51ee1491-e37f-4b71-b1f3-0b48bf8688a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio (pranešėjas),

Sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovams M. M. ir A. V. , ieškovų atstovei advokatei Ingai Kučinskaitei, viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M. M. ir A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus

apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2035-232/2009 pagal ieÅ¡kovų M. M. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovui N. Å . dėl avanso, baudos ir delspinigių pagal preliminariÄ sutartį priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai M. M. ir A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui N. Å . , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam po 185 758 Lt sumokėto avanso ir baudos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario 21 d. Å¡alys sudarė notariÅ¡kai patvirtintÄ Â preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovai įsipareigojo sumokėti atsakovui 131 000 avansÄ kaip garantÄ , kad

atsakovas parduos, o ieÅ¡kovai nupirks 2,2 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu –

karvide, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaičiuojant pastato kainÄ Ä¯ žemės sklypo kainÄ , į kurį jam dar tik turėjo bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė, remiantis Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos pažyma Nr. 337, iÅ¡duota 2005 m. liepos 22 d. Preliminarioje sutartyje numatyta kaina – 4000 Lt už arÄ . Nurodė, kad pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovai lygiomis dalimis sumokėjo atsakovui 131 000 Lt. Pagal sutarties sÄ lygas atsakovas privalėjo parduoti ieÅ¡kovams sutartÄ turtÄ iki 2008 m. birželio 21 d., o

praleidęs šį terminÄ â€“ grÄ Å¾inti avansÄ ir sumokėti 131 000 Lt baudÄ . Atsakovas buvo ne kartÄ raginamas vykdyto savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau iki

nustatyto termino pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo.

Atsakovas

N. Å . nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir nedalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo N. Š. 67

858 Lt sumokėto avanso ir delspinigių, 2320,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo  bylos iškėlimo teisme 2009

m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės M. M. naudai, o taip pat 67 858 Lt sumokėto

avanso ir delspinigių, 1407,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. V. naudai. Teismas nustatė, kad ieškovai ir

atsakovas dėl to paties nekilnojamojo turto objekto (karvidžių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) buvo sudarę dvi

preliminarias sutartis – 2005 m. liepos 22 d. ir 2008 m. vasario 21 d. PirmÄ ja sutartimi ieÅ¡kovai įsipareigojo iki 2006 m. liepos 22 d. nupirkti, o atsakovas parduoti ginčo objektÄ , ieÅ¡kovai lygiomis dalimis sumokėjo atsakovui 111 000 Lt

avansÄ , kuris pagal sutartį turėjo bÅ«ti įskaitytas į perkamo turto kainÄ . Antroji preliminari sutartis buvo sudaryta dėl to, kad Å¡alims iki nustatyto

termino nepavyko sudaryti pagrindinės sutarties. Pagal 2008 m. vasario 21 d. sudarytÄ preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovai sumokėjo atsakovams 131 000 Lt avanso (111 000 Lt avansas, sumokėtas pagal 2005 m. liepos 22 d. preliminariÄ sutartį, ir papildomai sumokėta 20 000 Lt suma). Sumokėto avanso suma turėjo bÅ«ti įskaičiuota į perkamo objekto kainÄ . Preliminarioje sutartyje buvo numatytas terminas iki 2008 m. birželio 21 d. pagrindinei sutarčiai pasiraÅ¡yti, taip pat numatytos sankcijos už Å¡io termino nesilaikymÄ - prievolę pažeidęs atsakovas turėjo gražinti ieÅ¡kovų sumokėtÄ 131 000 Lt dydžio avansÄ ir sumokėti ieÅ¡kovams lygiomis dalimis tokio pat dydžio baudÄ , o per 10 dienų nuo termino praleidimo neįvykdęs

Å¡ių prievolių – mokėti 0,2 procento delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . Teismas sprendė, kad tiek atsakovo prievolė parduoti, tiek ieÅ¡kovų prievolė nupirkti ginčo

objektÄ buvo pažeistos ne dėl Å¡alių kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – valstybės

institucijų neveikimo. Šalys tarėsi dėl nekilnojamojo turto, kuris sutarties sudarymo metu negalėjo būti susitarimo dalyku, nes nepriklausė būsimam pirkėjui, ir abi šalys tai žinojo. Sudarydamos sandorį, šalys rėmėsi Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus pažyma, kad atsakovui (duomenys

