51eecb4a-7a3a-4c66-b3fd-e709fba990ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-709-330/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00696-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos respublikos vardu

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir ieÅ¡kovė arba INVEGA) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Avima“ 80 826,41 Eur skolÄ , 3 590,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (84 417,34 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemÄ (toliau – Schema), kuria pavedė ieÅ¡kovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. INVEGA, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal SchemÄ , atliko finansų tarpininkų atrankÄ ir dėl paskolų teikimo susitarė su finansų tarpininke UAB „Noviti“ (toliau – paskolos davėja), kuriai suteikė finansines lėšas paskolų teikimui pagal SchemÄ .

3. Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. birželio 2 d. sudarė Tikslinę kredito sutartį Nr. 2000226 (toliau – Sutartis) dėl 96 300 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėja pervedė atsakovei (paskolos gavėjai) visÄ paskolos sumÄ , atskaičius atsakovės mokėtinÄ administravimo mokestį nuo paskolos sumos (1 300 Eur) pagal Sutarties specialiosios dalies 2 punktÄ . Atsakovės praÅ¡ymu paskolos grÄ Å¾inimas buvo atidėtas papildomiems 6 mėnesiams, vėliau paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 71 mėnesio.

4. Atsakovei vėluojant mokėti Sutartyje numatytas periodines įmokas, paskolos davėja, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 9.8 punktu, perleido reikalavimo teises pagal Sutartį ieÅ¡kovei. Apie reikalavimo teisių pagal Sutartį perleidimÄ ir įpareigojimÄ vykdyti mokėjimus į INVEGA sÄ skaitÄ atsakovė buvo informuota paskolos davėjos 2022 m. sausio 27 d. praneÅ¡imu. INVEGA 2022 m. balandžio 21 d. praneÅ¡imu paragino atsakovę padengti visÄ susidariusį įsiskolinimÄ bei įspėjo apie ketinimÄ nutraukti Sutartį, jei įsiskolinimas nebus padengtas iki praneÅ¡ime nurodytos datos.

5. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, INVEGA 2022 m. gegužės 21 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį dėl paskolos gavėjos esminio Sutarties pažeidimo, ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ pagal Sutartį, kuriÄ sudaro: negrÄ Å¾inta paskola – 80 826,41 Eur; delspinigiai – 3 590,93 Eur.

6. Atsakovė UAB „Avima“ su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kinį, atsakovė prašė iÅ¡dėstyti priteistos sumos sumokėjimÄ ne trumpesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui.

7. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad, kilus kariniam konfliktui Ukrainoje, ji patyrė finansinius sunkumus (iÅ¡augo kuro kainos, atsakovė gavo mažesnį pelnÄ ), susidÅ«rė su darbuotojų stygiumi, todėl negalėjo priimti daugiau paslaugų užsakymų. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad teikė krovinių pervežimo paslaugas į RusijÄ , BaltarusijÄ , UkrainÄ ir Europos SÄ jungos Å¡alis bei iÅ¡ jų, pas atsakovę dirbo ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir užsieniečiai, be kita ko, ir Ukrainos piliečiai, kurie, prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, iÅ¡vyko į Å¡iÄ Å¡alį, todėl atsakovė uždelsė vykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal Sutartį.

8. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad paskolos davėjos ir atsakovės Sutartyje buvo sulygta, jog Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymÄ dėl nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybių. Atsakovės vertinimu, susiklostė situacija, kuriai esant, atsakovė turi bÅ«ti atleista nuo atsakomybės dėl Sutarties nevykdymo, ji nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovė pažeidė Sutartį, laikosi nuomonės, jog ieÅ¡kovė Sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iÅ¡ atsakovės UAB „Avima“ 80 826,41 Eur skolÄ , 3 590,93 Eur delspinigius bei 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 84 417,34 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 1 491 Eur žyminį mokestį.

10. Teismas, nustatė, kad atsakovė neginčija fakto, jog netinkamai vykdė Sutartį, tačiau tvirtina, kad ieškovė Sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, nes atsakovė sutartinių įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl nenugalimos jėgos – Ukrainoje kilusio karinio konflikto ir jo nulemtų finansinių sunkumų.

11. Ä®vertinęs tai, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė įvykdė įsipareigojimus pagal Sutarties 10.2 punktÄ , t. y. informavo paskolos davėjÄ ar ieÅ¡kovę apie force majeure aplinkybių buvimÄ ir negalėjimÄ bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių vykdyti Sutartį, teismas nusprendė, kad atsakovė negali remtis tomis aplinkybėmis, kaip atleidimo nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymÄ pagrindu, todėl ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus Sutartį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina negrÄ Å¾inta paskolos dalis ir delspinigiai.

12. Spręsdamas dėl atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , teismas nustatė, kad atsakovė savo turtinę padėtį sieja iÅ¡imtinai tik su turimomis lėšomis banko sÄ skaitoje bei prievole atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepagrindė iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyvų poreikį iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ . Be to, teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas pažeistų ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lÅ«kesčius, todėl netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl vykdymo iÅ¡dėstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Avima“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo skundo reikalavimo – teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti 36 mėnesių terminui, atsakovei mokant priteistÄ sumÄ lygiomis dalimis; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

13.1. Negalima sutikti su sprendime nurodyta aplinkybe, kad atsakovė esÄ pripažino faktÄ , jog netinkamai vykdė Sutartį. Tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek triplike atsakovė nurodė, kad ji laiku nemokėjo kredito grÄ Å¾inimo įmokų dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl ieÅ¡kovė Sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai.

13.2. Nepagrįsta ir neteisėta yra teismo iÅ¡vada, kad atsakovė privalėjo raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie visiems žinomÄ , nors ir iÅ¡ anksto nenumatytÄ aplinkybę – karinį konfliktÄ Ukrainoje, o to nepadariusi, – prarado teisę remtis Sutarties 10.2. punkte suteikta teise kredito įmokas sumokėti vėliau.

13.3. Teismas sprendime nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, vadinasi, atsakovė nebuvo teisme iÅ¡klausyta, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį; toks sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

13.4. Netenkindamas atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , teismas nesilaikė aktualios teismų praktikos suformuluotų taisyklių, nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, nemotyvavo sprendimo, nenurodė, kokie dokumentai pagrįstų atsakovės praÅ¡ymÄ .

14. IeÅ¡kovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais atsikirtimais:

14.1. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad netinkamai vykdė Sutartį, nes nemokėjo įmokų pagal kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ arba vėlavo jas mokėti. Esant tokiai aplinkybei, teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė Sutartį nutraukė teisėtai (esant esminiam Sutarties pažeidimui) ir laikydamasi Sutartyje nustatytos tvarkos.

14.2. Sutarties 10.2 punkte nurodyta, kad atsakovė privalėjo per protingÄ terminÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie force majeure aplinkybių atsiradimÄ bei jų įtakÄ Sutarties vykdymui. Atsakovė informacijos apie force majeure aplinkybių buvimÄ ir negalėjimÄ vykdyti Sutarties bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių nepateikė nei paskolos davėjai, nei ieÅ¡kovei, todėl laikytina, kad atsakovė neįrodė objektyvaus negalėjimo vykdyti Sutartį bÅ«tent dėl Ukrainoje kilusio karinio konflikto.

14.3. Atsakovė neįrodė sÄ lygų teismo sprendimo vykdymui iÅ¡dėstyti, todėl teismas pagrįstai netenkino tokio praÅ¡ymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sÄ lygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo

16. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, kildinamus iÅ¡ atsakovės prievolių pagal Sutartį nevykdymo. Atsakovė atsikirtimais į ieÅ¡kinį ginčija ieÅ¡kovės įvykdytÄ vienaÅ¡alį Sutarties nutraukimÄ . Atsakovės teigimu, remiantis Sutarties nuostatomis, ji turėjo bÅ«ti atleista nuo Sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos – Ukrainoje vykstančio karinio konflikto, todėl ieÅ¡kovės įvykdytas Sutarties nutraukimas ir reikalavimas iÅ¡ karto įvykdyti visÄ iÅ¡ Sutarties kylančiÄ prievolę laikytinas neteisėtu.

17. Sutarties privalomumo principas, iÅ¡reikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina norminę nuostatÄ , kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties Å¡alis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais. Vienas jų – vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas.

18. VienaÅ¡alio sutarties nutraukimo sÄ lygos ir tvarka apibrėžtos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiÅ¡kia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustačiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

19. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

20. Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraÅ¡tutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutartinių santykių iÅ¡saugojimo (lot. favor contractus) principas įpareigoja Å¡alis siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma. VieÅ¡asis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ riboja sutarties Å¡alies vienaÅ¡alę iniciatyvÄ nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios Å¡alies interesus, taip užtikrinant Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡ių veiksnių svarba nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikÅ¡mės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių teisėtų interesų apsaugÄ . Sutartį pažeidusios Å¡alies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sÄ lygų ar sutarties nutraukimo teisėtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 71 punktas).

21. Analizuojamu atveju nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. tarp UAB „Noviti“ (paskolos davėja) ir atsakovės (paskolos gavėja) buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis Nr. 2000226, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteikta 96 300 Eur tikslinė paskola. Paskolos davėjos ir atsakovės sudaryta Sutartimi paskolos gavėja (atsakovė) įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ dalimis ir terminais, nurodytais kredito grÄ Å¾inimo grafike, iki Sutarties specialiosios dalies 3 punkte nurodyto termino – 2026 m. gegužės 20 d., įmokas pervedant kas mėnesį, įmokų grafike nustatytÄ mokėjimo dienÄ (Sutarties specialiosios dalies 5 punktas, bendrosios dalies 2.1 punktas) (ieÅ¡kinio priedai Nr. 1 ir 1.3).

22. Sutarties Å¡alys taip pat susitarė, kad „kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , nutraukti Å¡iÄ Sutartį ir reikalauti iÅ¡ kredito gavėjo nedelsiant (ne vėliau nei per 3 kalendorines dienas) grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti visus mokesčius bei netesybas pagal Sutartį toliau nurodytais atvejais, kurie Å¡alių susitarimu laikomi esminiais Sutarties pažeidimais“ (Sutarties bendrosios dalies 8.1 punktas). Vienas iÅ¡ Sutartyje numatytų atvejų, suteikiančių kreditorei teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį – paskolos gavėjos vėlavimas 90 kalendorinių dienų mokėti įmokÄ pagal skolos grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimo grafikÄ (Sutarties bendrosios dalies 8.1.3 papunktis).

23. Atsakovei vėluojant atlikti mokėjimus pagal Sutartyje nurodytÄ grafikÄ , paskolos davėja, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 9.8 punktu, 2022 m. sausio 26 d. perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises pagal Sutartį. Reikalavimo teisių perleidimo metu atsakovė įmokas pagal mokėjimų grafikÄ vėlavo mokėti 97 dienas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4).

24. Po reikalavimo teisės perleidimo atsakovė toliau nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovė 2022 m. balandžio 21 d. praneÅ¡ime informavo atsakovę apie susidariusį įmokų įsiskolinimÄ ir įspėjo, kad, neatlikus skolos mokėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks Sutartį (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6). Atsakovė nepadengė įsiskolinimo nustatytu terminu, todėl INVEGA 2022 m. gegužės 21 d., vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 8.1 punktu ir 8.1.3 papunkčiu, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį dėl paskolos gavėjos esminio Sutarties pažeidimo.

25. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafikÄ (Å¡ias aplinkybes patvirtina ne tik paskolos davėjos UAB „Noviti“ pažyma (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4), tačiau ir atsakovės pripažinimas apie tai, kad ji delsė atsiskaityti su paskolos davėja (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 6 puslapio pirma pastraipa, tripliko 7 puslapio pirma pastraipa). Atsakovė neneigia ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės 2022 m. balandžio 21 d. praneÅ¡ime nurodyta įmokų skola nebuvo sumokėta per ieÅ¡kovės nustatytÄ 30 kalendorinių dienų terminÄ , nežiÅ«rint to, ji mano, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį ir reikalauti iÅ¡ karto įvykdyti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės įsitikinimu, ji pagal Sutarties 10.2 punkto sÄ lygas yra atleista nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymÄ .

26. Paskolos sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymÄ , jei Sutartis nevykdoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure), t. y. aplinkybių, kurių ta Å¡alis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių, pasikeitė situacija rinkoje arba Å¡alies kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimÄ Sutarties Å¡alys nedelsiant elektroniniu paÅ¡tu, o po to ir raÅ¡tu, privalo informuoti viena kitÄ . Å alis, nepraneÅ¡usi kitai Å¡aliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, negali jomis remtis, kaip atleidimo nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymÄ pagrindu“.

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡alių susitarimo nuostatas, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog informavo ieÅ¡kovę apie, atsakovės teigimu, egzistuojančias nenugalimos jėgos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė prarado teisę remtis Sutarties 10.2 punkte apibrėžtomis atleidimo nuo Sutarties vykdymo sÄ lygomis.

28. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigdama, kad karinis konfliktas Ukrainoje yra visiems žinomas faktas, todėl atsakovė neturėjo pareigos apie tokio fakto egzistavimÄ papildomai informuoti ieÅ¡kovę.

29. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , akcentuotina, kad už sutarties pažeidimÄ taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, atsirandanti tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena bÅ«tinoji civilinės atsakomybės nustatymo sÄ lyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 33 punktas).

30. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ , jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

31. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nenugalimos jėgos atveju Å¡alies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymÄ reiÅ¡kia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai Å¡aliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali bÅ«ti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties Å¡alies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 34 punktas).

33. Atsakovės teigimu, Sutarties vykdymas tapo neįmanomas dėl karinio konflikto Ukrainoje, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ia aplinkybe paremtÄ argumentÄ dėl Sutarties nevykdymo atmetė kaip nepagrįstÄ . Taigi, byloje iÅ¡kilo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo įrodinėjimo ir jų vertinimo klausimas.

34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sÄ lygos (požymiai) turi bÅ«ti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties Å¡alis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sÄ lygos egzistuoja bÅ«tent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

35. Sutiktina su apeliante, jog vykstantis karinis konfliktas Ukrainoje yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau pažymėtina, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti iÅ¡aiÅ¡kinimai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad karinis konfliktas Ukrainoje per se (liet. savaime) reiÅ¡kia nenugalimos jėgos buvimo faktÄ , dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių neįvykdymo teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Byloje nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie tai, jog vykstantis karinis konfliktas paveikė jos veiklÄ taip, kad ji objektyviai negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų (Sutarties 10.2 punktas). Atsakovės teiginiai apie bendrovėje dirbusių Ukrainos piliečių iÅ¡vykimÄ prasidėjus karui, lėmusį sumažėjusias galimybes vykdyti veiklÄ , yra abstraktÅ«s. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aiÅ¡kų priežastinį ryšį tarp su nurodytu kariniu konfliktu susijusių aplinkybių bei atsakovės negalėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 178, 314 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal bylos medžiagÄ nustatyta, jog atsakovė paskolos grÄ Å¾inimo įmokas delsė (vėlavo) mokėti dar iki prasidedant kariniam konfliktui Ukrainoje (2022 m. sausio 26 d. atsakovė 97 dienas vėlavo mokėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokas) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4). PrieÅ¡ingai nei siekia įrodyti atsakovė, Sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas nebuvo nulemtas objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių, nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl ji nepagrįstai remiasi force majeure įtaka sutartinių įsipareigojimų nevykdymui pateisinti.

36. Be to, kaip matyti iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, tam, kad konkrečios aplinkybės bÅ«tų vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, jog jų atsiradimas ir kontrolė nepriklauso nuo sutarties Å¡alių valios, tačiau ir tai, jog Å¡alys negalėjo jų protingai numatyti sudarydamos sutartį ir neprisiėmė rizikos dėl jų atsiradimo. Rusijos kariniai veiksmai prieÅ¡ UkrainÄ realiai prasidėjo dar 2014 m., jie tęsėsi iki 2022 m., jų iÅ¡davoje 2022 m. vasario 24 d. pradėta plataus masto Rusijos karinė invazija į UkrainÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-107-798/2022). Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimalizuotų jų poveikį, todėl atsakovė, 2020 m. sudarydama Sutartį ir nesiimdama efektyvių veiksmų siekiant pervežimo veiklÄ perkelti kitų teritorijų kryptimis (apeliantės teigimu, jos vykdoma veikla buvo orientuota į Ukrainos ir Rusijos Federacijos rinkas), prisiėmė rizikÄ dėl galimų veiklos suvaržymų ar net jos nutrÅ«kimo ekonominiu bei politiniu požiÅ«riu nestabiliose ir (ar) nesaugiose Å¡alyse.

37. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad Sutartis tapo neįvykdoma dėl nenugalimos jėgos poveikio atsakovės veiklai ir kad ji gali force majeure aplinkybėmis remtis teisindama sutartinių prievolių nevykdymÄ . Nustačius, kad atsakovė pažeidė esmines Sutarties sÄ lygas, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį ir dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei.

Dėl asmens teisės būti išklausytam teisme

38. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, todėl laikytina, jog atsakovė teisme nebuvo iÅ¡klausyta, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei, prieÅ¡ingai nei teigiame apeliaciniame skunde, buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ byloje sprendžiamais klausimais ir ji Å¡ia teise naudojosi – pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė visus nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus (b. l. 9-18). Teisme buvo priimti ir vertinami atsakovės triplike (b. l. 41-54) pateikti paaiÅ¡kinimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. gegužės 8 d. paskyrus bylos nagrinėjimo teisme žodinį posėdį, atsakovė prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant posėdyje (b. l. 76). Byloje atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (b. l. 7), tad atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad neatvykus į teismo posėdį ir iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, teismas turi teisę priimti sprendimÄ , atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad teismas nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Å is reikalavimas taikomas visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susijęs su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Teismo sprendimo motyvavimo svarba akcentuojama ne tik kasacinio teismo praktikoje, jÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, jog bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018 34 punktas).

41. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių vertinimu, atsakovė deklaratyviai teigia, jog teismas neatsakė į visus jos argumentus, ji skunde nenurodė, dėl kokių konkrečių jos argumentų nepasisakė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Susipažinusi su skundžiamo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija nurodo, kad teismas įvertino ginčui aktualias Sutarties nuostatas, nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, pasisakė dėl esminių ieÅ¡kovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrindÄ sudarančių aplinkybių, todėl apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nereiÅ¡kia teismo motyvų nepagrįstumo ar bylos esmės neatskleidimo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

42. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o naikinti ir dėl to, kad teismas netinkamai vertino jos praÅ¡yme iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, nenurodė, kodėl netenkina Å¡io praÅ¡ymo.

43. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau.

44. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo iÅ¡dėstymo institutu. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymÄ atidėti arba iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ . Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje iÅ¡dėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymÄ galima atidėti arba iÅ¡dėstyti tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

45. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos iÅ¡imtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimÄ . Tokį praÅ¡ymÄ nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , o procesinį sprendimÄ priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės pažeisti kitos Å¡alies lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

46. Apeliantė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ grindė sunkia finansine padėtimi. PraÅ¡ymui pagrįsti pateikė 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymÄ apie finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių vykdymo terminai suėję, bei 2023 m. sausio 6 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ . Be to, apeliantė teigia, kad siekia stabilizuoti veiklÄ ir plečia veiklos ribas Europos SÄ jungos Å¡alyse, kad kuro kainos jau yra nusistovėjusios, todėl atsakovės finansinė padėtis ateityje turėtų gerėti.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės praÅ¡ymui pagrįsti nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, praÅ¡ymo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , turėjo pateikti teismui ne tik iÅ¡samius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę bÅ«klę (aktualius finansinių ataskaitų duomenis, informacijÄ apie valdomÄ turtÄ , lėšas sÄ skaitose ir jų judėjimÄ ), bet ir įrodyti, kad jos finansinė situacija ateityje pagerės. Apeliantės į bylÄ pateikti duomenys nėra pakankami, kad iÅ¡ jų bÅ«tų galima neabejotinai spręsti apie sunkiÄ finansinę bÅ«klę, dėl kurios apeliantė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ , jo neiÅ¡dėstant. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų apie įmonės finansinės padėties perspektyvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nei praÅ¡ymo argumentai, nei jam pagrįsti pateikti duomenys nėra pakankami taikyti iÅ¡imtinį sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo institutÄ .

48. Apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis ji grindė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas netinkamai iÅ¡sprendė praÅ¡ymÄ . Apeliantė nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog savaip interpretuoja faktines aplinkybes. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

49. Apeliantė skunde iÅ¡dėstė savarankiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ (jei nebÅ«tų panaikintas skundžiamas sprendimas) iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ 36 mėnesių laikotarpiui, atsakovei mokant sprendimu priteistÄ sumÄ kas mėnesį lygiomis dalimis.

50. Remdamasi pirmiau nustatytomis aplinkybėmis (konstatuota, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos realiÄ finansinę padėtį, taip pat duomenų apie objektyviÄ finansinės padėties pagerėjimo perspektyvÄ ) bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė papildomų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ pagrįstumÄ , teisėjų kolegija tokio praÅ¡ymo netenkina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

51. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino teisės normas bei Sutarties sÄ lygas, reguliuojančias jos nutraukimÄ , pagrįstai nustatė, kad, atsakovei pažeidus esmines Sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį ir tÄ padarė laikydamasi Å¡alių suderintos nutraukimo tvarkos, kad atsakovė nepagrindė force majeure aplinkybių įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, netenkinamas jos praÅ¡ymas atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija Å¡io klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Gintaras Pečiulis

Neringa Švedienė

Alma Urbanavičienė