51ffb2ef-085a-462d-8bd8-5dd504eaff83 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Sprendimas civ. byla 2-8981/94                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-1315-772/2011     Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04483-2010-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 112.; 116.5.3.; 117.1.; 117.2. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. balandžio 15 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei adv.

K. Pugačienei, neatvykus ieÅ¡kovo atstovei, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB LEX SYSTEM GmbH ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:Å iaulių m. apylinkės teisme 2010-06-08 buvo gautas ieÅ¡kovo UAB LEX SYSTEM GmbH ieÅ¡kinys, kuriuo jis prašė:

1) priteisti iš atsakovo 9 917,60 Lt žalos atlyginimo;

2) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė Å¡ias bylos aplinkybes, teigdamas kad Kelmės raj. apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (toliau vadinamas - Nuosprendis), priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-446/2009, D. Å . pripažintas kaltu, tai yra įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., ir nuteisė jį laisvės atėmimu vieneriems metams, uždraudžiant vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ teismas atidėjo vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu teismas nusprendė baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro V. Š. 4 973,66 Lt turtinės ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis CK 6.264 str., taip pat nusprendė civilinius ieškinius tenkinti ir iš ieškovo LEX SYSTEM GmbH, t.y., V. Š. priteisti 445 Lt turtinės ir 8 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Valdemarui P. D. 199 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso: 9 917,60 Lt.

Be to priteisė iÅ¡ D. Å . 12 816,10 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui ir 294,52 Lt Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuriui proceso iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas teigė, kad jis turi reikalavimo teisę į atsakovÄ , kadangi padaręs žalos darbuotojas į žalos atlyginimo bylÄ Ä¯traukiamas kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų. Kai žala atlyginta, atsakovas įgyja teisę pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ darbuotojui (CK 6.111 str.) (CK Komentaras.

Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė. I totfias, -Vilnius: Justitia, 2001, p. 368).Be to, CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad „atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio“.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., įvykdėšiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sÄ lygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasėkoje iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu, t. y. sukėlė eismo Ä®vykį, kurio metu sužaloti du žmonės, kuriems padaryti nesunkÅ«s ir nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai).

O tai, kad ieÅ¡kovas nuosprendžiu priteistÄ 9 917,60 Lt žalÄ atlygino nukentėjusiems, patvirtina banko sÄ skaitos bei mokėjimo nuoraÅ¡ai, todėl esÄ IeÅ¡kovas įgijo teisę pareikÅ¡ti 9 917,60 Lt regresinį reikalavimÄ tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, Å¡iuo atveju, atsakovui.LR CK 6. 37 str. 1 d. įtvirtina, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. PalÅ«kanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus praradimus, tokiu bÅ«du apsaugomi kreditoriaus turtiniai interesai.

LR CK 6. 37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl vadovaujantis CK 6. 210 str. 1 d., atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. ir 425 str. 1 d., ieÅ¡kovas teismo prašė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Taip pat esant LR CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d., 246 str. 1 d., 2 d., 285 str. nuostatoms, prašė teismo priimti sprendimÄ už akių.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, bei CK 6. 37 str.. 6. 111 - 6. 114 str., 6. 210 str. 1 d., 6. 280 str. 1 d., CPK 80 str. 1 d. 4 p., 88 str. 1 d. 6 p., 135 str., 424 - 430 str. ieÅ¡kovas teismo prašė:1) Priteisti iÅ¡ atsakovo 9 917,60 Lt (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniolika litų 60 ct) žalos atlyginimo;2) Priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;3) Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas: 149 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio ir 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) už ieÅ¡kinio parengimÄ teismui.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismas tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nutarė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir 2010-06-17 preliminariu sprendimu jo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai (b.l. 18-19).

Kadangi preliminarus teismo sprendimas ir procesiniai dokumentai atsakovui liko neįteikti, teismas 2010-06-29 nutartimi panaikino 2010-06-17 preliminarų sprendimÄ ir nusprendė toliau bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. IeÅ¡kovui įvykdžius teismo 2010-06-29 nutarties reikalavimus, teismas tenkino kitÄ jo praÅ¡ymÄ ir leido atsakovui įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o skelbimo bÅ«du. 2010-09-27 teismo posėdžio metu teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir neatvykus atsakovui į teismo posėdį priėmė byloje sprendimÄ už akių (b.l. 49-50).Atsakovo atstovė 2011-01-18 pateikė teismui į bylÄ pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodydama Å¡iuos motyvus.

Atstovė nurodė, kad atsakovas nesutinka su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-27 dienos sprendimu už akių, nes mano, kad jis yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir naikintinas, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas dėl Å¡ių motyvų:Dėl aplinkybės, liudijančios atsakovo neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį.Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 dienos nuosprendžiu Atsakovas buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 dalyje (dėl kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, uždraudžiant vienerius metus vairuoti transporto priemones.

Nuosprendžiu vieneriems metams buvo atidėtas bausmės vykdymas, o Atsakovas įpareigotas be Institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuosprendžiu taip pat buvo iÅ¡ dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai: iÅ¡ IeÅ¡kovo nukentėjusiesiems priteistos sumos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ Atsakovo priteista 12 816,10 Lt VSDFV Å iaulių skyriui bei 294,52 Lt proceso iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui.Siekdamas kuo greičiau atlyginti teismo nuosprendžiu iÅ¡ Atsakovo priteistas sumas VSDFV Å iaulių skyriui bei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, Atsakovas iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę darbo paieÅ¡koms, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismas neiÅ¡aiÅ¡kino Atsakovui, o jis neįvertino tos aplinkybės, kad Kelmės rajono apylinkės teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu AtsakovÄ Ä¯pareigojo be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir Atsakovas pasiųstas vykdyti 2009-07-14 dienos nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. 2010-02-24 buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis Atsakovo atžvilgiu. 2010-08-06 Atsakovas buvo suimtas Jungtinėje Karalystėje, 2010-08-24 konvojuotas į LietuvÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių, o vėliau į bausmės atlikimo vietÄ - PravieniÅ¡kių 1- uosius pataisos namus.IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog Atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta nei apie Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , nei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , o jo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis.Pažymėtina, kad teismas net ir formaliai vertindamas įrodymus, spręsdamas Atsakovo materialinės atsakomybės, grindžiamos apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, klausimÄ , privalėjo prisijungti Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-17-446/2009, kurioje yra visi duomenys apie tai, jog Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta papildomų iÅ¡laidų skelbiant apie procesinių dokumentų įteikimÄ spaudoje, o taip pat nebÅ«tų pažeistos Atsakovo teisės dalyvauti procese per atstovÄ , pareikÅ¡ti atsikirtimus į jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Å iaulių miesto apylinkės teismas sprendimu už akių IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du liko neįvertintos aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos Atsakovo materialinės atsakomybės dydžiui: Atsakovo turtinė padėtis ir kaltės forma.

Atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba, IeÅ¡kovas mokėjo itin žemÄ darbo užmokestį, pas IeÅ¡kovÄ dirbo itin trumpÄ laikotarpį, neturi jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, Å¡iuo metu negali dirbti ir gauti pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ Atsakovo yra priteista 12 816,10 Lt žalos atlyginimo VSDFV Å iaulių skyriui ir 294,52 Lt Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui proceso iÅ¡laidų. BlogÄ Atsakovo turtinę padėtį patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-446/2009, o taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie Atsakovo turtinę padėtį, kuriuos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių turėjo formaliai įvertinti ir priteisti iÅ¡ Atsakovo žymiai mažesnę sumÄ IeÅ¡kovo nuostolių atlyginimui.

LR DK 257 staripsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas (Å¡iuo atveju - teismas) gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kadangi Å¡ios bylos nagrinėjimo atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, tai teismas turėjo spręsti dėl atlygintinos žalos dydžio sųmažinimo, tačiau to nepadarė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažįstantis, kad tiek kaltės forma, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas taikyti LR DK 257 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J.D.

IÄ® v. D.Z., byla Nr. 3K-3-327/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R.M., byla Nr. 3K-7-2/2004).Dėl termino pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atnaujinimoÄ®statymų nustatytu terminu Atsakovas neturėjo galimybės pateikti pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kadangi jam nebuvo įteiktas Å¡is sprendimas. Apie tai, jog iÅ¡ jo yra priteisti nuostoliai pagal IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį Atsakovui pranešė jo tėvai 2010 m. gruodžio mėnesį, paÅ¡to dėžutėje radę antstolio patvarkymÄ užvesti vykdomÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistas sumas.

Atsakovo tėvai kreipėsi į advokatÄ teisinės pagalbos, 2010 m. gruodžio pradžioje iÅ¡siuntė atstovavimo sutartį Atsakovui pasiraÅ¡ymui, kuris pasirašė jÄ ir paÅ¡tu atsiuntė tėvams. Atstovavimo sutartį tėvai gavo tik 2011 m. sausio mėnesį.Å ios priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl terminas pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti yra atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimoMinėta, jog Atsakovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali dirbti ir gauti pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti.

Jo turtinė padėtis yra bloga: jis neturi turto, pajamų, turi įsiskolinimų VSDFV Å iaulių skyriui ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui. Todėl, sutinkamai su LR CPK 84 str. prašė teismo atidėti Atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo byloje priėmimo.BesiruoÅ¡iant Å¡io pareiÅ¡kimo nagrinėjimui, prie Å¡ios bylos prijungti Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-17-446/2009, kurioje yra duomenys, patvirtinantys Å¡iame pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes: tai, kad Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o taip pat jo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.Todėl, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, ir vadovaujantis LR CPK 287, 288 str. 3 dalies 2 punktu atsakovas teismo prašė:1.

Atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5515-772/2010 peržiÅ«rėjimo paduoti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.2. Panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-27 sprendimÄ už akių civilinėje byloje 2-5515-772/2010 ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ esmės.3. Prijungti Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-17-446/2009.4. Atidėti atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Atsakovas pateikė teismui ir raÅ¡ytinius įrodymus patvirtinančius pareiÅ¡kime nurodytus motyvus.Teismas 2011-01-20 nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymus ir atnaujimo terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėti paduoti bei nutarė atsakovo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Taip pat atidėjo atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimÄ už teismui paduotÄ pareiÅ¡kimÄ iki nutarties dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priėmimo. Be to teismas informavo ieÅ¡kovÄ apie atsakovo pateiktÄ teismui pareiÅ¡kimÄ ir pasiÅ«lė jam per nustatytÄ terminÄ pateikti teismui atsiliepimÄ dėl atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per nustatytÄ terminÄ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodydamas Å¡iuos argumentus. Dėl teismų sprendimų.Kelmės rajono apylinkės teismas (toliau vadinamas - Teismu) 2009 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (toliau vadinamas - Nuosprendis), priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-446/2009, nusprendė D.

Å . (toliau vadinamas - Atsakovu) pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, uždraudžiant vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Teismas nusprendė civilinius ieÅ¡kinius tenkinti dalinai.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro V. Å . 4 973,66 Lt turtinės ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.264 str., taip pat nusprendė civilinius ieÅ¡kinius tenkinti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo LEX SYSTEM GmbH (toliau vadinamas - IeÅ¡kovu), t. y. V. Å . priteisti 445 Lt turtinės ir 8 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Valdemarui P. D. 199 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ viso: 9 917,60 Lt. Priteisti iÅ¡ D. Å . 12 816,10 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui ir 294,52 Lt Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuriui proceso iÅ¡laidų.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010-09-27 priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 9 917,60 Lt žalai atlyginti, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas: 149 Lt dydžio žyminį mokestį, 800 Lt advokato iÅ¡laidų ir 228,73 Lt procesinių dokumentų vieÅ¡o skelbimo spaudoje iÅ¡laidų.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2011-01-20 priėmė nutartį, kuria nutarė atnaujinti atsakovui praleistÄ Ä¯statymo terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti.Teismas taip pat nutarė priimti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir jį nagrinėti teisme žodinio proceso tvarka bei nustatė ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ nuo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡siuntimo teisme dienos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 288 str. 1 d. bei nepraleidęs teismo nustatyto 14 dienų termino nuo teismo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, ieÅ¡kovas pateikia atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ .Dėl aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Atsakovas pareiÅ¡kime nepagrįstai nurodo, kad:

1) Å iaulių miesto apylinkės teismui sprendimu už akių patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, liko neįvertintos aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos atsakovo materialinės atsakomybės dydžiui: Atsakovo turtinė padėtis ir kaltės forma. Atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba, IeÅ¡kovas mokėjo itin žemÄ darbo užmokestį, pas IeÅ¡kovÄ dirbo itin trumpÄ laikotarpį, neturi jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, Å¡iuo metu negali dirbti ir gauti pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ Atsakovo yra priteista 12 816,10 Lt žalos atlyginimo VSDFV Å iaulių skyriui ir 294,52 Lt Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui proceso iÅ¡laidų;

2) Å iaulių miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ už akių turėjo neformaliai įvertintį atsakovo turtinę padėtį ir priteisti iÅ¡ Atsakovo žymiai mažesnę sumÄ IeÅ¡kovo nuostolių atlyginimui.Atsakovas pareiÅ¡kime taip pat nepagrįstai teismo praÅ¡o taikyti DK 257 str. 5 d., kuriame nustatyta, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas (Å¡iuo atveju - teismas) gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ , ne darbo ginÄÄ , kaip - nurodo atsakovas, neturėtų iÅ¡ naujo vertinti atsakovo nurodomų aplinkybių bei juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat Å¡alių ginčo santykiams taikyti DK 257 str. 5 d., kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas CK 6.111 str., ne DK 257 str. 5 d. pagrindu.Visos atsakovo nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos ir įvertintos Kelmės rajono apylinkės teismui 2009-07-14 priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

O bÅ«tent, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Vairuodamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo, oro sÄ lygas. D. Å . padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nors ir nepasižymėjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, tačiau toks visiems vairuotojams žinomų taisyklių nepaisymas - greičio virÅ¡ijimas, rodo itin didelį jo neatsargumÄ ir abejingumÄ kitiems eismo dalyviams, nes esant geram matomumui, kelyje nepasitaikius jokioms kliÅ«tims, buvo ypač neatidus, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu, kurio vairuotojas laikėsi visų Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 str.).Paminėtina ir tai, kad CPK 182 str. 3 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių -asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Byloje spręsdami ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimui sumokėtų lėšų priteisimo regreso tvarka tenkinimo klausimÄ , teismai turėjo nustatyti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėto žalos atlyginimo pagrįstumÄ atsižvelgiant į visas deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6. 246 - 6. 249 straipsniai). Faktai dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų eismo įvykio metu yra prejudiciniai, nes patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (CPK 182 str. 1 d. 3 p.) (LAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Å ilutės žemės Å«kio mokykla v.

A. J., byla Nr. 3K-3-72/2008).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisės normÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , atsakovo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįstai, todėl atmestini, o ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkinamas visiÅ¡ka apimtimi.Esant LR CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d., 246 str. 1 d., 2 d., 285 str. nuostatoms, ieÅ¡kovas teismo prašė priimti sprendimÄ už akių.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, bei CK 6. 37 str., 6. 111 - 6. 114 str., 6. 210 str. 1 d., 6. 280 str. 1 d., CPK 80 str. 1 d. 4 p., 88 str. 1 d. 6 p., 135 str., 182 str., 424-430 str., ieÅ¡kovas teismo prašė:1) Priteisti iÅ¡ atsakovo 9 917,60 Lt (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniolika litų 60 ct) žalos atlyginimo.2) Priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.3) Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas: 149 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio ir 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) už ieÅ¡kinio parengimÄ teismui.PareiÅ¡kėjo (atsakovo) praÅ¡ymas panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ netenkintinas.LR CPK 288 str. 4 dalis numato, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, naikina priimtÄ sprendimÄ ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tik tuo atveju, jei konstatuoja, kad Å¡alis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui ir pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

PareiÅ¡kimas panaikinti teismo sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti tenkintinas tik pasyviajai Å¡aliai įrodžius abi 287 str. 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes. Sutinkamai su CPK 285 straipsniu sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sÄ lygos: turi bÅ«ti konstatuotas Å¡alies nesirÅ«pinimas proceso skatinimu, tai yra Å¡alis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai apie tai praneÅ¡ta, iÅ¡ nedalyvaujančios Å¡alies nėra gautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, arba Å¡alis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad 2010-09-27 teismo posėdyje yra įstatyme numatytos sÄ lygos sprendimui už akių priimti. Todėl teismas nagrinėdamas atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl minėto sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo įvertina visus su jo pareiÅ¡kimu susijusius argumentus. Kaip žinoma, pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bÅ«tina nurodyti aplinkybes, dėl kurių, pareiÅ¡kėjo nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas bei neteisėtas, pridėti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, be to, bÅ«tina pagrįsti tai, jog pareiÅ¡kėjo neatvykimas į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimas buvo nulemtas svarbių priežasčių.

Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių nagrinėja tik tas aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumÄ bei priimto sprendimo už akių neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ , tai yra teismas nagrinėja praÅ¡ymus dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tik Å¡iose ribose (CPK 288 str.). Taip pat teismas gavęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, turi nagrinėti ne visÄ bylÄ iÅ¡ naujo, o tik tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovas, ir tuos atsakovo argumentus, kuriais jis grindžia teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ (CPK 288 str.). Nagrinėjamu atveju, teismas dar kartÄ analizuoja tuos atsakovo pareiÅ¡kimo motyvus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, atsižvelgiant į Å¡alių teisinius santykius ir juos reglamentuojančias teisės normas (CPK 263 str. 1 d.).Dėl atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Kaip minėta, viena iÅ¡ bÅ«tinų sprendimo už akių priėmimo sÄ lygų yra Å¡alies nesirÅ«pinimas proceso eiga, kai Å¡alis ar jos atstovas dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, nedalyvavo teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju teismas atsakovo ar jo atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis laikė nesvarbiomis. Pareiškimu atsakovas skundžia teismo išvadas, susijusias su jo ar jo atstovo nedalyvavimu teismo posėdyje priežastimis. Tuo pačiu atsakovas nesiremia tuo, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas už akių, jam buvo tinkamai pranešta viešu skelbimu. Tačiau atsakovo teigimu, teismo šaukimo jam įteikimas viešu skelbimu laikytinas netinkamu pranešimu apie teismo posėdį dėl ko jis negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.

Be to, atsakovo teigimu, teismas turėjo prisijungti Kelmės raj. apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje esÄ visi duomenys apie tai, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas pareiÅ¡kime taip pat nurodė, jog tokiu bÅ«du bÅ«tų buvę iÅ¡vengtÄ papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas atmeta Å¡iuos atsakovo argumentus ir sprendžia, jog teismas pagrįstai jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikė nesvarbiomis (CPK 288, 185 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas savo paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir adresÄ nurodė tÄ patį – Dvaro g. 154, Å iauliai.

Taigi procesiniai dokumentai jam ir buvo siunčiami Å¡iuo adresu. Todėl neįteikus atsakovui minėtu adresu preliminaraus sprendimo ir įpareigojus ieÅ¡kovÄ pateikti teismui papildomus duomenis apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , gauti tie patys duomenys (b.l. 20 - 24, 26, 28). Tačiau kaip žinoma, CK 2. 12, 2. 16 - 2. 17 straipsniai įpareigoja asmenis nedelsiant informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Pagal CK 2. 17 straipsnio antrÄ jÄ dalį, jei asmenys nesilaiko minėtos informavimo pareigos, tokio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma paskutinė žinoma gyvenamoji vieta ir procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu irgi yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).

Be to CPK 121 str. 3 d., numato, kad už minėtos pareigos nevykdymÄ teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti baudÄ . Taigi atsakovui deklaravus minėtÄ adresÄ korespondencijai bei neinformavus Gyventojų registro tarnybos, o tuo pačiu nesuteikus ir teismui informacijos apie pasikeitusį adresÄ , kuriuo siunčiami procesiniai dokumentai pasiektų atsakovÄ , Å¡aukimas ir kiti dokumentai, iÅ¡siųsti paties atsakovo nurodytu adresu, laikomi iÅ¡siųstais tinkamai bei įteiktais tinkamai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui skirtas sprendimas už akių bÅ«tų grįžęs siuntėjui teismui, kaip neįteiktas.

PrieÅ¡ingai pats atsakovas nurodė, kad jo tėvai gavo antstolio patvarkymÄ apie užvestÄ vykdomÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog paskesnius dokumentus iÅ¡siuntus atsakovo nurodytu adresu ir nesant duomenų, jog Å¡ie dokumentai bÅ«tų neįteikti, rizika, kad nurodytu adresu anksčiau siųsti dokumentai laiku nepasiekė atsakovo, tenka jam pačiam. Atmestini atsakovo argumentai, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negali nurodyti jokio kito adreso, nes yra suvaržyta jo laisvė ar, kad teismas negalėjo skelbti apie teismo posėdį vieÅ¡ai spaudoje.

Kaip minėta, pačiam atsakovui tenka pareiga nurodyti valstybės įstaigoms ir teismui adresÄ , kuriuo siunčiami dokumentai jį pasiektų. Be to, Å¡iam tikslui įgyvendinti yra galimybė pasinaudoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, paÅ¡to teikiamomis paÅ¡to dėžutės nuomos paslaugomis. Kartu pažymėtina, jog atsakovui nurodžius korespondencijos adresÄ ir Å¡iuo adresu iÅ¡siųstai pradinei siuntai grįžus, teismas turėjo pagrindÄ laikyti, jog toliau bÅ«tina apie teismo posėdį skelbti spaudoje, nes procesinių dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du irgi yra naudojamas kaip priemonė, kai yra neįmanoma dokumentų įteikti kitais bÅ«dais, tai yra iÅ¡imtinis dokumentų įteikimo bÅ«das (CPK 130 str.).Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebÅ«tų gaiÅ¡inamas kitų asmenų laikas bei trikdomas teismo darbas, kiekvienas asmuo privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Konstitucijos 28 str.).

Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su Å¡ia Å¡alies pareiga rÅ«pintis proceso skatinimu, nes tai yra tam tikra procesinio poveikio priemonė Å¡aliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sÄ lygas teismo proceso vilkinimui. Å ios aplinkybės privalo bÅ«ti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ , ar Å¡alies neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, o teismo sprendimas už akių pažeistų tokios Å¡alies teises.

Teismo nuomone, įvertinus anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes bei Å¡aliai tenkančiÄ informavimo pareigÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos atsakovo teisės (CPK 185 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ankstesnis ginčo nagrinėjimas prasidėjo dar nuo 2008 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismui gavus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Å iame procese atsakovas aktyviai dalyvavo kartu su atstove advokate, teikė įvairius praÅ¡ymus, jam ne kartÄ yra aiÅ¡kintos jo procesinės teisės. Pati atsakovo atstovė pareiÅ¡kime nurodė, jog be ieÅ¡kovo, atsakovo kreditoriais laikytini ir kiti asmenys dalyvavę priimant Kelmės raj. apylinkės teismui nuosprendį dėl atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos.

Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma apie tų bylos dalyvių atgręžtinius reikalavimus jam ir kitus bÅ«simus (galimus) teismų posėdžius. O vien formali aplinkybė, jog nusiuntus procesinį dokumentÄ atsakovo nurodytu adresu, jis nebuvo įteiktas asmeniÅ¡kai atsakovui, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir konstatuoti buvus atsakovo teisių pažeidimÄ . PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiÅ¡kumo principams (CPK 3, 7 str.).

Be to, Å¡ioje nutartyje anksčiau jau buvo paminėta, kad iÅ¡ pradžių buvo priimtas preliminarus sprendimas, o tik po to atsakovui praneÅ¡us apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ vieÅ¡o skelbimu buvo priimtas sprendimas už akių. Kaip matyti iÅ¡ dokumentų, kurie pateikti į bylÄ tiek Kelmės raj. apylinkės teisme, tiek Å iaulių m. apylinkės teisme atsakovÄ atstovavo ir atstovauja tÄ patį advokatė ir tai, taip pat neduoda pagrindo kitaip vertinti minėtas aplinkybes.Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime už akių teismas padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas ar jo atstovė į minėtÄ teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, vieÅ¡u skelbimu atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , iÅ¡ jo ar atstovės nebuvo gautas pareiÅ¡kimas atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl sprendimo už akių priėmimas neprieÅ¡tarauja CPK 285 straipsnio nuostatoms (CPK 185 str.).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, sprendžia, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laiko, jog nėra ir antrosios sÄ lygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, dėl sprendimo už akių neteisėtumo bei nepagrįstumo pareiÅ¡kimÄ grindžia keliomis aplinkybėmis.

Pirma, atsakovas nurodo, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, nes Å iaulių m. apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo D. Å . atsakomybės dydžio, neatsižvelgė į pastarojo turtinę padėtį ir kaltę. Nurodo, jog atsakovas Å¡iuo metu nedirba, o dirbdamas pas buvusį darbdavį gaudavo labai žemÄ darbo užmokestį ir dirbo tik trumpÄ laikotarpį. Be to atsakovas neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Todėl esÄ teismas tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir sumažinti ieÅ¡kovui pritesitinos žalos dydį.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ reikėjo remtis DK 257 str. nuostatomis atsižvelgiant ir į LAT praktikÄ . Teismas sprendžia, kad Å¡ie atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybįų, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiudicio - iÅ¡ anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima bÅ«tų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebÅ«tinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje.

Pakanka, kad toks asmuo bÅ«tų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Kitoje byloje ji gali pasikeisti: ieÅ¡kovas gali tapti atsakovu, atsakovas - ieÅ¡kovu, tretysis asmuo - atsakovu ir t.t. Kitoje byloje gali dalyvauti pirmojoje byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjai. Tai netrukdo taikyti faktų prejudicijos taisyklę. JÄ galima taikyti ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne tie patys byloje dalyvavusių asmenų atstovai, nes atstovai nėra civilinių teisinių santykių subjektai.

Kitos bylos ieÅ¡kinio dalykas gali sutapti tik iÅ¡ dalies arba netgi bÅ«ti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieÅ¡kinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose ir, kad pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje nebÅ«tų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje bÅ«tų laikomi prejudiciniais.Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas.

Tačiau pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.Prejudicinę galiÄ civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti asmens nusikalstamų veiksmų padariniai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalgoje pabrėžė, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.

Kita vertus, pasitaiko civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įtraukiami į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t.t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostata aiÅ¡kintina taip: nebereikia iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos padarinių, sudarančių civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat to, kad tÄ veikÄ padarė asmuo, kuriam priimtas teismo nuosprendis (Teismų praktika, Nr. 22, p. 207) Prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama).

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad tam tikrais atvejais tai, jog baudžiamoji byla baigta ne nuosprendžiu, o nutartimi, negali bÅ«ti kliÅ«tis ja nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais: „Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai ir konstatavus, kad A. D. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje, ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių -asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Aplinkybė, jog baudžiamoji byla baigta ne nuosprendžiu, o nutartimi, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti kliÅ«timi ja nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais: kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje priimta teismo nutartimi, kuria užbaigta byla ir kuri yra įsiteisėjusi ir privaloma, yra konstatuota, kad atsakovas A. D. padarė nusikaltimÄ . Vien tas faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, negali perkelti nukentėjusiajam įrodinėjimo naÅ¡tos dėl aplinkybių, kurios yra nusikalstamų veiksmų pasekmė ir kurios nustatytos teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veiksmų pasekmių ir iÅ¡ naujo jų netyrė, taigi pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl įvykusio autoįvykio, pažeidęs galiojusių kelių eismo taisyklių 13.4 ir 13.10 punktų reikalavimus, yra kaltas dėl įvykusio autoįvykio, taigi ir dėl jo pasekmių, taip pat ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos (Lap CBS teisėjų kolegijos 2005-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 2A-144/2005, kat. 44.5.2.4.; 44.5.2.2.).“ Tenka pastebėti, kad ginčo atveju susijungiÄ du prejudiciniai faktai kurių nebereikia įrodinėti ir kurie sukelia teisines pasėkmes.Antra, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ bei sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ , jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Kelmės raj. apylinkės teismo 2009-07-14 nuosprendžiu, todėl dar kartÄ nustatyti Å¡iÄ Å¾alÄ nėra teisinio pagrindo.

Kitokia teismo iÅ¡vada bÅ«tų susijusi su tuo, kad Kelmės raj. apylinkės teismas pažeidė galiojančias teisės normas, todėl yra pagrindas ginčijamÄ sumÄ peržiÅ«rėti. Kadangi teismas negali iÅ¡ naujo vertinti prejudicinių faktų, todėl negali bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo argumentÄ , jog iÅ¡ jo pritestinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas. Tokia teise atsakovas galėjo pasinaudoti Kelmės raj. apylinkės teisme kuomet buvo nagrinėjama baudžiamoji bylÄ ir joje civilinis ieÅ¡kinys.

Be to Kelmės raj. apylinkės teismas jau mažino iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių reikalavimus ir priteisė iÅ¡ atsakingų asmenų (ginčo atveju ieÅ¡kovo) daug mažesnę atlygintinos žalos sumÄ . Tuo pačiu pastebėtina, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kė atsakovui atgręžtinį reikalavimÄ , kuris yra susijęs su iÅ¡nagrinėta baudžiamÄ ja byla ir joje civiliniu ieÅ¡kiniu, o ne naujÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Teismas, vykdydamas teisingumÄ , aiÅ¡kina ir taiko teisės normas.

TÄ teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas, kaip minėta, yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i teisės norma nereguliuoja.

Toks požiÅ«ris į Aukščiausiojo Teismo sprendimų privalomumÄ vyrauja ne tik Vakarų valstybėse, kuriose teismo precedentas formaliai nėra laikomas teisės Å¡altiniu, bet ir valstybėse, kurios pripažįstamos precedentinės teisės Å¡alimis. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnį ir CPK 4 straipsnio prasmę Aukščiausiojo Teismo, kaip aukščiausiosios ir galutinės bendrųjų teismų sistemos instancijos, kurios pagrindinis uždavinys yra užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimÄ , įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimai sukuria precedentÄ tik savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iose bylose.

Todėl Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai turi precedentinę reikÅ¡mę, t. y. yra privalomi teismams, Å¡iems nagrinėjant tik panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ . Atsakovo aiÅ¡kinimas, kuriuo remiasi jo atstovė, yra priimtas bylose, kuriose nebuvo sprendžiamas prejudicinio fakto klausimas pagal CPK 182 str. 1 d. 2, 3 punktÄ . Jose buvo nagrinėjami reikalavimai ir klausimai, grindžiami iÅ¡imtinai prievolių teisės (konkrečiai – dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės), o ne dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kaip yra ginčo atveju.

Todėl atsakovo nurodytose LAT bylose pateiktas išaiškinimas neturi precedentinės galios byloje, kurioje sprendžiamas nusikaltama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas, taigi ir nagrinėjant ieškovo reikalavimus, pareikštus visai kitu teisiniu pagrindu, būtent - Lietuvos civilinio kodekso 6. 111, 6. 280 str. straipsnių pagrindu.Remiantis aukščiau paminėtu atmestinas atsakovo argumentas dėl sprendimo už akių neteisėtumo grindžiant jį materialinius teisės normos taikymo pažeidimu, netaikant DK 257 str. 5 d. ir neatsižvelgiant į LAT nutartis.

Teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kaip žinoma, pagal proceso teisėje galiojančiÄ taisyklę, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui už akių panaikinti ar pakeisti, bet tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Taigi remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad jokių materialinės teisės normų pažeidimų nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nebuvo padaryta, dėl to neatsiranda pagrindas peržiÅ«rėti iÅ¡ esmės pagrįstÄ sprendimÄ už akių.

Å is reguliavimas atitinka proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo bei protingumo principus ir yra aktualus nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, atsakovas savo teiginius grindžia nurodydamas materialinės teisės pažeidimÄ , tačiau jo nesant nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iÅ¡ esmės netirdamas Å¡ių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindÄ .

Taigi teismas privalo nustatyti, ar bÅ«tų pagrindo tenkinti arba atmesti ieÅ¡kinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, tokį ieÅ¡kinį sprendimu už akių bÅ«tina atmesti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo už akių, teismas, priimdamas šį sprendimÄ , iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 178, 185 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2010-09-27 teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ už akių ir peržiÅ«rėti jį pareiÅ¡kime nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Kadangi teismas netenkina atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tai tuo pačiu atmestinas ir jo praÅ¡ymas prijungti Kelmės raj. apylinkės teisme esančiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-17-446/2009.Teismas priėmęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ 2011-01-20 nutartimi atidėjo pastarajam žyminio mokesčio sumokėjimÄ už pateiktÄ procesinį dokumentÄ iki galutinio sprendimo priėmimo byloje.

Todėl atmetus atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡ pastarojo priteistinas į valstybės biudžetÄ ir valstybei nesumokėtas žyminis mokestis, tai yra 67,00 Lt.Teismas, vadovaudamasis LR CPK 288 str. 3 d., 5 d., 6 d., 290 str., 291 str., n u t a r i a :Atsakovo D. Å . praÅ¡ymÄ , panaikinti Å iaulių m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-5515-772/2010 ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, atmesti.Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo D.

Å . (a/k (duomenys neskelbtini) 67,00 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio už teismui pateiktÄ procesinį dokumentÄ . Dėl Å¡ios nutarties per 7 dienas nuo sužinojimo dienos apie jos priėmimÄ gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių m. apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Jonas Stubrys            Â