalyje ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Be to, Migracijos departamento sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, t. y. vos siekiantys 2020 metus, kai vyko (duomenys neskelbtini).

10.3. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai.

10.4. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

12. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia, iš esmės, pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

12.1. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

12.2. Migracijos departamento vertinimu, po 2021 m. (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas bijojo likti (duomenys neskelbtini), išnyko, nes (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partijos valdymas žlugo, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę, kuri priešinosi, prieštaravo jų vykdomai politikai. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją (datuojamą 2021 m. rugsėjo mėn.), Migracijos departamentas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje šiuo metu kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį, kad šalyje vyktų veiksmai, prilygstantys beatodairiškam smurtui.

12.3. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Teisės aktai nenustato pareigos Migracijos departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo.

12.4. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

12.5. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti terminus. Be to, pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31416 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 6K-1653 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (nurodyta tik tai, kad jis norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, konstatuoja, jog minėtas prašymas yra atmestinas.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

17. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

18. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

20. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

21. Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai, pažymėtina, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės šalį grindė tuo, kad jis priklausė opozicinei partijai, asmeniškai pažinojo prezidentą (duomenys neskelbtini), siekė užkirsti kelią tam, kad prezidentas būtų perrinktas. Nors prezidentas buvo nuverstas, pareiškėjo teigimu, šalyje vis dar yra karinis valdymas ir jam dėl politinės veiklos prieš buvusį prezidentą gresia pavojus. Teigė, kad jo buvę bendražygiai buvo pasodinti į kalėjimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: pareiškėjas baimę grįžti į kilmės šalį grindė iš esmės dviem argumentais: 1) priklausymu opozicinei partijai, kuri buvo prieš prezidentą (duomenys neskelbtini), kuris gali persekioti pareiškėją; 2) dėl bendros nesaugios situacijos šalyje, t. y. nepagrįstų suėmimų ir įkalinimų, vykstančio karinio perversmo. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, jog 2020 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) laimėjo rinkimus, nežiūrint į tai, kad anksčiau laimėtoju jau buvo pasiskelbusi (duomenys neskelbtini). Dėl to mažiausiai 16 žmonių buvo saugumo pajėgų nužudyti, kai dalyvavo protestuose. Apsaugos ir saugumo pajėgos smurtavo net ir prieš artimiausių kvartalų (duomenys neskelbtini) gyventojus, kaltindamos juos prisidėjus prie opozicijos. Mažiausiai vienas nekaltas žmogus žuvo. Nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dešimtys visuomeninių organizacijų atstovų ir politinių aktyvistų buvo suimti dėl savo opozicinės veiklos, dėl kvietimo į demonstracijas ir kovos už žmonių teises. Nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) , kai (duomenys neskelbtini) buvo nuverstas, visi politiniai kaliniai yra paleisti, pareiškėjo partijos lyderis palaiko naują valdžią ir, nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, yra opozicinės (duomenys neskelbtini) partijos narys, jam negresia smurtas ar sulaikymas kilmės šalyje. Atsakovo duomenimis, kovinė padėtis tarp skirtingų genčių yra mažai tikėtina. Pareiškėjo paaiškinimus įvertinus informacijos apie padėtį jo kilmės valstybėje kontekste, nėra pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neįrodė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl jo nurodytų priežasčių kilmės šalyje grįžimo į ją atveju.

23. Pasisakant dėl bendros situacijos pareiškėjo kilmės šalyje, pažymėtina, kad, kaip nurodė atsakovas, pareiškėjo kilmės šalyje vyksta vidinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, tačiau, remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra),) ataskaita, šiuo metu nė viename (duomenys neskelbtini) regione beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas, yra aukštas, tačiau nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas taip pat nustatė ir pareiškėjas nepaneigė, kad pareiškėjo kilmės šalyje yra saugu keliauti, ką įrodė pareiškėjas, pats keliaudamas ne tik per (duomenys neskelbtini), bet ir už jos ribų. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas prieglobsčio prašyme ir apklausos Migracijos departamente metu teigė, kad kilmės šalyje yra nesaugu, tačiau pats prisipažino, kad padėtimi kilmės šalyje nesidomėjo nuo išvykimo: „Aš neturiu informacijos nuo to laiko, kai aš išvykau, tai kaip ir buvo ta grėsmė, kai aš išvykau, o dabar aš nežinau, kas ten vyksta“. Be to, pacituotą atsakymą pareiškėjas pateikė į Migracijos departamento darbuotojo teiginį, kad „<...> Jūsų partija palaiko naują valdžią ir kai aš paklausiau jūsų, kas jums gresia, jūs pasakėte, kad jums gresia asmeniškai (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu kalėjime“.

24. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodytos prašymo suteikti prieglobstį priežastys neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos – atsakovas atliko išsamų tiek pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tiek situacijos jo kilmės šalyje ir jo konkrečiai vietoje, kur iki išvykimo gyveno pareiškėjas, tyrimą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma baimė yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, teismo vertinimu, pareiškėjas, iš esmės, atsakovui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje, jų nesiedamas su individualia situacija, nenurodydamas, kad susidūrė su konkrečia grėsme, t. y. nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

25. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pažymėtina, kad atsakovas įvertino, kad kilmės valstybėje nė viename regione be atodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vietovėje, kur gyveno pareiškėjas, beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjas yra darbingo amžiaus jauno amžiaus vyras, kuris beveik visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų (įrodymų), paneigiančių atsakovo padarytas išvadas, nepateikė naujesnių duomenų (ar kitokių, nei vertino atsakovas) apie situaciją kilmės valstybėje. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

26. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjų išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

27. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas nesirėmė aktualia informacija, o jo surinkti duomenys buvo selektyvūs. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu Migracijos departamento informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad aptariama Migracijos departamento pateikta informacija yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas, ypač įvertinus aplinkybę, kad tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė