2020-09-16 Nr. BB-4592-1-01-1-10879-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4202/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10879-2017-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo I. K. (I. K.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiosios naudai priteista 25000 Eur neturtinės žalos, sumažinus sumą iki 5000 Eur; taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos. Jo nuomone, žemesnės instancijos teismų sprendimai neturtinės žalos priteisimo dalyje yra nepagrįsti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius, kaip matyti iš skundo turinio, nesutinka su jam priteistu atlyginti nukentėjusiajai 25000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Tai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų nesilaikymu, neatsižvelgimu į faktines aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi. Atrankos kolegija pažymi, kad tokiu aspektu suformuluoti argumentai iš esmės susiję su bylos faktų vertinimu ir todėl nepagrindžia kasacijos pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, buvimo. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šiuos klausimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Vadinasi kasaciniame skunde dėstomais argumentais turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto klausimai. Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą teisės taikymą sprendžiant neturtinės žalos apimties nustatymo klausimą šiuo atveju, kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. K. (I. K.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis