2024-09-11 Nr. AB-13083-3-63-3-02107-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-62-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02107-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovams A. B. ir R. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų A. B. ir R. B. (toliau – ir atsakovai) solidariai 401 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 21,65 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui. Visą rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikšmingą informaciją, t. y. apskaičiavimo dedamąsias dalis, pareiškėjas nurodo pateikiamuose rinkliavos pranešimuose, pagal kuriuos rinkliavos mokėtojas gali patikrinti reikalaujamos apmokėti rinkliavos pagrįstumą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu bendros jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini), todėl turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Atsakovams laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 401 Eur rinkliavos suma, kurios jie nėra sumokėję.

4. Pareiškėjas teigė, kad tinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovus apie prievolę sumokėti rinkliavą, o jiems nesumokėjus vietinės rinkliavos, pateikė priminimus apie įsiskolinimą, tačiau rinkliava nebuvo sumokėta. Atsakovams pradelsus sumokėti rinkliavą, jiems kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo priteisti rinkliavą surašymo dieną yra 21,65 Eur.

5. Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. pareiškėjui SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius 401 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 21,65 Eur delspinigių. Netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1–2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

8. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 punktas). Nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Nuostatų 59 punkte nurodyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų 60 punktas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovai atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, ar jais naudojosi kiti asmenys, nepateikė. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip faktiniai nekilnojamojo turto objekto valdytojai, laikytini atsakovai.

11. Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimų nustatė, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomus nekilnojamojo turto objektus liko 401 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovai nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Teismas sprendė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta.

12. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti delspinigius teismas nurodė, kad iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovams nesilaikius pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jiems nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 401 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 21,65 Eur delspinigių priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.

14. Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą pateikti mokėjimo pranešimą nekilnojamojo turto objekto valdytojui apie apskaičiuotą rinkliavą. Jeigu apmokestinamasis nekilnojamojo turto objektas priklauso keliems bendraturčiams, mokėjimo pranešimas formuojamas ir pateikiamas kiekvienam nekilnojamojo turto objekto bendraturčiui atskirai. Nagrinėjamu atveju dėl nesuprantamų priežasčių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) yra nustatytos skirtingos taisyklės bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojams ir bendrosios jungtinės teisės turėtojams. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų 54 punktu ir išsiųsdamas pranešimus į negyvenamas patalpas (į sutuoktinės deklaruotą gyv. vietą), nepagrįstai apsunkino atsakovo padėtį ir galimybes būti tinkamai informuotam apie taikomas rinkliavas. Atsakovui nebuvo pranešta ne tik apie mokėtiną rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, bet ir apie teisę pasinaudoti lengvata. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog atsakovui ar jo žmonai buvo tinkamai pranešta apie rinkliavą ir su tuo susijusią informaciją. Priešingai, pareiškėjas nuo 2020 m. pasižymėjo neveikimu ir jokių veiksmų, siekdamas tinkamai pranešti atsakovams apie mokėtiną rinkliavą, nesiėmė. Nors pareiškėjas formaliai ir yra išsiuntęs pranešimus, tačiau negavęs jokio atsakymo, tęsė šių pranešimų siuntimą tais pačiais atsakovų negyvenamaisiais adresais. Pareiškėjui atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo žinoma, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareiškėjas tuo adresu neišsiuntė nei vieno pranešimo. Taigi pareiškėjas nesiėmė jokių protingų priemonių siekdamas įteikti pranešimą, veikė formaliai, neobjektyviai ir neefektyviai.

13. Teigia, kad pareiškėjas selektyviai ir nepagrįstai pasirinko pranešimo siuntimo adresą, t. y. ne atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet sutuoktinės, kurioje niekas negyvena. Nagrinėjamu atveju jokie laiškai nebuvo įteikti nei atsakovui, nei jo sutuoktinei. Pranešimo pašto dėžutėje palikimo negalima prilyginti tinkamam informavimui. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus, privalo būti aktyvūs ir aktyviai dalyvauti renkant įrodymus bei nustatant esmines bylos aplinkybes, todėl šiuo atveju teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovai buvo tinkamai informuoti apie jiems taikomą rinkliavą ir teisę gauti lengvatą.

14. Atsakovas pažymi, kad rinkliava Vilniaus miesto teritorijoje taikoma nuo 2018 m. gegužės 1 d., o atsakovams pastatai priklauso nuosavybės teise nuo 2012 m. (vieno iš pastato dalių nuo 2006 m.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas apskritai informavo atsakovus apie būsimą jiems taikytiną rinkliavą. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas 2012 m. vasario 17 d. įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės, taigi pareiškėjas privalėjo disponuoti informacija, kad šis pastatas yra avarinės būklės ir negali būti/nėra naudojamas, nes viena sandorio šalių buvo Vilniaus miesto savivaldybė.

15. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių, t. y., ar atsakovai apskritai žinojo, jog jiems už avarinės būklės patalpą, kuri nuo įsigijimo dienos nenaudojama, reikia mokėti rinkliavą.

16. Atsakovas nurodo, kad priklausančiu nekilnojamuoju turtu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, todėl nebuvo ir nėra atliekų turėtojais, kurie turi pareigą mokėti rinkliavą. Faktas, kad atsakovams priklauso turtas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovai 2018–2022 metais naudojosi nekilnojamuoju turtu ir dėl to susidarė komunalinės atliekos. Teigia, kad jokių atliekų nesukūrė, šią aplinkybę patvirtina pateikti įrodymai, todėl nėra pagrindo vykdyti rinkliavos mokėjimo pareigą.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti formaliu konstatavimu, kad atsakovai ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini), kai atsakovams nebuvo tinkamai pranešta apie rinkliavą. Teismas privalėjo aiškintis, ar pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai įgyvendinta ir sudarė realias galimybes atsakovams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie jiems taikomą rinkliavą.

18. Atsakovas teigia, kad esminę reikšmę neteisingam bylos išsprendimui turėjo aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė, ar atsakovai buvo tinkamai informuoti. Pareiškėjas disponuodamas informacija apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, jam nepranešė apie surenkamą rinkliavą. Šios bylos kontekste tokia aplinkybė buvo itin svarbi, nes atsakovo pastatai atitiko rinkliavos lengvatoms suteikti keliamus reikalavimus. Pareiškėjas privalėjo žinoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė vieną iš pastatų perleido avarinės būklės ir jo naudojimas iki šios dienos yra neįmanomas.

19. Nurodo, kad gavęs teismo šaukimą, nedelsdamas kreipėsi į paslaugų tiekėjus dėl pažymų apie sunaudotą vandens ir elektros energijos kiekį, o gavęs pažymas, su prašymu kreipėsi į pareiškėją, kuris atsakė, jog lengvatą galima taikyti tik nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi pastatai atitiko nenaudojamam turtui taikomų lengvatų sąlygas. Pareiškėjas, netinkamai pranešdamas atsakovui apie mokėtiną rinkliavą, pažeidė viešojo administravimo principus – pranešimas apie vietinės rinkliavos mokėjimą buvo teikiamas neįvertinus turimų duomenų ir objektyvių aplinkybių. Tinkamas pranešimo neįteikimas apribojo atsakovų teises pasinaudoti lengvata, teisės liko neįgyvendintos dėl neefektyvaus pareiškėjo elgesio. Pareiškėjas savo veiksmais suvaržė atsakovo teisę kreiptis dėl lengvatos taikymo, iš karto kreipdamasis į teismą dėl rinkliavos priteisimo, ėmėsi neproporcingų priemonių. Pareiškėjas, nors ir siekdamas teisėto tikslo, nesiėmė tų priemonių, kurių privalėjo imtis (tinkamai įteikti pranešimus).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai teismas nevertino pranešimo apie rinkliavos mokėjimą tinkamo įteikimo fakto, bei pareiškėjui tokiais veiksmais apribojus atsakovo galimybes kreiptis dėl lengvatos taikymo, prieštarautų tiek gero viešo administravimo principams, tiek teisingumo bei protingumo kriterijams. Formalus atsakovo prievolės mokėti rinkliavą vertinimas, neatsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto elgesio turininguosius elementus, pažeidžia atsakovo teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais, nagrinėjamu atveju – objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino faktines pranešimo įteikimo aplinkybes, netaikė gero viešojo administravimo principų pareiškėjo veiksmams, padarė neteisingas išvadas apie pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo prašymas atmestinas arba byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovai nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybėje ginčo laikotarpiu valdė ir šiuo metu valdo nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Rinkliavos nuostatai nustato, kad rinkliavos mokėtojais pripažįstami visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Vilniuje, atsakovai laikyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais.

23. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ ir negalėjo būti apmokestinami vietine rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi atsakovų argumentai, kad jie vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes atliekos nesusidarė, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Priešingai, teisės aktai numato prievolę skaičiuoti rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovams kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju.

24. Atsakovai turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti faktą, kad pastatas yra avarinės būklės, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir/ar prižiūrėti atliekų susidarymą ir tvarkymą nurodyto nekilnojamojo turto objektų vietoje, tačiau atsakovų neveikimas nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti ar nurodyti objektai buvo naudojami ar ne.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 72.2. punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimą nuo kintamosios rinkliavos dalies, todėl rinkliavos mokėtojas, ketinantis pasinaudoti lengvata, turi pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Pagal Nuostatų 74 punktą, taikyti lengvatą galima nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Taigi kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems Rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš jo tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Pažymi, kad tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojai savo pareigų nevykdo ir toks neveikimas yra niekaip nepagrįstas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo teisėmis, Nuostatų 75 punkte nustatyta, jog prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami. Todėl atsakovai turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais numatytas prievoles, t. y. vadovaujantis Nuostatų 10.4. punktu laiku informuoti administratorių, jeigu pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas arba nuomininkas, arba kiti duomenys, reikalingi rinkliavai perskaičiuoti. Teismas nenustatė atsakovų neveikimą pateisinančių aplinkybių, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

26. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pranešimų atsakovams įteikimu, nurodo, kad atsakovams buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai taip, kaip numatyta Nuostatuose, t. y. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą sąskaitos administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 11 punktu, mokėjimo pranešimus pirmą kartą administratorius siunčia neregistruotąja pašto siunta. Vėliau rinkliavos mokėtojo pasirinkimu mokėjimo pranešimai gali būti siunčiami ne tik paštu, bet ir elektroniniu paštu, talpinami tinklapio savitarnoje. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo pranešimai siunčiami neregistruotąja pašto siunta tol, kol rinkliavos mokėtojai išreikš pageidavimą mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais, rinkliavos mokėtojams atsiranda pareiga ne tik užtikrinti korespondencijos gavimą, bet ir kreiptis į pareiškėją, jeigu siekiama mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais. Mokėjimo pranešimo siuntimo tvarką pasikeisti galima atvykus į VASA klientų aptarnavimo skyrių, pateikus el. parašu pasirašytą prašymą arba prisijungus prie savitarnos sistemos. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavos nuostatai yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir mokėjimo pranešimai atsakovams buvo išsiųsti pagal Rinkliavos nuostatų 65 punkte nustatytus reikalavimus, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovai nebuvo informuoti apie prievolę mokėti rinkliavą. Mokėjimo pranešimų pateikimas taip, kaip numatyta Rinkliavos nuostatuose, laikytinas tinkamu ir atsakovams buvo sukurtos tinkamos sąlygos gauti informaciją apie mokėtiną rinkliavos sumą.

27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių priežasčių, kodėl jam neturi būti taikoma prievolė mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat nenurodo, kodėl teismo sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir/ar naikintinu. Apeliaciniame skunde nenurodžius priežasčių, kodėl teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo skundą tenkinti. Rinkliava buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, mokėjimo pranešimai atsakovams pateikti taip, kaip tą numato teisės aktai, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkų, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. pareiškėjui 401 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei 21,65 Eur delspinigius.

30. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir nenustatė esminių bylos aplinkybių, t. y., ar atsakovai buvo tinkamai informuoti apie jiems taikomą rinkliavą už, be kita ko, avarinės būklės, nenaudojamą patalpą bei teisę gauti lengvatą. Atsakovas teigia, kad patalpomis nesinaudojo, todėl negali būti laikomas atliekų turėtoju ir neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o vien tik aplinkybė, jog jam priklauso nekilnojamasis turtas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtu buvo naudojamasi ir susidarė komunalinės atliekos.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

33. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 7.5 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.). Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Nuostatų 36 p.).

34. Iš aptarto teisinio reglamentavo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

35. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. B. valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

36. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektai, kurie apmokestinti vietine rinkliava, nebuvo naudojami, nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidaro komunalinės atliekos.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

38. Be to, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pateikęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliekos nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu nesusidarė.

39. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su pranešimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą siuntimu, jų įteikimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą.

40. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka informavo atsakovus apie jiems apskaičiuotą vietinę rinkliavą, taip pat siuntė priminimus apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, o atsakovo argumentai, kad neinformavo atsakovo apie atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką ir sąlygas, yra deklaratyvūs ir nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Kaip matyti Nuostatai, kuriuose išsamiai aptarta lengvatų suteikimo tvarka ir sąlygos, yra viešai skelbiami, be to nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją ir pastarasis būtų atsisakęs jam suteikti informaciją.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio, apskaičiuotų delspinigių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

42. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

43. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė