2021-05-12 Nr. AB-10548-3-61-3-02485-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-319-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. H. skundą atsakovui Advokatų egzaminų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacinį egzaminą neteisėtu; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą „Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų“; 3) panaikinti Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 12 „Dėl Jūsų skundo“; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 „Dėl R. H. skundo“; 5) nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė, t. y. pareiškėjos R. H. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria išnagrinėti pareiškėjos R. H. reikalavimai pripažinti 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacijos egzaminą neteisėtu, bei nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, panaikino ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos R. H. reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 „Dėl R. H. skundo“ panaikino. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. lapkričio 18 d. gautas atsakovo Advokatų egzaminų komisijos atstovės L. S. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kartu su prašymu atsakovo atstovė teismui pateikė išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2017 m. lapkričio 22 d. sąskait1 už teisines paslaugas Nr. LS-2017/37 ir 2017 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. lapkričio 24 d. gautas pareiškėjos R. H. atsiliepimas į atsakovo atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime pareiškėja nurodė, kad nėra pagrindų sutikti su atsakovo atstovės prašymu ir jį patenkinti. Cituodama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymu metu, nurodė, kad atsakovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytiniai įrodymai pateikti praėjus dvylikai dienų po 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo. Pareiškėjos teigimu, galiojančios administracinio proceso nuostatos nenumatė teisės pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su prašymą pagrindžiančiais įrodymais, kai byla jau išnagrinėta iš esmės. Todėl, pareiškėjos nuomone, teismas tokį atsakovo atstovės prašymą turėtų atmesti remiantis šiuo pagrindu, nes priešingu atveju būtų pažeistas įstatymo galiojimo laike principas.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad teisę į išlaidų atlyginimą įgyja proceso šalys ir tretieji suinteresuoti asmenys. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju proceso šalys yra pareiškėja ir atsakovas (Advokatų egzaminų komisija), o trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš atsakovo atstovės pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog sutartis sudaryta tarp Lietuvos advokatūros, kurios vardu sutartį pasirašė šios asociacijos pirmininkas ir advokato padėjėjos, tačiau Lietuvos advokatūra nėra šio administracinio proceso šalis, todėl ir neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo pačiu pažymėjo, kad iš atsakovo atstovės pateikto 2017 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 171257 buvo matyti, kad Lietuvos advokatūra sumokėjo atstovei 300 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau, pareiškėjos nuomone, Lietuvos advokatūros patirtos išlaidos, kurias sumokėjo atsakovo atstovei pagal pavedimą, negali būti pripažintinos priteistinomis iš pareiškėjos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo Advokatų egzaminų komisijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, priteisė atsakovui Advokatų egzaminų komisijai iš pareiškėjos R. H. 213,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas, vertindamas pareiškėjos atsiliepime nurodytus argumentus, kad atsakovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti nagrinėjamas pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, todėl atsakovo atstovės prašymas pateiktas jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti patenkinamas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šią dieną priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-1723-502/2020, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2017 m. spalio 19 d. Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo – 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia tvarka, nes nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2017 m. spalio 19 d. Todėl, teismas sprendė, kad pareiškėjos atsiliepimo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėja, be kita ko, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos dar ir dėl to, jog Lietuvos advokatūra nėra šio administracinio proceso šalis. Jos patirtos išlaidos, kurias sumokėjo atstovei pagal pavedimą, pareiškėjos vertinimu, negali būti pripažintinos priteistinomis. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos 2017 m. rugpjūčio 2 d. atstovavimo sutarties turinio buvo matyti, kad atsakovo Advokatų egzaminų komisijos atstovė advokato padėjėja L. S. sudarė atstovavimo sutartį su Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininku I. V., pagal kurią L. S. įsipareigojo parengti atsakovo Advokatų egzaminų komisijos ir Lietuvos advokatūros vardu atsiliepimą į pareiškėjos R. H. skundą. Pažymėta, kad aplinkybė, jog šioje administracinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra surašyti ant Lietuvos advokatūros blankų ir Lietuvos advokatūros atstovų vardu, kuri tiesiogiai nefigūruoja kaip proceso šalis ar dalyvis, savaime nesudarė pagrindo manyti, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos Advokatų egzaminų komisijos naudai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų ir advokatų padėjėjų, jų organizacijų, veiklos visuma, sistema. Tai yra Lietuvos advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kuris susideda iš tarybos, komitetų, komisijų ir kitų padalinių, todėl ne išimtis ir Lietuvos advokatūros struktūrinis padalinys (vienetas) – Advokatų egzaminų komisija, kuri laikoma Lietuvos advokatūros dalimi ir yra šios administracinės bylos proceso šalis (atsakovė), todėl ir šiuo klausimu pareiškėjos atsiliepime išdėstyti argumentai teismo laikyti nepagrįstais ir atmestinais.

Teismui, nagrinėjamu atveju abejonių dėl to, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebuvo.

Teismas nurodė, kad atsakovą Advokatų egzaminų komisiją byloje atstovavo advokato padėjėja L. S., su kuria Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I. V. 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį. Iš byloje pateiktos 2017 m. lapkričio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. LS-2017/37 nustatė, kad advokato padėjėja suteikė atsakovui šias teisines paslaugas: teisinę konsultaciją, įvertino dokumentus atsiliepimui parengti (50 Eur), parengė atsiliepimą (150 Eur) ir atstovavo atsakovą teisme (100 Eur). Bendrai už šių teisinių paslaugų suteikimą atsakovo atstovė prašė teismo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad teismo posėdis įvyko 2017 m. lapkričio 27 d. ir truko 1 val. 24 min. Atsižvelgiant į teismo posėdžio datą – 2017 m. lapkričio 27 d., šiuo atveju taikytas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,7 Eur. Maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 67,09 Eur (0,1 x 838,7 Eur x 1 val. x 0,80 proc.). Kadangi atsakovo atstovės prašoma priteisti suma (100 Eur) už atstovavimo paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą maksimalų galimą priteisti dydį, ji mažintina iki 67,09 Eur. Taigi, teismo vertinimu, iš viso galima priteisti maksimali suma sudarė 267,09 Eur (150 Eur + 50 Eur + 67,09 Eur).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, todėl teismas, priteisdamas atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į proporcingai patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį. Nustatyta, kad išnagrinėjus bylą nutartimi buvo patenkintas vienas iš penkių pareiškėjos skundo reikalavimų (20 proc.). Todėl teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundo patenkintų reikalavimų apimtį, maksimalius priteistinų sumų dydžius, apskaičiuotus pagal Rekomendacijas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, konstatavo, kad atsakovui Advokatų egzaminų komisijai iš pareiškėjos R. H. priteistina 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 213,67 Eur (267,09 Eur x 0,80 = 213,67 Eur), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. Pareiškėja R. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad teisme 2020 m. lapkričio 18 d. buvo gautas atsakovo Advokatų egzaminų komisijos atstovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, kad Advokatų egzaminų komisija tokio prašymo nepateikė ir jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (atstovas neturėjo Advokatų egzaminų komisijos suteiktų įgaliojimų atstovauti jį byloje ir nėra pateikta į bylą jokių Advokatų egzaminų komisijos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų).

Pareiškėjos nuomone, bylos kontekste yra svarbi aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. neskundžiama nutartimi nutarė Lietuvos advokatūrą pašalinti iš proceso šalių. Iš to seka, kad Lietuvos advokatūra jokių procesinių teisių byloje neturėjo ir neturi, tai yra, Lietuvos advokatūra neturi teisės sudaryti atstovavimo sutarties ar duoti pavedimą dėl procesinių teisių, kurių ji net neturi. Nepaisant to, Lietuvos advokatūra į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos advokatūros, atstovaujamos Advokatų tarybos pirmininko I. V., ir advokatų kontoros „ADVIX Belevičius, Bukauskas, Čiupaila ir partneriai“ advokato A. Č. ir advokato padėjėjos L. S., pagal kurią buvo susitarta, pavedant advokato padėjėjai parengti atsakovo Advokatų egzaminų komisijos ir Lietuvos advokatūros vardu atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teigimu, Advokatų tarybos pirmininkas nėra Advokatų egzaminų komisijos pirmininkas, todėl jokių įgaliojimų suteikti atstovauti Advokatų egzaminų komisiją neturėjo teisės. Advokatų tarybos pirmininkas turi įgaliojimus atstovauti tik Lietuvos advokatūrą, tačiau teismas 2017 m. liepos 25 d. neskundžiama nutartimi jau buvo Lietuvos advokatūrą pašalinęs iš bylos.

Pareiškėjos teigimu, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė ne Advokatų egzaminų komisija ar jos įgaliotas vesti bylą asmuo, todėl neturėtų būti pripažįstamos reikšmingomis aplinkybėmis aplinkybės susijusios su Lietuvos advokatūros prašymo pateikimu ir jo priėmimu, įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarčiai. Tokio pobūdžio prašymo teisė nėra nustatyta nei vienai proceso šaliai nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusiame ir šiuo metu galiojančiame naujajame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Tokia teisė nėra nustatyta nei pereinamojo laikotarpio įstatyme. Administracinio proceso normos neveikia retrospektyviai. Pagal šiuo metu galiojantį administracinio proceso teisinį reglamentavimą šis klausimas jau turėjo būti išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje. Pareiškėja daro išvadą, kad nėra pagrindų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo – 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia tvarka“, nes pagal teismo kuriamą precedentą ginčijamoje nutartyje susidaro tokia situacija, kad ginčai įvykę praeityje turėtų būti nagrinėjami pagal ginčo metu praeityje galiojusias procesines normas.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Taip pat atsakovas prašo patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš pareiškėjos 213,67 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisiamos Lietuvos advokatūrai, bei prašo priteisti iš pareiškėjos Lietuvos advokatūros naudai patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog bylinėjimosi išlaidos priteistos asmeniui, neturinčiam įgaliojimų veikti atsakovo vardu, tačiau šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovui atstovavo advokato padėjėja (šiuo metu advokatė) L. S., kuri veikė pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. atstovavimo sutartį. Atsakovas pažymi, kad Advokatų egzaminų komisija nėra juridinis asmuo, todėl ji neturi civilinio teisinio subjektiškumo (teisnumo ir veiksnumo) (negali savo vardu turėti ir įgyti teisių ir pareigų). Tai, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ne Advokatų egzaminų komisija, o ją aptarnaujanti Lietuvos advokatūra, nesudarė pagrindo atleisti pareiškėjos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovo teigimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos teiginys, jog bylinėjimosi išlaidos priteistos pagal asmens prašymą, kuris pateiktas pasibaigus bylai ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Paminėtą atskirojo skundo teiginį paneigia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153, 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018-12-20 įstatymas Nr. XIII-1833) 16 straipsnis. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., atsakovas, laikydamasis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) nustatyto termino, 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Paminėtos aplinkybės patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatančią, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesusijusi su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, todėl prašo teismo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo Advokatų egzaminų komisijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja, atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad: 1) bylinėjimosi išlaidos priteistos asmeniui, neturinčiam įgaliojimų veikti atsakovo vardu (atsakovas nėra sudaręs ar pasirašęs su atstove L. S. jokios sutarties); 2) bylinėjimosi išlaidos priteistos pagal asmens prašymą, kuris pateiktas pasibaigus bylai ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui taip, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Byloje nustatyta, kad ši administracinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismui 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetus pareiškėjos skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2017 m. spalio 19 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas pakeistas.

Taigi byla pradėta nagrinėti ir išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, galiojant iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 priėmimo buvusiai ABTĮ nustatytai kreipimosi dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarkai, byla pradėta nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme pasikeitus kreipimosi dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarkai. Todėl remiantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesinių įstatymų taikymo laike taisykle (administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu) ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsniu, nustatančiu ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies pasikeitimo taikymą (pakeistų normų galiojimą), bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme turi būti sprendžiamas, remiantis iki 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 galiojusia tvarka, t. y. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme galėjo būti sprendžiamas remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.XIII-1833 redakcija.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimą, turi būti remiamasi iki ABTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo – 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia tvarka, nes nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2017 m. spalio 19 d. Taigi, pareiškėjos tiek atsiliepimo, tiek atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

Pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos asmeniui, neturinčiam įgaliojimų veikti atsakovo vardu, teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovui atstovavo advokato padėjėja L. S., kuri veikė pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. atstovavimo sutartį, kurią Lietuvos advokatūros ir Advokatų egzaminų komisijos vardu pasirašė Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I. V.. Kaip nurodė atsakovas, atstovavimo sutartį Advokatų egzaminų komisijos vardu pasirašė Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas, veikdamas pagal Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379, 8 punktą, kuriame įtvirtinta: „Komisiją techniškai aptarnauja Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra taip pat tvarko komisijos bylas, korespondenciją ir kitus su komisijos darbu ir advokatų egzaminų vykdymu susijusius reikalus“.

Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovu, kad Advokatų egzaminų komisija nėra juridinis asmuo, todėl ji neturi civilinio teisinio subjektiškumo (teisnumo ir veiksnumo) (negali savo vardu turėti ir įgyti teisių ir pareigų) (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 15 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 str.). Tai, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ne Advokatų egzaminų komisija, o ją aptarnaujanti Lietuvos advokatūra, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėjos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atskirojo skundo teiginys, jog bylinėjimosi išlaidos priteistos asmeniui, neturinčiam įgaliojimų veikti atsakovo vardu yra nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Šias atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2021 m. balandžio 22 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. BV 1-27/21 ir 2021 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. BMN210258 patvirtinimas. Kadangi minėta atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo paslauga suteikta 2021 m. II ketvirtyje, šiuo atveju taikytinas 2020 m. IV ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. IV ketvirtį sudarė 1 524,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 2021 m. IV ketvirtyje sudarė 609,68 Eur (0,4 x 1 524,2 Eur).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus atsakovo atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas atsakovui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad atsakovui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą iš pareiškėjos priteistina 100 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė papildomą prašymą, susijusį su pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies patikslinimo tikslingumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui, nesutinkant su tam tikra pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, jis turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą ir jame nurodyti nutarties rezoliucinės dalies patikslinimo argumentus, tačiau šia teise nepasinaudojo Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepateikus atskirojo skundo, jo atsiliepime nurodytas prašymas nėra nagrinėjamas ir teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso bei materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. H. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Advokatų egzaminų komisijai iš pareiškėjos R. H. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant šią bylą pagal atskirąjį skundą, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičiaus Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė