2019-10-16 Nr. AB-19695-3-64-3-00374-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5400-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00374-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturi teisinės patirties ir nežino, ką reikia ginčyti, tačiau jo skundai, rašyti į Generalinę prokuratūrą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą aiškiai atspindi, kad tyrėja D. S. tyčia neleido parodyti, kur paslėptos žmonos banko kortelės ir grynieji pinigai, nors klausinėjo, kuriame kambaryje. Pareiškėjas nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

3. Atsakovas Tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. sausio 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje dėl „neteisėtai priimto nuosprendžio, nes pagrindinė bylos tyrėja D. S. nuodugniai klausinėjo, kur yra paslėpti pinigai, kuriame kambaryje, prie kokių daiktų ir visą šią informaciją perdavė T. Z., o pareiškėjui nebuvo suteikta proga parodyti, kur yra pinigai. Taip pat niekas negali paliudyti, kad pinigai iki 2017-04-02 buvo visiems šeimos nariams žinomoje vietoje“. Pareiškėjas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą taip pat nurodė, kad pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018. Prie prašymo pareiškėjas buvo pridėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7096-676/2018. Tarnybos Šiaulių skyrius, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais dokumentais, negalėjo nustatyti prašymo esmės, todėl 2019 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti glaustai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą, kurį pareiškėjas siekia pareikšti teismui, ir pateikti pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą, kuriame išdėstė savo poziciją baudžiamosios bylos Nr. 1-102-360/2017 atžvilgiu, tačiau skyriaus prašytos informacijos ir dokumentų nepateikė. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų. Tarnybos Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė tarnybos prašomos informacijos ir reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, 2019 m. vasario 8 d. Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjui nėra apribota teisė Tarnybai pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą aiškiai nurodant savo reikalavimo esmę ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat turi teisę pasinaudoti pirmine teisine pagalba, t. y., įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir dokumentų rengimu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo J. Z. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. Z. 2019 m. sausio 9 d. užpildė nustatytos formos prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė, jog neteisėtai priimtas nuosprendis, nes pagrindinė bylos Nr. 1-102-360/2017 tyrėja nuodugniai klausinėjo, kur paslėpti pinigai ir vis šią informaciją perdavė A. Z., o jam nebuvo suteikta proga parodyti, kur yra pinigai, taip pat niekas negali paliudyti, kad pinigai iki 2017 m. balandžio 2 d. buvo visiems šeimos nariams žinomoje vietoje. Prašymo grafoje „Informacija apie bylą, kurioje reikalinga antrinė teisinė pagalba“ pareiškėjas nurodė jau kitą bylos Nr. 1-121-890/2018, o grafoje apie ankstesnėje proceso stadijoje teiktą antrinę teisinę pagalbą pažymėjo, kad antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D.

I.. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo metinę pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį, kuria atsakovui nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-7096-676/2018 dėl žalos atlyginimo. Tarnybos Šiaulių skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, įvertinęs jo turinį ir pateiktus dokumentus, 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-276 nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą pateikti Tarnybai papildomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad prašyme nėra aiškiai išreikšto reikalavimo, dėl ko pareiškėjas siekia kreiptis į teismą, kokį veiksmą ar dokumentą jis nori skųsti, kad kartu su prašymu nepateikti reikalavimą grindžiantys dokumentai, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog prašymą jis turi užpildyti aiškiai nurodydamas reikalavimo esmę, pobūdį ir tai pagrindžiančias aplinkybes, kartu su prašymu pateikti dokumentus, nurodyti, kokia yra jo procesinė padėtis, taip pat rekomendavo pareiškėjui pasinaudoti pirmine teisine pagalba.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirminiame prašyme, tik aprašė jas plačiau, tačiau reikalavimo nepatikslino, dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą, nepateikė. Tarnybos Šiaulių skyrius, gavęs šį pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjas per tarnybos nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė, priėmė 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

7. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimas nekonkretus ir pareiškėjas nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Nors prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje, tačiau nurodė du skirtingus baudžiamosios bylos numerius, jog „neteisėtai priimtas nuosprendis“, tačiau nenurodė, kada jis priimtas, kokia yra jo procesinė padėtis baudžiamojoje byloje, ar advokatas jam reikalingas procesiniam dokumentui parengti, ar atstovauti jį nagrinėjant bylą teisme. Prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pridėjo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, kuria jam nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Atsakovas 2019 m. sausio 15 d. rašte išsamiai paaiškino pareiškėjui, ką jis turi nurodyti prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kokius dokumentus turi pateikti kartu su prašymu ir suteikė 30 dienų terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas, šalindamas trūkumus, tik nurodė baudžiamosios bylos numerį, tačiau savo reikalavimo nesukonkretino, dokumentų, kurie būtini teikiant antrinę teisinę pagalbą, nepateikė. Įstatymo 4 straipsnis numato, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, tačiau pareiškėjas šios savo pareigos nevykdė.

8. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius turi asmenys baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnį, o 13 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai. Įstatymo 21 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar, kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas. Kitais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką (BPK 50 str. 3 d.). Taigi asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi pateikdamas prašymą Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir jį atmetė, netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

III. 10. Pareiškėjas J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas teigia, kad vyksta įvairių bylų ruošimas, prašymų pildymas, todėl per jo neatidumą galėjo atsirasti netinkami dokumentai. Tačiau Tarnybos Šiaulių skyrius nepaaiškino visko paprastai, o paaiškino tik Regionų apygardos administraciniam teismui šioje byloje. Pareiškėjas teigia, kad nesuprato ką daryti, nes nebuvo nurodytos aiškios aplinkybės. Pareiškėjas nurodo aplinkybes iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamas vagyste ir kuri buvo nagrinėjama teisme. Pareiškėjas prašo teisingai įvertinti faktus ir aplinkybes bei suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui J. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo Tarnybos Šiaulių skyrių suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimas nekonkretus ir pareiškėjas nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 9 d. užpildė nustatytos formos prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė, jog neteisėtai priimtas nuosprendis, nurodė aplinkybes apie bylą Nr. 1-102-360/2017, prašymo grafoje „Informacija apie bylą, kurioje reikalinga antrinė teisinė pagalba“ pareiškėjas nurodė jau kitą bylos Nr. 1-121-890/2018, o grafoje apie ankstesnėje proceso stadijoje teiktą antrinę teisinę pagalbą pažymėjo, kad antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D. I.. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo metinę pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį, kuria atsakovui nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-7096-676/2018 dėl žalos atlyginimo. Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-276 nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą pateikti tarnybai papildomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad prašyme nėra aiškiai išreikšto reikalavimo, dėl ko pareiškėjas siekia kreiptis į teismą, kokį veiksmą ar dokumentą jis nori skųsti, kad kartu su prašymu nepateikti reikalavimą grindžiantys dokumentai, atkreipė dėmesį, kad prašymą pareiškėjas turi užpildyti aiškiai nurodydamas reikalavimo esmę, pobūdį ir tai pagrindžiančias aplinkybes, kartu su prašymu pateikti dokumentus, nurodyti, kokia yra jo procesinė padėtis, rekomendavo pareiškėjui pasinaudoti pirmine teisine pagalba. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirminiame prašyme, nors aprašė jas plačiau, tačiau reikalavimo nepatikslino, dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą, nepateikė. Tarnybos Šiaulių skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas per nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

17. Pažymėtina, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011, kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

18. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Kilusiam ginčui aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, nustatantis, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų).

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą bei išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesuprato, ką daryti, o atsakovas viską paaiškino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo 2019 m. sausio 15 d. rašto Nr. (2.5)NO-2-276 (b. l. 54-55) matyti, kad pareiškėjui aiškiai ir išsamiai buvo išdėstyta, kokie yra jo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą trūkumai, parekomenduota pasinaudoti pirmine teisine pagalba, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir plačiau jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė