2021-01-20 Nr. AB-1381-3-62-3-00647-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-178-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl reikalavimo, nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas 360-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. K. (toliau – ir inspektorė) 2018 m. kovo 8 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0775-0222 (toliau – ir Reikalavimas) ir 2018 m. kovo 27 d. nurodymą Nr. SD-2-4209 (toliau – ir Nurodymas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur už advokato pagalbą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrijos pirmininkui 2018 m. kovo 16 d. buvo įteiktas VDI Reikalavimas pašalinti pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad reikalaujama išvardintus pažeidimus pašalinti nurodytais terminais ir konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijoje nėra sudaromi darbuotojų darbo grafikai, t. y. pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 110 straipsnio 4 dalis, nurodyta pažeidimą pašalinti iki 2018 m. kovo 16 d. ir apie reikalavimo įvykdymą pranešti iki 2018 m. kovo 19 d. Iš Reikalavimo turinio galima prielaida, kad atsakovas reikalauja sudaryti darbuotojų darbo grafiką. Tačiau, pareiškėjo manymu, toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad DK imperatyviai nenumato darbdavio pareigos sudaryti darbuotojų darbo grafikus mažose įmonėse. Numatyta darbdavio pareiga apskaityti darbuotojų dirbtą laiką. Bendrijoje yra trys darbuotojai: pirmininkas, buhalteris, valytojas. Visų jų darbo sutartyse nustatyta, jog kiekvienas jų dirba 10 valandų per savaitę. Pamainomis darbuotojai nedirba. Pareiškėjo įsitikinimu, Bendrijos darbuotojų darbo sutarčių esminės sąlygos dėl darbo režimo atitinka DK 113 straipsnį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.

4. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Reikalavimas neatitinka ne tik įstatymo normų, bet ir protingumo kriterijų, nes Bendrijos darbuotojai turi būti ne Bendrijoje darbo grafike nurodytu laiku, bet dirbti Bendrijos interesais pagal Bendrijos tikslus. Bendrijos pirmininkas atstovauja Bendriją prieš trečiuosius asmenis, todėl jis turi turėti veiksmų laisvę laike ir vietoje, nes jo darbas atstovauti Bendriją negali apsiriboti darbo grafike nurodytomis valandomis per dieną. Valytojas turi valyti aplinką ne pagal darbo grafike nustatytas valandas, bet dažnai, atsižvelgiant į oro sąlygas ar nenumatytas aplinkybes. Bendrijai svarbu, jog buhalteris tvarkytų buhalterinę apskaitą, o ne būtų Bendrijoje darbo grafike nustatytu laiku. Bendrija neturi kompiuterių, buhalterinės apskaitos programų, todėl negali įpareigoti buhalterį būti Bendrijoje darbo grafike nurodytu laiku, nes buvimas darbe nesąlygoja atitinkamo darbo funkcijų atlikimo. Šiuo atveju Reikalavimas yra ne kas kita kaip stipresniojo pozicijos demonstravimas, nes: reikalaujama šalinti pažeidimą konkrečiai nenurodant, kokie veiksmai turi būti atlikti; reikalaujama šalinti pažeidimą reikalavimo gavimo dieną; reikalavime nurodytas terminas neatitinka DK 110 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų informavimo terminų. Atsakovas nepalieka termino prieš tris dienas informuoti darbuotojus apie darbo grafikų sudarymą ir nepalieka termino susitarti su darbuotojais dėl kitokių jų informavimo terminų.

5. Advokatė 2018 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu pranešė inspektorei apie tai, jog Reikalavimas bus skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kitą dieną inspektorės 2018 m. kovo 27 d. nurodymu Nr. SD-2-4209 buvo reikalaujama įvykdyti Reikalavimą iki 2018 m. balandžio 4 d. 9.00 val. Pareiškėjas akcentavo, kad Reikalavime ir Nurodyme inspektorė nustatė trumpesnius terminus jiems įvykdyti nei įstatymas nustato administracinių aktų apskundimo terminus, taip varžydama pareiškėjo teisę skųsti administracinius aktus įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atsakovo VDI Kauno teritorinis skyrius atsiliepime (b. l. 35–37) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2018 m. sausio 31 d. buvo gautas Bendrijos administruojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos skundas, kuriame nurodyta, kad Bendrijos nariai, namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, nežino, kur ir kokiu laiku galima kreiptis į Bendrijos pirmininką bei buhalterę mokesčių mokėjimo bei kitais klausimais, nėra aišku, kokiu metu dirba Bendrijos valytoja, nes ji pasirodo tik kartą per savaitę. Atlikus patikrinimą Bendrijoje pagal skunde nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad Bendrijos darbuotojams nėra sudaromi darbo grafikai kaip tai yra numatyta DK 110 straipsnio 4 dalyje. VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2018 m. kovo 8 d. surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimą iki 2018 m. kovo 16 d. ir iki 2018 m. kovo 19 d. VDI Kauno teritoriniam skyriui pranešti apie Reikalavimo įvykdymą.

8. Šiuo metu galiojantis DK išskiria penkis galimus darbo laiko režimus – nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė ir individualų darbo laiko režimą. DK 110 straipsnyje yra numatyti darbo santykių ypatumai mažose įmonėse. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt privaloma darbuotojams apie darbo grafikus pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų. Bendrijos darbuotojų darbo sutartyse su darbuotojais susitarta, kad jie dirbs 10 val. per savaitę. Bendrijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams žymima po 2 valandas darbo laiko nuo pirmadienio iki penktadienio.

9. Pasirinkus nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko apskaitos režimą, darbuotojo darbo valandų skaičius per darbo dieną ir darbo dienų skaičius per savaitę yra nekintantis, t. y. tokiu atveju turi būti nustatytas konkretus darbo laikas, kurį darbuotojas dirba per darbo savaitę (pavyzdžiui kiekvieną pirmadienį – penktadienį dirba nuo 9 val. iki 11 val.), tačiau patikrinimo metu Bendrijoje darbuotojų darbo grafikas sudarytas nebuvo, o duomenų ar informacijos, kad Bendrijos vidaus teisės aktuose darbuotojams yra nustatyta dirbti vienodą valandų skaičių per dieną tam tikru dienos metu, kaip to reikalauja nekintančio darbo laiko apskaitos režimas, negauta. Patikrinimo metu buvo gautas tik Bendrijos paaiškinimas, kad Bendrijos darbuotojams darbo grafikai nesudaromi, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija yra išaiškinusi, jog bendrijų darbuotojams darbo grafikų sudaryti nereikia, tačiau, paprašius minimą išaiškinimą pateikti, jis nebuvo pateiktas. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus specialistais, gauta informacija, kad tokio išaiškinimo nėra.

10. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų ar informacijos, kad Bendrijos darbuotojai dirbtų pagal lankstų darbo laiko arba pagal individualų darbo laiko režimą. Darbo grafikas – pagrindinė darbo organizavimo, jo teisingos apskaitos ir apmokėjimo ne tik už nustatytą darbo laiką, bet ir viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis priemonė. Nukrypimai nuo grafiko turi būti pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir atitinkamai apmokėti, nes priešingu atveju tai vertinama kaip darbo laiko apskaitos pažeidimas (nedeklaruotas darbas). Darbo grafikai įstaigose ir įmonėse turi būti sudaromi iš anksto ne tik dėl to, kad darbuotojai dirbtų darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, bet ir dėl to, kad darbuotojas galėtų planuoti laisvalaikį, įgyvendinti įsipareigojimus šeimai, taip pat kad būtų tinkamai organizuojamas jo poilsis.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų organizavimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 priedo 4 punktu, 2018 m. kovo 8 d. surašytą Reikalavimą VDI Kauno teritorinis skyrius registruotu laišku išsiuntė 2018 m. kovo 9 d. Apie Reikalavimo įvykdymą VDI Kauno teritoriniam skyriui Bendrija privalėjo pranešti iki 2018 m. kovo 19 d. Pašto siuntos Kauno mieste adresatą pasiekia per dvi tris dienas, todėl, VDI nuomone, tai yra pakankamas laikas Reikalavimui įvykdyti. Atsakovas pažymėjo, kad VDI darbdavių konsultavimui ir bendradarbiavimui su jais yra skiriamas ypatingas dėmesys, todėl, susiklosčius situacijai, kai dėl pašto siuntos vėlavimo Reikalavimo nėra galimybės įvykdyti nurodytu terminu, pareiškėjo atstovas turėjo pareigą telefonu ar ir elektroniniu paštu susisiekti su Reikalavimą surašiusiu VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnu ir išdėstyti aplinkybes, į kurias būtų atsižvelgta prieš priimant sprendimus dėl tolimesnių veiksmų.

12. Vadovaujantis minėtu Aprašu, pareiškėjui 2018 m. kovo 9 d. buvo išsiųsti du Reikalavimo egzemplioriai. Siunčiant Reikalavimą jį lydinčiame rašte buvo prašoma Reikalavimą pasirašyti ir vieną jo egzempliorių grąžinti VDI Kauno teritoriniams skyriui, tačiau VDI prašymas buvo ignoruojamas ir pasirašytas Reikalavimas VDI Kauno teritoriniam skyriui grąžintas nebuvo. Kadangi pareiškėjo 2018 m. kovo 26 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad Reikalavimas bus skundžiamas teismui, gautas po VDI darbo valandų, VDI Kauno teritoriniame skyriuje buvo priimtas sprendimas vykdyti Reikalavimo kontrolę ir nurodyti Bendrijos pirmininkui 2018 m. balandžio 4 d. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių ir pateikti pasirašytą VDI Reikalavimą ir informaciją apie jo vykdymą. 2018 m. balandžio 16 d. VDI Kauno teritoriniame skyriuje gavus informaciją, kad Reikalavimas apskųstas teismui, papildomų administracinių veiksmų Bendrijos atžvilgiu VDI Kauno teritoriniame skyriuje nebuvo imtasi. Atsižvelgiant į tai, naikinti Nurodymą nėra pagrindo.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 141–149) pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1 VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2018 m. sausio 31 d. gautas Bendrijos administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos skundas, kuriame nurodyta, kad Bendrijos nariai, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, nežino kur ir kokiu laiku galima kreiptis į Bendrijos pirmininką bei buhalterę mokesčių mokėjimo bei kitais klausiamais, nėra aišku kada dirba Bendrijos valytoja, kadangi ji pasirodo tik kartą per savaitę.

14.2 VDI Kauno teritorinis skyrius, atlikęs Bendrijos patikrinimą pagal skunde nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Bendrijos darbuotojams nėra sudaromi darbo grafikai kaip tai yra numatyta Darbo kodekso 110 straipsnio 4 dalyje.

14.3 VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė L. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. kovo 8 d. surašė Reikalavimą iki 2018 m. kovo 16 d. pašalinti pažeidimą ir iki 2018 m. kovo 19 d. VDI Kauno teritoriniam skyriui pranešti apie Reikalavimo įvykdymą, nes buvo nustatyta, kad Bendrijos darbuotojams nėra sudaromi darbo grafikai kaip tai numatyta DK 110 straipsnio 4 punkte.

14.4 Inspektorė, vadovaudamasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Bendrijos pirmininkui 2018 m. kovo 27 d. surašė Nurodymą Nr.SD-2-4209 2018 m. balandžio 4 d. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių ir pateikti pasirašytą Reikalavimą; dokumentus, patvirtinančius, kad Reikalavime nurodytas pažeidimas pašalintas; jeigu Reikalavimas pašalinti pažeidimus nėra įvykdytas, pateikti paaiškinimą dėl kokių priežasčių jis nėra įvykdytas.

15. Teismas vadovavosi DK (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 110 straipsnio 4 dalies, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, 9 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17, 19, 20 punktais, Aprašo 1, 12, 26, 30, 33 punktų, 3 priedo 3, 4, 6–6.7, 6.9, 8 punktų nuostatomis.

16. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad Reikalavimas neatitinka Aprašo nuostatų, teismas pažymėjo, kad iš Aprašo 3 priedo 6–6.6 punktų turinio matyti, jog, pildant Reikalavimo R1 2 skiltį (pažeidimo aprašymas), nustatytas pažeidimas turi būti aprašytas trumpai ir dalykiškai, nurodant kaip jis yra padarytas, t. y. jo padarymo išoriniai požymiai, nurodyti pažeidimai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir formuluojami pagal jų nuostatas, tačiau nėra keliamas reikalavimas nurodyti kokius konkrečius veiksmus darbdavys (ūkio subjektas) turi atlikti, pašalindamas Reikalavime R1 nurodytus pažeidimus.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Reikalavimu buvo reikalaujama šalinti pažeidimą reikalavimo gavimo dieną, bei, kad Reikalavime nurodytas terminas neatitinka DK 110 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų informavimo terminų, teismas analizavo Aprašo 3 priedo 3, 4, 6.7, 6.9 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad terminas pašalinti pažeidimą buvo nustatytas iki 2018 m. kovo 16 d., o terminas pranešti VDI Kauno teritoriniam skyriui apie Reikalavimo įvykdymą – iki 2018 m. kovo 19 d., šis Reikalavimas 2018 m. kovo 9 d. registruotu laišku buvo išsiųstas Bendrijos atstovui A. S.. Įvertinęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 patvirtintų Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklių nuostatas, teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kada pareiškėjo atstovas Reikalavimą gavo ar negavo ir kad nustatyti terminai pažeidimui pašalinti ir pranešti apie pažeidimo pašalinimą yra nepakankami dėl objektyvių priežasčių (termino tikslinimas), pareiškėjo atstovai nepateikė nei atsakovui, nei teismui, todėl teismas vertino, kad atsakovo atstovui 2018 m. kovo 9 d. išsiuntus Reikalavimą registruotu paštu, laikas pašalinti pažeidimą ir pranešti atsakovui apie pažeidimo pašalinimą buvo pakankamas (pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kad siekė aptarti su atsakovu ir įvertinti realias ūkio subjekto vadovo galimybes pašalinti pažeidimus, o atsakovas atsisakė tokio aptarimo, pareiškėjas į bylą nepateikė).

18. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 19 punktą, Aprašo 30 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu.

18.1 Vadovaujantis Aprašu, pareiškėjui 2018 m. kovo 9 d. buvo išsiųsti du Reikalavimo egzemplioriai. Reikalavimą lydinčiame rašte buvo prašoma Reikalavimą pasirašyti ir vieną jo egzempliorių grąžinti VDI Kauno teritoriniams skyriui, tačiau pasirašytas Reikalavimas VDI Kauno teritoriniam skyriui nebuvo grąžintas.

18.2 Kadangi pareiškėjas 2018 m. kovo 26 d. po VDI Kauno teritorinio skyriaus darbo valandų pateikė tik elektroninį laišką, kad Reikalavimas bus skundžiamas teismui, VDI Kauno teritorinis skyrius priėmė sprendimą vykdyti Reikalavimo kontrolę, t. y. priėmė 2018 m. kovo 27 d. Nurodymą Nr. SD-2-4209, kuriuo nurodė Bendrijos pirmininkui 2018 m. balandžio 4 d. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių bei pateikti pasirašytą VDI Reikalavimą ir informaciją apie jo vykdymą.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai, o būtent pareiškėjo pateiktos Bendrijos darbuotojų (bendrijos pirmininkas, buhalterė, valytoja) darbo sutartys ir jų 2018 m. lapkričio 2 d. pakeitimai, atsakovo atstovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad DK 113 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų pagrindu pareiškėjas atsakovo Reikalavimą įvykdė.

20. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu bei išdėstytais motyvais, nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde (b. l. 152–154) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiais ir panaikinti VDI Kauno skyriaus Vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2018 m. kovo 8 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0775-0222 ir 2018 m. kovo 27 d. nurodymą Nr. SD-2-4209. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

22. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybių visumą bei netinkamai išaiškinus bei pritaikius įstatymą. Teismas padarė formalias išvadas, nesivadovavo ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, kuri įpareigoja teismą vadovautis ir bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad neginčija teismo motyvo, jog reikalavimai ir nurodymai darbdaviui yra privalomi, tačiau, tam kad tinkamai įvykdyti reikalavimą, kuris yra privalomas, reikalavime turi būti nurodyta, ką konkrečiai ir kaip reikia padaryti. To reikalauja protingumo kriterijai. Tai išplaukia iš reikalavimo privalomumo esmės, nes, nežinant kaip įgyvendinti taisyklę, negalimas privalomas ir protingas poelgis. Pareiškėjo manymu, reikalavimo turinyje turi būti pareikalauti atlikti konkretų veiksmą, kas pašalintų teisės normos pažeidimą, o, jeigu tokio turinio reikalavime nėra suformuluota, toks dokumentas negali būti vadinamas reikalavimu. Šiuo atveju Reikalavime nebuvo nurodytas privalomų reikalavimų turinys, todėl liko neaišku, ką darbdavys privalo padaryti. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo įvertinti Nuostatų 17 punkto ydingumą.

24. Teismas taip pat neįvertino tai, kad, tik praėjus ilgam laiko tarpui, VDI inspektorė konsultavo pareiškėją dėl DK 113 straipsnio įgyvendinimo, vykdant Reikalavimą. Po to darbo sutartyse buvo patikslintos darbo sutarties sąlygos dėl darbo režimo nustatymo, o ne sudaryti darbo grafikai, kaip to, pažodžiui suprantant Reikalavimą, reikalavo atsakovas. Pareiškėjo įsitikinimu, darbdavys neturėjo būti paliktas situacijoje, kuomet jis turi daryti prielaidas, ką jis turi atlikti, vykdydamas jam privalomą Reikalavimą. Teismas nevertino to, kad VDI buvo pateiktos darbo sutartys, kuriose buvo nustatytas darbuotojų darbo režimas. Bylos nagrinėjimo metu darbo sutarčių sąlygos dėl darbo režimo pagal DK 113 straipsnį po VDI konsultacijos buvo patikslintos ir atsakovas pripažino Reikalavimo įvykdymo tinkamumą.

25. Teismas nekonstatavo, ar buvo padarytas DK 110 straipsnio 4 dalies pažeidimas ir ar buvo teisinis pagrindas surašyti Reikalavimą dėl šios normos pažeidimo, nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos ir dėstė motyvus, jog ši teisės norma nebuvo pažeista ir nebuvo teisinio pagrindo surašyti darbdaviui privalomą Reikalavimą, nes DK 110 straipsnio 4 dalies reikalavimų laikymasis mažoje įmonėje nėra imperatyviai privalomas. Mažos įmonės darbdavys gali vadovautis DK 113 straipsniu dėl darbo režimo nustatymo, kuomet darbo grafikai gali būti nesudaromi, o darbo laikas yra apskaitomas darbo apskaitos žiniaraščiuose.

26. Teismas, atmesdamas skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu VDI Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Nurodymą ir jį panaikinti, nepagrįstai atsakomybės dėl Lietuvos pašto darbo ypatumų naštą ir pasekmes perkėlė pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad dėl siuntos pavėluoto įteikimo pasekmės turi atsirasti pareiškėjui ir Reikalavimo įteikimas jo įvykdymo termino dieną (2018 m. kovo 16 d.) buvo pakankamas laikas Reikalavimui įvykdyti. Tokie motyvai, neatitinka jokių protingumo kriterijų, nes pagal Reikalavimą vykdant DK 110 straipsnio 4 dalies normas, objektyviai trūko šioje normoje nustatyto termino darbuotojams informuoti. VDI nustatė itin trumpą 8 dienų terminą nuo Reikalavimo surašymo iki jo įvykdymo, neskaičiuojant pašto siuntos trukmės ir neatsižvelgiant į tai, kad tam, jog įvykdyti Reikalavimą ir atlikti veiksmus pagal DK 110 straipsnio 4 dalį, reikalingas 4 dienų terminas darbuotojų teisių užtikrinimui. Pareiškėjui negali atsirasti pasekmės dėl Lietuvos pašto darbo ypatumų ar lokaliniuose norminiuose aktuose nustatytų terminų, nes siuntų surinkimo ar įteikimo terminai taikytini Lietuvos paštui, o ne Bendrijai. Pareiškėjas šioje situacijoje buvo siuntos gavėjas, o ne įteikėjas, todėl teismas neteisingai taikė teisės normas, kurios turi būti taikomos paslaugas teikiančiam Lietuvos paštui, o ne siuntas gaunančiam asmeniui.

27. Atsakovas atsiliepime (b. l. 163–164) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, kurie jau yra išnagrinėti. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas, prašydamas įvertinti VDI nuostatų normų ydingumą, pateikia reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami ir kurių teismas nenagrinėjo. Skundo teiginiai, kad darbdavys yra silpnesnioji ginčo pusė, svarstymai apie Lietuvos pašto darbo ypatumus, kiti samprotavimai bei prielaidos yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl vadovautis minėtais teiginiais nėra pagrindo ir šie teiginiai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2018 m. kovo 8 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0775-0222 ir 2018 m. kovo 27 d. nurodymo Nr. SD-2-4209, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, nenustatė skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 str.), todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismo vertinimu, pildant Reikalavimo R1 2 skiltį (pažeidimo aprašymas), nustatytas pažeidimas turi būti aprašytas trumpai ir dalykiškai, nurodant kaip jis yra padarytas, tačiau nėra keliamas reikalavimas nurodyti, kokius konkrečius veiksmus darbdavys (ūkio subjektas) turi atlikti, pašalindamas Reikalavime R1 nurodytus pažeidimus. Teismas vertino, kad, pareiškėjui pateikus elektroninį laišką, jog Reikalavimas bus skundžiamas teismui, VDI Kauno teritorinis skyrius priėmė sprendimą vykdyti Reikalavimo kontrolę, t. y. priėmė Nurodymą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė pernelyg formalias išvadas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas akcentuoja, kad Reikalavimo turinys nėra aiškus, teismas nevertino, ar buvo padarytas Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punkto pažeidimas ir ar buvo teisinis pagrindas surašyti Reikalavimą dėl šios teisės normos pažeidimo, o, atmesdamas skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Nurodymą ir jį panaikinti, nepagrįstai atsakomybės dėl Lietuvos pašto darbo ypatumų naštą ir pasekmes perkėlė pareiškėjui.

32. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) 4 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).

33. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 1 d.).

34. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytos Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti.

35. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį).

36. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) 17 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, inspektavimo metu nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Reikalavimas, jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus pažeidimams pašalinti, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo baigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku). Prireikus nurodytas terminas gali būti tikslinamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentai taip pat gali būti pasirašomi saugiu elektroniniu parašu ir siunčiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui elektroniniu paštu. Su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu.

37. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašas (b. l. 93–108) nustato Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių vieningus veiksmus pasirengiant, atliekant ūkio subjektų patikrinimus, surašomus dokumentus bei šių dokumentų kokybės vertinimo ir VDI inspektorių veiklos vidinės kontrolės organizavimą. Šio Aprašo 3 priede nustatyti metodiniai nurodymai Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams surašant reikalavimą pašalinti pažeidimus R1. Aprašo 3 priedo 6.1–6.11 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos, kurių turi būti laikomasi, pildant Reikalavimo R1 2 skiltį (Pažeidimo aprašymas. Pažeisto norminio teisės akto pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, papunktis), pvz. nustatytas pažeidimas turi būti aprašytas trumpai ir dalykiškai, nurodant, kaip jis yra padarytas, t. y. jo išoriniai požymiai (pažeidimo objektyvioji pusė) (6.2 p.); aprašant nustatytą pažeidimą (neatitikimą galiojančio teisės akto reikalavimams) privalu laikytis principo, kad būtų aišku, kada, kur, kas ir kokią veiklą vykdė (nevykdė), pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus (6.3 p.) ir kt.

38. Kaip matyti, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams įstatymu yra suteikti įgalinimai surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus bei nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Valstybinei darbo inspekcijai, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko) šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

40. Ginčijamas Reikalavimas grindžiamas Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis). Reikalavime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 360-ojoje daugiabučio namo savininkų bendrijoje nėra sudaromi darbuotojų darbo grafikai. Pažeidimą nurodyta pašalinti iki 2018 m. kovo 16 d.; taip pat nurodyta iki 2018 m. kovo 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui raštu pranešti apie viso reikalavimo įvykdymą.

41. Pareiškėjas byloje pateikė 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos darbuotojų (bendrijos pirmininko, buhalterės, valytojos) darbo sutartis ir jų 2018 m. lapkričio 2 d. pakeitimus (b. l. 118–129), iš kurių matyti, kad darbo sutartys buvo pakeistos, nustatant darbuotojams atitinkamą darbo laiko režimą (Darbo kodekso 113 str. 2 d. 3 ir 5 p.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Reikalavimo turinį, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Reikalavimas nėra aiškus, konkretus, jame nenurodytos nustatytų pažeidimų aplinkybės ir pažeidimų turinys, todėl neaišku, ką darbdavys privalėjo padaryti. Iš Reikalavime nurodyto pažeidimo aprašymo pažodžiui galima suprasti, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius reikalavo, kad pareiškėjas sudarytų darbuotojų darbo grafikus, tačiau akte nepateiktas Darbo kodekso 110 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl darbdavio ir darbuotojo susitarimo galimybės vertinimas, tokios faktinės aplinkybės netirtos ir nenurodytos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo ir kitas būdas Reikalavimui įvykdyti ir tokį būdą teisme atsakovas pripažino kaip tinkamą (tai, be kita ko, patvirtina 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai, kai reikalaujama iš darbdavio pašalinti pažeidimus, konkrečiai jų nenurodant ir nedetalizuojant, nedera su gero administravimo ir išsamumo principais ir neatitinka individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios įstaigomis, toks Reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Nurodymą pareiškėjui 2018 m. balandžio 4 d. 9:00 val. atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių ir pateikti pasirašytą Reikalavimą, dokumentus, patvirtinančius, kad Reikalavime nurodytas pažeidimas yra pašalintas bei paaiškinimą, nurodant neįvykdymo priežastis, jei Reikalavimas nėra įvykdytas. Šis Nurodymas yra susijęs tik su Reikalavimo vykdymu, todėl, panaikinus Reikalavimą, naikintinas ir Nurodymas.

44. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45. Apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

46. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

47. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus ginčijamą teismo sprendimą bei ginčijamus aktus, pareiškėjas įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

48. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

49. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

50. Byloje pateiktos 2018 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. liepos 15 d. atstovavimo sutartys (b. l. 5, 157) patvirtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas naudojosi advokatės R. P. teikiama teisine pagalba. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2018 m. kovo 28 d. banko mokėjimo nurodymus Nr. 1914 ir 1915 (b. l. 6–7), su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. liepos 15 d. banko nurodymą ir akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvitą (b. l. 155–156), kurie patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė 830 Eur teismo išlaidų (įskaitant 30 Eur žyminį mokestį), apeliacinės instancijos teisme – 515 Eur (įskaitant 15 Eur žyminį mokestį). Pareiškėjas advokatės suteiktų teisinių paslaugų nedetalizavo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą ir apeliacinį skundą, pareiškėjui teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdis truko daugiau nei vieną valandą, 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdis truko daugiau nei 30 minučių, kiti teismo posėdžiai truko mažiau nei 30 minučių (b. l. 59–61, 77–79, 81–84, 114–116, 130–132), todėl teismo išlaidų atlyginimas sprendžiamas pagal byloje esančius duomenis.

51. Rekomendacijų 8.2 numatyta, kad už ieškinio, priešieškinio surašymą – rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5; už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.); už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 (Rekomendacijų 8.10 p.). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

52. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo advokatei sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (už skundą maksimalus priteistinas dydis 2 127 Eur (2,5 x 850,8 Eur), už apeliacinį skundą – 2 146,59 Eur (1,7 x 1 262,7 Eur), už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko daugiau nei 30 minučių, – 170,16 Eur (0,1 x 850,8 Eur) x 2), taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui priteisiama iš atsakovo 1 345 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdžiuose 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d.), patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. K. 2018 m. kovo 8 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0775-0222 ir 2018 m. kovo 27 d. nurodymą Nr. SD-2-4209.

Priteisti pareiškėjui 360-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 1 345 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis) eurus teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė