Legislator Case Law & Legislation
2013-06-12 Nr. AB-2349-3-62-3-00870-2011-3 AI generated

2013-06-12 Nr. AB-2349-3-62-3-00870-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-12 Nr. AB-2349-3-62-3-00870-2011-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo grąžinti daiktus, neturtinės žalos atlyginimo, norminio akto dalies panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-12 Nr. AB-2349-3-62-3-00870-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti jam du krepšius su asmeniniais daiktais, nurodytais 2011 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namų nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 58105 bei panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-484/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo grąžinti daiktus, neturtinės žalos atlyginimo, norminio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. su skundu (b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti jam du krepšius su asmeniniais daiktais, nurodytais 2011 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namų nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 58105 bei panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktus.

Skunde nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namai atėmė iš jo asmeninius daiktus, kurių negrąžino išvykstant iš pataisos namų. Jis negali įsigyti naujų daiktų, nes viršytų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte nustatytą normą. Atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, draudžiama pirkti kiaušinius, kurie yra pagrindinis jo maisto produktas. Nesupranta, kodėl iš jo atimta patalynė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 119–126) pareiškėjo V. K. skundo netenkino: administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktų teisėtumo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš pareiškėjo V. K. į teismo specialiąją sąskaitą priteisė 48,46 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į 2012 m. gegužės 15 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Marijampolės pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas V. C., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino liudytojo V. C. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remdamasis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 48,46 Lt išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad liudytojui V. C. išmokėta 48,46 Lt suma priteistina į teismo specialią sąskaitą iš V. K..

Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 131–132) prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti, tenkinti jo pirminį skundą bei atleisti jį nuo visų bylinėjimosi išlaidų.

Paaiškino, kad teismas nepagrįstai į bylą įtraukia tik tuos liudytojus, kurie yra valstybės tarnautojai. Teigė, kad iš asmens, gaunančio socialines išmokas, negalima išieškoti jokių piniginių sumų. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, nepateikė jokių duomenų dėl išlaidų pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi (b. l. 149–155) Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmetė.

II. Pareiškėjas V. K. 2013 m. vasario 7 d. prašymu (pagal gavimo teisme datą) (b. l. 159) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atidėti teismo priteistų išlaidų išieškojimą.

Savo prašymą grindė tuo, kad, jo manymu, Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami jo skundą, atleido jį nuo bet kokių mokesčių. Teigia, kad yra nuteistasis, todėl neturi darbo, santaupų, turto ar kito pajamų šaltinio.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 165) nurodė, kad V. K. į asmeninę sąskaitą nuolat gauna lėšas ir jas išleidžia pirkdamas prekes parduotuvėje bei mokėdamas už asmeninių elektrinių prietaisų sunaudotą elektros energiją. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 20 d. V. K. gavo 3 467,84 Lt ir juos išleido.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 169–170) V. K. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Įvertinęs tai, kad iš Marijampolės pataisos namų pateikto Nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. kovo 20 d. laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turėjo lėšų, kurias išleido pirkdamas prekes parduotuvėje bei mokėdamas už asmeninių elektrinių prietaisų sunaudotą energiją, atsižvelgęs į byloje esamus duomenis ir priteistos sumos dydį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, todėl jo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas.

III. Pareiškėjas V. K. 2013 m. balandžio 9 d. (pagal gavimo teisme datą) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 174), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Paaiškino, kad pajamų bei santaupų banke neturi. Į sąskaitą, kurią nurodo Kauno apygardos administracinis teismas, pareiškėjui pervedama parama. Iš šių lėšų pareiškėjas įgyvendina jam Bausmių vykdymo kodekso 92 ir 93 straipsnyje, 96 straipsnio 3 dalyje, 97, 99, 100 ir 102 straipsniuose garantuojamas teises. Mano, kad įvykdžius teismo sprendimą iš jo bus atimtos jo teisės – siųsti teismui įrodymus, skambinti advokatui ir kt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas tiksliai ir išsamiai išnagrinėjo pradinius prareiškėjo skundus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, kokius esminius šio teismo sprendimą lėmusius argumentus jis skundžia, nenurodo ir konkrečių bylos duomenų vertinimo trūkumų.

Iš teismui pateiktų pareiškėjo asmeninės sąskaitos apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nuolat gauna pinigines lėšas, kurias išleidžia parduotuvėje, pirkdamas maisto produktus ir kitus reikmenis, nors nuteistiesiems valstybė garantuoja 3 kartų per dieną nemokamą maitinimą, sudarant pilną teisės aktais numatytų produktų įvairovės racioną.

Pareiškėjo teiginys, kad išskaičius iš jo sąskaitos teismo priteistas lėšas, jis neturės galimybės įgyvendinti jam teisės aktais numatytas procesines teises, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas įvairiausiais pagrindais itin dažnai rašo nepagrįstus skundus įstaigos administracijai bei administraciniams teismams, kurie, atsakovo nuomone, galėtų būti vertinami kaip turintys piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu netenkino pareiškėjo V. K. skundo, kuriuo pareiškėjas prašė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti jam du krepšius su asmeniniais daiktais, nurodytais 2011 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namų nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 58105 bei panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktus. Šiuo sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktų teisėtumo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat iš pareiškėjo į teismo specialiąją sąskaitą priteisė 48,46 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmetė. V. K. 2013 m. vasario 7 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atidėti teismo priteistų išlaidų išieškojimą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi jo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai iš V. K. liudytojo V. C. naudai priteisė 48,46 Lt išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priteisiamų teismo išlaidų išdėstymo ar atidėjimo klausimai tiesiogiai Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra reglamentuoti. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl administracinėje byloje vykdant sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010).

Taigi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis ir CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-430/2010).

Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis ir įvertinęs pareiškėjo esamą tutinę padėtį, ginčijamoje 2013 m. kovo 27 d. nutartyje padarė išvadą, jog pareiškėjas V. K. turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, todėl jo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka.

Iš Marijampolės pataisos namų pateikto nuteistojo V. K. pinigų apskaitos žiniaraščių (b. l. 166–167, 182–183) matyti, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. kovo 20 d. savo asmeninėje sąskaitoje turėjo 3 467,84 Lt, o laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 8 d. nuteistojo sąskaitoje buvo 3 378,46 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl lėšų neturėjimo atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad didžiąją dalį šių lėšų pareiškėjas išleidžia pirkdamas prekes iš parduotuvės bei atsiskaitydamas už elektros energiją, sunaudojamą jo asmeninių elektrinių prietaisų, todėl teiginys, jog šių lėšų pareiškėjui reikia įgyvendinant tokias teises, kaip įrodymų ar kitų dokumentų teismui siuntimas ar susisiekimas su advokatu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas.

Patikrinusi byloje esančius duomenis, atsižvelgdama į tai, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė (48,46 Lt) ir į sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymo išimtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjo materialinė padėtis yra tokia sunki ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti pareiškėjo interesai ir kitos jo teisės.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Tenkinti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė