2021-03-17 Nr. AB-5496-3-61-3-01038-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1776-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 34.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grilis ir pramogos“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. ATK2-20/20 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti paskirtą ekonominę sankciją.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Nutarimu jam paskirta 5792 Eur ekonominė sankcija, kadangi atsakovas nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 ir 8 punktus. Pareiškėjo manymu, priimdamas Nutarimą, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas privalėjo vertinti, jog šiuo atveju yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėjas savo noru teikė visus prašomus dokumentus, teikė išsamius paaiškinimus, siekė tinkamai išaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tyrimas, pareiškėjo teigimu, užsitęsė nepagrįstai ilgai dėl atsakovo veiksmų (pvz., skiriant tabako gaminių laboratorinius tyrimus – jie buvo paskirti tik 2019 m. lapkričio 12 d., o pažeidimo nustatymo diena yra 2019 m. liepos 20 d.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovo sankcijų skyrimų praktika yra nevienoda. Pareiškėjo manymu, paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga, todėl turi būti mažinama. Pareiškėjas nurodė, kad prisiima atsakomybę ir papildomai dėl konstatuotų pažeidimų nepasisako, tačiau mano, kad padarė viską, kas nuo jo priklausė dėl atsakovo atlikto tyrimo bei suteikė visą būtinąją informaciją, nesiekdamas Departamento suklaidinti ar išvengti atsakomybės.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo vertinimu, Nutarimas baudos dydžio parinkimo aspektu atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. baudos dydis pagrįstas Nutarime aprašytais faktais (Nutarime detaliai aprašytomis atlikto tyrimo metu nustatytomis pareiškėjo pavojingomis Įstatymo uždraustomis veikomis) ir teisės aktų normomis (pareiškėjo padaryti pažeidimai tinkamai kvalifikuoti ir tinkamai parinktos atsakomybę už šiuos pažeidimus numatančios teisės normos – atitinkami Įstatymo straipsniai), o taikoma poveikio priemonė (t. y. ekonominė sankcija ir jos dydis) tinkamai motyvuota ir pagrįsta Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatytomis ekonominių sankcijų (baudų) skyrimo taisyklėmis. Įvertinus tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną iš inkriminuotų pažeidimų skirtas ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis ir mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė 5792 Eur dydžio bauda. Pareiškėjui parinkta bauda atitinka proporcingumo principą – pareiškėjas vienu metu padarė keturis Įstatymo pažeidimus, kurių du (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktai), vertinant pagal Įstatymo leidėjo nustatytų sankcijų už šiuos pažeidimus medianą, yra vieni pavojingiausių.

5. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 15 dalis numato Departamento teisę, o ne pareigą pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje teisės normoje nenurodytas aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį ir pareiškėjo procesinį elgesį pažeidimų tyrimo, kuriuo, atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekė vilkinti pažeidimų tyrimą (Departamento 2019 m. spalio 10 d. raštas Dėl šaukimo atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui Nr. S-2591(3) patvirtina, kad pareiškėjas nereagavo mažiausiai į du Departamento rašytinius nurodymus pateikti pažeidimų tyrimui reikšmingą informaciją) ir poziciją bylos nagrinėjimo metu, kuri iš esmės buvo orientuota į siekį perkelti atsakomybę kitiems ūkio subjektams, Departamentas neturėjo pagrindo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti kitas, Įstatymo 26 straipsnio 15 dalies nenurodytas, aplinkybes.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nurodytos aplinkybės, kad jis nekliudė atsakovo atliekamam tyrimui ir teikė visą informaciją, negali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privalomas kiekvieno ūkio subjekto elgesio modelis, o už priešingą veikimą ar neveikimą (pvz., trukdymą ar atitinkamų duomenų neteikimą) atsakingiems pareiškėjo darbuotojams būtų taikoma administracinė atsakomybė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas rėmėsi Įstatymo 26 straipsnio 15 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas nereagavo į mažiausiai du Departamento rašytinius nurodymus pateikti pažeidimų tyrimui reikšmingą informaciją, todėl Departamentas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo elgesyje lengvinančių aplinkybių pagal Įstatymo 26 straipsnio 15 dalį. Teismas pabrėžė, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, jog pirmą kartą padarytas pažeidimas būtų laikomas lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjo argumentas, jog jis teikė visą informaciją ir siekė ją betarpiškai pristatyti atsakovui, vertinamas kaip netinkamas, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas nereagavo į mažiausiai du rašytinius nurodymus pateikti pažeidimų tyrimui reikšmingą informaciją, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog asmuo nekliudė atsakovui atliekamam tyrimui, savaime negali būti priskiriama prie lengvinančių, nes pagal Įstatymo 26 straipsnio 15 dalį tai nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o, priešingu atveju, trukdymas atlikti tyrimą būtų laikomas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai ir teisingai, nepažeisdamas lygiateisiškumo principo, įvertino pareiškėjo sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, ir sutiko su atsiliepime į skundą pateikta išvada dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimo.

9. Teismas rėmėsi ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas padarė keturis skirtingus pažeidimus – pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 ir 8 punktus. Nagrinėjamu atveju sunkesniojo pažeidimo bauda numatyta už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus, kurios dydis yra nuo 2896 iki 8688 Eur. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 26 straipsnio 14 dalis nereglamentuoja situacijos, kai nėra nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl tai lieka spręsti institucijai, kuri skiria baudą (šiuo atveju atsakovui). Baudos dydis už minėtą sunkesnįjį pažeidimą numatytas nuo 2896 iki 8688 Eur, o pareiškėjui skirta galutinė bauda 5792 Eur, kuri lygi minėto pažeidimo baudos vidurkiui.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad rastų laikomų ir parduodamų tabako gaminių muitinė vertė yra tik 68,72 Eur, tai yra viršija 0,5 bazinį baudos dydį, teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad Įstatymo pagrindu Bendrovei pritaikyta ekonominė sankcija yra proporcinga priemonė, nes konstatuoti net keturi akivaizdūs Įstatyme nustatyti pažeidimai tokioje srityje, kurioje taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas ir kuri tiksliai reguliuojama dėl būtinumo apsaugoti viešąjį interesą – vieną svarbiausių visuomenės vertybių, būtent žmogaus ir visuomenės sveikatą. Departamentas, skirdamas tokio dydžio baudą, atsižvelgė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad vienu metu padaryti net keturi pažeidimai ir, laikydamasis imperatyvaus Įstatymo reikalavimo, skyrė baudą. Teismas sutiko su atsakovo paskirtos baudos dydžiu ir konstatavo, jog nėra pagrindo mažinti baudos dydį.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Grilis ir pramogos“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjo skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų, todėl negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo tirti ir išsiaiškinti, ar pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl priimto Nutarimo procesinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes, tačiau teismas tik bendro pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų išdėstė savo poziciją. Pareiškėjo teigimu, teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir jų nesugretino su analogiška atsakovo veikla kitų asmenų atžvilgiu lygiateisiškumo principo kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo situacija atitinka suformuotą atsakovo praktiką dėl ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pareiškėjas Įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, nekliudė atsakovo atliekamam tyrimui, teikė visą informaciją ir siekė informaciją pristatyti betarpiškai atvykus pas atsakovą.

13. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo vertinimu, Nutarimas baudos dydžio parinkimo aspektu atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. baudos dydis pagrįstas Nutarime aprašytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė tinkamai motyvuota ir pagrįsta Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatytomis ekonominių sankcijų (baudų) skyrimo taisyklėmis – t. y. įvertinus tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną iš inkriminuotų pažeidimų skirtas ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis ir mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė 5792 eurų dydžio bauda. Departamento vertinimu, pareiškėjui parinkta bauda atitinka proporcingumo principą – pareiškėjas vienu metu padarė keturis Įstatymo pažeidimus, kurių du (Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4 p.), vertinant pagal Įstatymo leidėjo nustatytų sankcijų už šiuos pažeidimus medianą, yra vieni pavojingiausių. Pareiškėjo cituojamuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir šioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl skundo argumentai dėl lengvinančių aplinkybių pripažinimo kitose bylose, atsakovo vertinimu, šiuo atveju reikšmės neturi. Įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį ir pareiškėjo procesinį elgesį pažeidimų tyrimo, kuriuo, atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekė vilkinti pažeidimų tyrimą, ir poziciją bylos nagrinėjimo metu, kuri iš esmės buvo orientuota į siekį perkelti atsakomybę kitiems ūkio subjektams, Departamentas neturėjo pagrindo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti kitas, Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nenurodytas, aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, kad nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privalomas kiekvieno ūkio subjekto elgesio modelis, o už priešingą veikimą ar neveikimą (pvz., trukdymą ar atitinkamų duomenų neteikimą) atsakingiems pareiškėjo darbuotojams būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. ATK2-20/20 pareiškėjui už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus paskirtos ekonominės sankcijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas nereagavo į mažiausiai du rašytinius nurodymus pateikti pažeidimų tyrimui reikšmingą informaciją, o aplinkybė, kad asmuo nekliudė atsakovui atliekamam tyrimui, savaime negali būti priskiriama prie lengvinančių, todėl atsakovas tinkamai ir teisingai, nepažeisdamas lygiateisiškumo principo, įvertino pareiškėjo sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjo skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų, todėl negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs skundžiamo Nutarimo dalį, atsakovo apeliacinio skundo teismui argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad anksčiau paminėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

19. Dėl paminėtų apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

22. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, už Įstatymo pažeidimus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją – kaip tai nustatyta Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje, numatančioje, jog institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

23. Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, kurioje įtvirtinta, kokios aplinkybės laikomos lengvinančiomis (tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą), taip pat nurodoma, jog skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas suteikia teisę sprendžiant dėl baudos skyrimo net ir įstatyme nenumatytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1183/2013; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1327-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-302-822/2018; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-63-629/2019; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2479-968/2020 ir kt.).

24. Pažymėtina, kad vadovaujantis nuosekliai formuojama aktualia nagrinėjamam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu individualiu atveju Įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymą nulemia konkrečių, svarstomos situacijos ypatingumą išskiriančių, aplinkybių nustatymas. Tačiau tokios aplinkybės (netgi jų nustatymo atvejais) negali kvestionuoti pačios sankcijos teisingumo bei protingumo. Tai reiškia, kad, spręsdamas Įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymo klausimą, teismas negali vertinti griežtumo aspektu pačios Įstatymo nustatytos sankcijos. Teismas, taikydamas Įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, privalo vertinti įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo bei proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos nustatymo tikslų ir prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-86-261/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje ir pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl priimto Nutarimo procesinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes, tačiau tik bendro pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų išdėstė savo poziciją. Be kita ko, teismas nevertino apelianto argumentų nei dėl nurodytos vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aplinkybių, ginčo atveju pripažįstamų lengvinančiomis atsakomybę, kontekste, nei dėl pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokios sankcijos paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokią pat sankciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-86-261/2015). Tačiau nurodyti argumentai nepašalina Departamento pareigos tinkamai individualizuoti ūkio subjektui skiriamą ekonominę sankciją, o pirmosios instancijos teismo – patikrinti, ar šio reikalavimo buvo laikomasi.

27. Taip pat pastebėtina, jog ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Įstatymų leidėjas, ekonominėms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1183/2013).

28. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė