51eeea76-00a9-40e8-871c-4234467c238c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-626/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55189-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aleno Piesliako, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, nuteistajam G.

B. (G. B.), gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiajam T. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. Č. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu, bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuspręsta G. B. įpareigoti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 175 Eur turtinę žalÄ nukentėjusiajam T. Č. ir visÄ laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikÄ uždrausti G. B. vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir nuspręsta iÅ¡ nuteistojo G. B. civilinio ieÅ¡kovo naudai priteisti 35,44 eurus T. Č. gydymo iÅ¡laidų atlyginimui. Nukentėjusiojo T.

Č. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir nuspręsta jo naudai iÅ¡ G. B. priteisti 175 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini), Å¡alia geležinkelio stoties, be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T.

Č. vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį, tuo dėl kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. Č. praÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. B. nusikalstamÄ veikÄ netinkamai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskyrė per Å¡velniÄ bausmę ir nukentėjusiajam priteisė per maÅ¾Ä Å¾alos atlyginimÄ .

5. Nukentėjusysis mano, kad nuteistojo G. B. nusikalstama veika turi bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas nužudyti. Nukentėjusysis pažymi, kad nuteistasis, grasindamas, jog papjaus, užpuolė jį iÅ¡ pasalų ir sudavė peiliu. Tiek nukentėjusįjį operavusi chirurgė, tiek teismo medicinos ekspertas padarė vienodas iÅ¡vadas, kad nedaug trÅ«ko, jog T. Č. bÅ«tų perpjauta miego arterija. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad jis dėl ligos nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame visi proceso dalyviai sutiko su prokuroro siÅ«lymu G. B. teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokiu bÅ«du apeliantas prarado galimybę iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ dėl tokio klaidingo siÅ«lymo.

6. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per Å¡velni. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, o po ikiteisminio tyrimo pradėjimo melagingai kreipėsi į policijÄ dėl T. Č. neva jam padarytų kÅ«no sužalojimų. Visi ikiteisminiai tyrimai T. Č. atžvilgiu buvo nutraukti. Apelianto vertinimu, nepaskyrus intensyvios priežiÅ«ros, neįpareigojus nuteistojo naktimis bÅ«ti namuose, G. B. ir toliau turės galimybę vartoti alkoholį bei pakartoti savo smurtinius veiksmus prieÅ¡ kitus asmenis. Juo labiau, kad nuteistojo agresyvių iÅ¡puolių yra pasitaikę ir anksčiau, tačiau dėl jų G. B. nebuvo nuteistas.

7. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam iš nuteistojo priteistas 175 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Nukentėjusysis pažymi, kad po nuteistojo suduoto smūgio peiliu liko randas, kurio naikinimas plastinės operacijos pagalba kainuos apie 1 500 Eur. Taigi, iš nuteistojo priteistos sumos neužteks net minėtai žalai atitaisyti.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. Č. prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistasis G. B. ir jo gynėjas bei prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nukentėjusiojo T. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nukentėjusiojo T. Č. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

10. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o perkvalifikuoti G. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimÄ nužudyti. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis, grasindamas, jog papjaus, užpuolė jį iÅ¡ pasalų ir sudavė peiliu. Tiek nukentėjusįjį operavusi chirurgė, tiek teismo medicinos ekspertas padarė vienodas iÅ¡vadas, kad nedaug trÅ«ko, jog T. Č. bÅ«tų perpjauta miego arterija. Å ie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis materialiÄ jÄ nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimui bÅ«dinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui bÅ«dingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas, nes tik tai sudaro pagrindÄ sieti asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sÄ monėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-976/2018, 2K-115-788/2020 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju kaltininko tyčios rÅ«Å¡ies nustatymas svarbus atribojant pasikėsinimÄ nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. 11.1. BK 129 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (nužudymo) sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018). 11.2.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-12-942/2018).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų bylos įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, jog G. B. naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. Č., norėjo ir siekė atimti jam gyvybę. Nuteistasis G. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. nuėjo Å¡vęsti Kalėdų pas pažįstamÄ G.

G.. Namuose buvo pastarojo žmona, vėliau atėjo nukentėjusysis T. Č.. Visi Å¡ventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jis pasijuto apgirtęs ir nusprendė eiti namo. Pradžioje buvo iÅ¡kviestas taksi automobilis, tačiau G. B. nusprendė juo nevažiuoti ir namo eiti pėsčiomis, nes neturėjo pinigų. Viena koja Å¡lubavo, nes reikia operuoti kairiojo kelio meniskÄ , todėl jį palydėti pasisiÅ«lė T. Č.. Nukentėjusysis jį lydėjo namo dėl kojos ir iÅ¡ draugiÅ¡kumo, nes jie buvo pažįstami.

Abu perėjo (duomenys neskelbtini), toliau ėjo link bėgių, kur virÅ¡ jų yra pėsčiųjų takas. Einant namo tarp jų tikriausiai įvyko konfliktas, tačiau, dėl ko jis galėjo prasidėti ir kas kam pirmas sudavė smÅ«gius, nepamena. Prisimena, kad nukentėjusysis sudavė jam į galvÄ , jis atsidÅ«rė ant žemės ir prarado sÄ monę. Nepamena, kad dÅ«rė nukentėjusiajam. Darbinį peilį visada neÅ¡iojosi striukės kiÅ¡enėje. Tuo metu dirbo restorane, o peilis buvo reikalingas atidarant dėžės, apvyniotas celofanu.

Peilį įvykio metu turėjo su savimi, po įvykio jo neberado. Po įvykio praėjus mėnesiui davė parodymus. Apklausos protokole gal teisingai užfiksuota, kad peilis buvo kiÅ¡enėje ir peiliu norėjo tik pagÄ sdinti nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 92-94). 2020 m. sausio 17 d. apklausiamas įtariamuoju G. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. T. Č. lydint jį namo, gali bÅ«ti, jog nukentėjusiajam pasakė kažkÄ negražaus, dėl ko pastarasis du kartus spyrė į galvos sritį. G. B. iÅ¡sitraukė peilį, kuriuo norėjo pagÄ sdinti, kad nukentėjusysis atstotų ir daugiau nebemuÅ¡tų.

Po smÅ«gių gindamasis dÅ«rė T. Č. peiliu į kaklÄ . Po to T. Č. dar kartÄ spyrė į galvÄ , jis nukrito ant žemės ir prarado sÄ monę (t. 1, b. l. 112-113). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad nuo T. Č. gynėsi ir galėjo jį sužaloti peiliu. Kas pirmas pradėjo konfliktÄ , neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus (t. 1, b. l. 135). 12.1. Nors G. B. teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino peiliu sužalojęs nukentėjusįjį T. Č., tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia tiek iÅ¡ dalies jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek nuoseklÅ«s nukentėjusiojo T.

Č. ir liudytojo G. G. parodymai bei 2020 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G1820/2019(04). Nukentėjusysis T. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. kartu su drauge M. V. pas draugÄ G. G. namuose Å¡ventė Kalėdas. Bute buvo ir G. B.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo įvairiomis temomis, viskas ėjosi sklandžiai. Apie 23.00 valandÄ G. B. buvo stipriai iÅ¡gėręs ir ruošėsi namo. Kadangi G. B. skaudėjo kojÄ ir jis buvo neblaivus, G. G. paprašė jį palydėti.

BÅ«nant bute G. B. agresijos nerodė. G. G. iÅ¡kvietė taksi, tačiau G. B. atsisakė lipti į automobilį, pradėjo neadekvačiai elgtis, perbėgo į kitÄ gatvės pusę ir bėgo geležinkelio bėgių link. Pamatęs, kad atvyksta traukinys, pasivijo ir sulaikė G. B. už peties, pasisiÅ«lė jį iki pat namų palydėti pėsčiomis. Einant G. B. prilaikė už peties, su juo elgėsi pagarbiai, nesigrÅ«mė ir nestumdė. Kartu ėjo iki laiptelių, kurie veda į tilto viršų per geležinkelio bėgius.

Žengiant ant laiptų jis ėjo priekyje, o G. B. už jo, tada pajuto skausmÄ kaklo srityje. SmÅ«gio peiliu nematė, tik pajuto skausmÄ , pamatė kraujÄ ir peilį ant žemės. Po to G. B. rusiÅ¡kai keikėsi ir pasakė „aÅ¡ tave papjausiu“. IÅ¡sigandęs garsinimų G. B. du kartus ranka trenkė į veidÄ . Po smÅ«gių pastarasis atbulas krito atgal ir nesikėlė. T. Č. paskambinęs G. G. paprašė, kad atbėgtų į pagalbÄ , nes G. B. sužalojo peiliu ir kraujuoja iÅ¡ kaklo.

G. G. atbėgo su vaistinėle, sutvarkė žaizdÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Medikai apžiÅ«rėję ir susiuvę žaizdÄ , iÅ¡leido gytis ambulatoriÅ¡kai. Gydytoja paminėjo, kad jam labai pasisekė, nes kaklo įdÅ«rimo vietoje iki miego arterijos buvo likę labai nedaug, o iÅ¡gelbėjo storas riebalų sluoksnis. Po ligoninės grįžo atgal pas G. G. ir pratęsė Å¡ventę (t. 2, b. l. 94-97). 12.2. Liudytojas G. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d.

Å¡vęsti Kalėdų pas jį į namus atėjo G. B. ir T. Č. su savo drauge M. V.. Jie visi linksmai bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktų nebuvo. Vienu metu jie nusprendė, kad G. B. jau laikas namo, nes jis atrodė iÅ¡gėręs. Paskambinęs iÅ¡kvietė taksi automobilį. Kartu su G. B. į laukÄ prie taksi automobilio išėjo ir T. Č., kuris pasisiÅ«lė jį palydėti. Praėjus pusvalandžiui į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ sulaukė skambučio iÅ¡ T. Č., kuris pasakė, jog G.

B. peiliu sužalojo kaklÄ ir paprašė ateiti su vaistinėle. Nedelsdamas išėjo iÅ¡ namų ir pakeliui sutiko T. Č., pamatė, kad jo kakle žaizda, todėl jÄ sutvarstė ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kraujavimas nebuvo gausus, kraujo čiurkÅ¡lės nebuvo. IÅ¡ ligoninės T. Č. grįžo pas jį ir toliau Å¡ventė. Nukentėjusysis pasakojo, kad G. B. nelipo į taksi automobilį ir nutarė eiti namo. T. Č. jį lydėjo palei geležinkelį, jis ėjo priekyje, o G. B. gale.

T. Č. pajuto smÅ«gį į kaltÄ , iÅ¡ jo pasakojimo suprato, kad į jį metė peilį (t. 2, b. l. 97-98). 12.3. Nukentėjusiojo T. Č. bei liudytojo G. G. parodymus apie nuteistojo G. B. smurtinio pobÅ«džio veiksmus patvirtina ir byloje pateikta specialisto iÅ¡vada bei eksperto L. J. parodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2020 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1820/2019(04) konstatuota, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinė žaizda. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas netrukus iki apžiÅ«rios gydymo įstaigoje – 2019 m. gruodžio 25 d. 23.57 val.

Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių daiktu tiek tiesioginiu trauminiu paveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad VšĮ Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. XIXCH-13771 nurodyta, jog paciento kairėje apatiniame žandikaulyje matoma apie 3 cm negili žaizda, kuri vietinėje nejautroje išplauta ir susiūta (t. 1, b. l. 45).

Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas L. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. Č. buvo apžiÅ«rėtas 2019 m. gruodžio 31 d., praėjus Å¡eÅ¡ioms dienoms po įvykio, jo kaklo kairėje pusėje buvo rasta bebaigianti sugyti žaizda. Sužalojimas traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be komplikacijų. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėtų bÅ«ti tiek peilis, nurodytas užduotyje, tiek stiklo Å¡ukė.

Toje vietoje, kurioje padarytas sužalojimas T. Č., gyvybei svarbios kraujagyslės yra netoli, kelių centimetrų atstumu. Jei būtų buvę pažeistos šios kraujagyslės, tai būtų traktuojama kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar sužalojimas padarytas metant sužalojimo įrankį, ar duriant. Ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį T. Č. vietoje teismo posėdžio metu, nurodė, kad sužalojimų vietoje yra likęs randas. Nuo sužalojimo vietos iki kraujagyslės yra iki centimetro gylis.

Pagal žaizdos pobÅ«dį ir likusį randÄ nustatyti smÅ«gio krypties negalėjo. IÅ¡ patirties gali atsakyti, kad tokia žaizda galėjo bÅ«ti padaryta metant arba pjaunant, nes žaizda negili, pavirÅ¡inė (t. 2, b. l. 129-131). 12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1820/2019(04) nukentėjusiajam T. Č. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas smurtiniais nuteistojo G. B. veiksmais. Tačiau atsižvelgus į susidariusias įvykio aplinkybes, G.

B. atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ T. Č. Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinami kaip susiformavęs ketinimas nukentėjusįjį nužudyti. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, įvykis vyko tarp pažįstamų asmenų, kurie prieÅ¡ tai kartu Å¡ventė Kalėdas. IÅ¡ nuteistojo G. B., nukentėjusiojo T. Č. ir liudytojo G. G. parodymų matyti, kad minėto Å¡ventimo metu jokių konfliktų nebuvo, visi linksmai bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistajam G. B. apgirtus ir susiruoÅ¡us vykti į namus, pastarajam buvo iÅ¡kviestas taksi, tačiau jis atsisakė lipti į automobilį, pradėjo neadekvačiai elgtis, perbėgo į kitÄ gatvės pusę ir bėgo geležinkelio bėgių link.

Todėl nukentėjusysis iÅ¡ draugiÅ¡kumo ir dėl to, kad G. B. buvo apgirtęs ir jam skaudėjo kojÄ , pasisiÅ«lė pastarÄ jį palydėti iki namų pėsčiomis. Einant nukentėjusysis G. B. prilaikė už peties, su juo elgėsi pagarbiai, nesigrÅ«mė ir nestumdė. Tačiau nuteistasis dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir nukentėjusiojo veiksmus bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra patikimų duomenų, apie tai, kad G.

B. turėjo tikslÄ ir siekė atimti T. Č. gyvybę. Nors nuteistasis nukentėjusiajam sudavė peiliu, t. y. specialiu įrankiu, pritaikytu žmogui žaloti, tačiau iÅ¡ 2020 m. sausio 3 d. apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 70-78) matyti, kad minėtas peilis yra buitinis, pakankamai trumpa geležte (8,5 cm), kurį nuteistasis naudojo kasdienėje darbinėje veikloje. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas vienas sužalojimas – apie 3 cm negili, pavirÅ¡inė žaizda kaklo srityje.

Taigi, nuteistojo suduotas smÅ«gis buvo pakankamai nestiprus, galimai atliktas metant peilį. Nors smÅ«gis peiliu buvo suduotas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ kaklÄ , netoli gyvybei svarbių kraujagyslių, tačiau Å¡iuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo. Kaip parodė ekspertas L. J., jei bÅ«tų buvę pažeistos minėtos kraujagyslės, tai bÅ«tų traktuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, nors nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis iÅ¡sakė grasinimÄ â€žaÅ¡ tave papjausiu“, tačiau G.

B. po suduoto vienintelio smÅ«gio peiliu jokių veiksmų įgyvendinti šį grasinimÄ nesiėmė ir iÅ¡kart T. Č. smÅ«giais buvo paguldytas ant žemės. Atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiojo amžiaus bei kÅ«no sudėjimo skirtumus, taip pat į tai, kad po suduoto smÅ«gio peilis atsidÅ«rė ant žemės, kad nuteistasis buvo gerokai apgirtęs ir skaudama koja, toks G. B. iÅ¡sakytas grasinimas nelaikytinas realiu. 12.5. Visos aptartos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad G.

B. neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios nužudyti T. Č. ir specialiai bÅ«tent Å¡io tikslo nesiekė. BÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis neadekvačiai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir nukentėjusiojo veiksmus bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį, tačiau tai nepatvirtina jo veikimo tiesiogine apibrėžta tyčia. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, kad G. B. tokiais veiksmais bÅ«tų turėjęs bÅ«tent griežtai apibrėžtÄ tikslÄ - atimti T.

Č. gyvybę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis G. B., peiliu suduodamas nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į kaklÄ , veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, jog naudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, daro pavojingÄ veikÄ , numatė, kad dėl tokios veikos gali kilti pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sÄ monėje galimo jų sunkumo nedetalizavo. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Nukentėjusiajam T. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo G. B. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas. Å iuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo ir G. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimÄ nužudyti. Dėl G. B. paskirtos bausmės.

13. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. B. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam G. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G.

B. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

15. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir numato Å¡ias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. NusikaltimÄ , sukėlusį nesunkius padarinius, t. y. nukentėjusiojo T. Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir nukentėjusiojo veiksmus, jį lydint namo.

Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo įrankį kÅ«nui žaloti – peilį. Nustatydamas bausmės dydį G. B., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: nuteistasis yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pensininkas, iki 2020 m. sausio 7 d. dirbo, neteistas, administracine tvarka baustas už važiavimÄ autobusu be bilieto, nuobauda galiojanti (t. 1, b. l. 96-99). 2020 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 97TPK-288/2020 nurodyta, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu G.

B. buvo neblaivus, tačiau apie veikÄ pasakojo aiÅ¡kiai bei nuosekliai, pateikė savo įvykių versijÄ . G. B. buvo nustatyta diagnozė : (duomenys neskelbtini), dėl to nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Kadangi tai nėra psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, buvo padaryta iÅ¡vada, jog skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B. netikslinga (t. 2, b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam G. B. bausmės rūšį ir dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G.

B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei Å¡ios bausmės vidurkis, t. y. 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į G. B. amžių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra tikslinga paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Vietoj Å¡ios priemonės nuteistajam buvo paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ir uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Apeliantas skunde nurodo, kad nepaskyrus intensyvios priežiÅ«ros, neįpareigojus nuteistojo naktimis bÅ«ti namuose, G. B. ir toliau turės galimybę vartoti alkoholį bei pakartoti savo smurtinius veiksmus prieÅ¡ kitus asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Taigi, jei nuteistasis G. B. vengs atlikti jam paskirtÄ bausmę, teismas galės jam paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar netgi laisvės apribojimÄ pakeisti į griežtesnę bausmę – areÅ¡tÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Dėl T. Č. civilinio ieškinio 17. Apeliantas skunde nurodo, kad jam iš nuteistojo priteistas 175 Eur turtinės bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.

18. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. Č. pareiškė civilinį ieškinį 175 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49-50). Apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. B. priteisė T. Č. 175 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

19. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. 19.1.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo krauju sutepti nukentėjusiojo rÅ«bai ir kiti daiktai, kurių nepavyko iÅ¡skalbti ir iÅ¡valyti: džemperis - 50 Eur vertės, kelnės - 60 Eur vertės, batai - 50 Eur vertės, piniginė - 15 Eur vertės. Nors nukentėjusysis T. Č. nepateikė Å¡ių daiktų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl nusikaltimo nukentėjusiojo patirta 175 Eur turtinė žala yra įrodyta T.

Č. paaiÅ¡kinimais. Nurodytų sugadintų rÅ«bų ir kitų daiktų vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apygardos teismas Å¡iÄ turtinę žalÄ pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo G. B.. 19.2. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad po nuteistojo suduoto smÅ«gio peiliu liko randas, kurio naikinimas plastinės operacijos pagalba kainuos apie 1 500 Eur. Å iÄ aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 96), tačiau civilinio ieÅ¡kinio netikslino bei tai jokių patvirtinančių duomenų nepateikė.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiajam išaiškino teisę reikšti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo, jei pastarasis patirs papildomas išlaidas, susijusias su rando šalinimu.

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. 20.1.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir nukentėjusiojo veiksmus, jį lydint namo, bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vienÄ smÅ«gį į kaklo sritį. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. 20.2.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. 2020 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1820/2019(04) konstatuota, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinė žaizda. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 45). IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados ir eksperto L. J. teisminio nagrinėjimo metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas vienas sužalojimas – apie 3 cm negili, pavirÅ¡inė žaizda kaklo srityje.

Nukentėjusysis T. Č. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl sužalojimo peiliu jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ (perdurtÄ kaklÄ skaudėjo, medikai turėjo žaizdÄ susiÅ«ti, dabar yra likęs randas), bet ir pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ stį, baimę. Po užpuolimo nukentėjusysis jautėsi nejaukiai, atsirado žmonių baimė, nesaugumo jausmas, nemiga. Nukentėjusysis T. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus, tamsiu paros metu jaučia baimę, negali eiti, jei kažkas eina iÅ¡ paskos, sapnuoja koÅ¡marus (t. 2, b. l. 96-97). 20.3.

Neabejotina, kad dėl nuteistojo G. B. panaudoto fizinio smurto patirto sužalojimo nukentėjusysis T. Č. patyrė fizinį skausmÄ , taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinio sužalojimo buvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, T. Č. nusikalstamos veikos metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė. Nors buvo atlikta operacija ir žaizda susiÅ«ta, yra likęs randas, tačiau asmens gydymas netruko ilgÄ laiko tarpÄ , jam nebuvo paskirta reabilitacija ir pan.

Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad T. Č. dėl patirtos psichologinės ar fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo. 20.4. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas iÅ¡ G. B. T. Č. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį. G. B. yra pensinio amžiaus, dėl (duomenys neskelbtini) jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, tačiau iki 2020 m. sausio 7 d. jis dirbo ir gavo pajamas, turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 100), todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . 20.5.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam T. Č. padarytÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes bei praÅ¡omÄ priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Vertinti apygardos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, kaip aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä , nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo bei nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per mažas. 20.6.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiojo T. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Vitalija NorkÅ«naitė Alenas Piesliakas