neskelbtini) suprojektuotas 3,5 ha žemės sklypas Nr. 548. Šalys negalėjo nustatyti jokių konkrečių terminų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes

pastarieji nepriklausė nei nuo vienos iÅ¡ jų valios. Tokius terminus nustačiusios Å¡alys negali reikalauti viena kitos atžvilgiu sutartyje numatytų sankcijų taikymo, nes dėl abipusio prievolių pažeidimo nekalta nei viena iÅ¡ Å¡alių. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. IeÅ¡kovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje yra duomenys, kad dėl kilusio ginčo teisme administracinės teisenos tvarka žemės grÄ Å¾inimas vietovėje, kurioje yra ginčo sklypas, apskritai buvo  uždraustas teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. Kol galioja Å¡io priemonės, pagrindinės sutarties sudarymas tarp Å¡alių neįmanomas ir tame nėra ne tik atsakovo, bet ir

valstybės institucijų, vykdančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kaltės. Teismas sprendė, kad įstatymas, o konkrečiai CK 6.165 straipsnio 4 dalis nuostolių atlyginimÄ

(netesybas) sieja su asmens, iÅ¡ kurio tokių netesybų reikalaujama, kalte ir numato, kad preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius, kai ji nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra nei vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, todėl, remiantis teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo netesybos negali bÅ«ti priteisiamos. Teismas nustatė, kad atsakovas po 2008 m. birželio 21 d., kai prievolė pagal preliminariÄ jÄ sutartį pasibaigė, remiantis CK 165 straipsnio 5 dalies nuostata, privalėjo grÄ Å¾inti jiems sumokėtÄ avansÄ (131 000Lt) per 10 dienų (Å¡alių sutarties 6 straipsnis),

o negražinęs – už naudojimÄ si jų pinigais turėtų mokėti delspinigius. Teismas sprendė, kad sutartyje numatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti

dienÄ yra aiÅ¡kiai per dideli. Todėl teismas sumažino jų dydį iki 0,02 proc. dydžio ir priteisė juos sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, numatyto netesyboms, ribose.

IeÅ¡kovai M. M. ir A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 sprendimo dalį ir priteisti papildomai iÅ¡ atsakovo N. Å . ieÅ¡kovams po 32 750 Lt baudos ir 1552,35 Lt delspinigių, o kitoje dalyje – sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė teismo sprendimÄ už akių reglamentuojančias procesinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 230 straipsnio 2 dalimi, 246 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ priimti sprendimÄ už akių, kadangi atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neatvyko į parengiamÄ jį ir kitus teismo posėdžius, kai jam buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , o ieÅ¡kovai prašė priimti sprendimÄ už akių. Teismas pažeidė CPK

285 straipsnio 4 dalį, kadangi nemotyvavo savo atsisakymo priimti sprendimÄ už akių.

2. Teismas pažeidė dispozityvumo, rungimosi, kooperacijos ir proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, nes, atsisakęs tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, nutarė savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus ir kreiptis į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pateikdamas užklausimÄ dėl informacijos, kodėl atsakovui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kurį jis preliminariÄ ja sutartimi buvo įsipareigojęs parduoti ieÅ¡kovas, pateikimo. Tokių bÅ«tų buvo pažeistos ir procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ (CPK 178 str.), o atsakovui buvo nepagrįstai suteiktas pranaÅ¡umas sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies atžvilgiu. Kadangi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl atsakovui nenuginčijus savo kaltės dėl sutarties pasibaigimo jos neįvykdymu prezumpcijos (CK 6.248 str.), teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimus dėl civilinės atsakomybės, pasireiÅ¡kiančios baudos ir delspinigių priteisimu, taikymo.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovo kaltės. Atsakovas prisiėmė visÄ rizikÄ , kad tuo atveju, jeigu jam iki 2008 m. birželio 21 d. nebus atkurtos nuosavybės teisės į po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu esantį žemės sklypÄ ir jis iÅ¡ dalies negalės įvykdyti preliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis turės atlyginti ieÅ¡kovų patirtus nuostolius. Atsakovas dar 2005 m. liepos 22 d. sudaryta preliminariÄ ja sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 22 d. parduoti žemės sklypÄ , į kurį jam bus atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovai sumokėjo ieÅ¡kovui 111000 Lt dydžio avansÄ , kurio atsakovas, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, negrÄ Å¾ino. Žinodamas, kad nuosavybės teisės per tokį ilgÄ laiko tarpÄ jam atkurtos nebuvo, 2008 m. vasario 21 d. preliminariÄ ja sutartimi jis, neįvertinęs savo galimybių, neatidžiai ir nerÅ«pestingai iÅ¡ naujo prisiėmė įsipareigojimÄ iki 2008 m. birželio 21 d. parduoti po jam priklausančiu pastatu esantį žemės sklypÄ , į kurį jam nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje. Konkretus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo nustatytas atsakovo siÅ«lymu. Pagal 2008 m. vasario 21 d. preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovai atsakovui papildomai sumokėjo 20 000 Lt, nes atsakovas nurodė, jog jam lėšos reikalingo norint užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus.

4. IÅ¡ VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. raÅ¡to Nr. SR-2665-(1.12) raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovui iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo pateiktos 2000 m. kovo 23 d. ir 2000 m. spalio 12 d. Todėl žemės sklypai atsakovui suprojektuoti nebuvo ir pagal norminių teisės aktų reikalavimus Å¡ie veiksmai galės bÅ«ti atlikti tik su visu PikeliÅ¡kių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu. Todėl atsakovas, žinodamas tokiÄ informacijÄ , kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo suprasti, kad dėl pavėluotai pateiktų dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimas gali užsitęsti ir jis negalės įvykdyti įsipareigojimų dėl pagrindinės sutarties sudarymo. IeÅ¡kovai apie Å¡ias aplinkybes sužinojo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

5. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes preliminariojoje sutartyje užtikrino ieÅ¡kovus, kad jo nuosavybės teisės į pastatÄ -karvidę nėra suvaržytos, nors iÅ¡ 2009 m. gegužės 12 d. antstolio patvarkymo „ApraÅ¡yti skolininko pinigines lėšas“ matyti, kad Å¡is pastatas 2008 m. vasario 21 d. sudarant preliminariÄ sutartį buvo areÅ¡tuotas.

6. Atsakovas preliminariosiomis sutartimis buvo įsipareigojęs jose nustatytais terminais parduoti ne tik žemės sklypÄ , bet ir pastatÄ -karvidę, kuri jam priklausė nuosavybės teise. Todėl įsipareigojimo iki 2008 m. birželio 21 d. parduoti šį pastatÄ neįvykdymas vertintinas kaip preliminarioje sutartyje nustatytos pareigos nepagrįstas neįvykdymas.

7. Nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomas CK 6.253 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos sÄ lyga, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo numatyti galimus valstybės institucijų veiksmus, kad jam nebus atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį po jam priklausančių statiniu.

8. Teismas nepagrįstai atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nebuvimÄ grindė tuo, kad Å¡alys tarėsi dėl nekilnojamojo turto, kuris sutarties sudarymo metu negalėjo bÅ«ti susitarimo dalyku, nes nepriklausė bÅ«simam pardavėjui, ir abi Å¡alys apie tai žinojo. Preliminarios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės, dėl kurios Å¡alys sudaro pagrindinę sutartį. Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. PreliminariÄ ja sutartimi leidžiama susitarti dėl subjektine teise vienos iÅ¡ Å¡alių neturimo objekto pirkimo pardavimo ateityje. Todėl nagrinėjamu atveju Å¡alys galėjo susitarti dėl atsakovo nuosavybės teise dar neturimo žemės sklypo įgijimo ateityje, o atsakovui neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo – dėl civilinės atsakomybės taikymo.

9. IeÅ¡kovai, bÅ«dami susaistyti preliminariÄ ja sutartimi su atsakovu, neturėjo pagrindo siekti įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ kito asmens. Todėl jie patyrė nuostolių dėl prarastos piniginės vertės galimybės, nes iÅ¡ atsakovui sumokėtos sumos galėjo gauti bent minimalias palÅ«kanas ar nusipirkti kitÄ Å¾emės sklypÄ pagal tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ . Be to, Å¡alims susitarus dėl netesybų, ieÅ¡kovai neturi įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Â

10. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino sumÄ , nuo kurios skaičiavo delspinigius, kadangi jie turėjo bÅ«ti skaičiuojami ne tik nuo negrÄ Å¾intos ieÅ¡kovams 131 000 Lt avanso sumos, bet ir nuo nesumokėtos baudos. Kadangi apeliaciniu skundu ginčijamas tik

65 000 Lt baudos dalies nesumokėjimas, delspinigiai turėtų bÅ«ti skaičiuojami nuo 196 500 Lt sumos. Be to, teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintÄ pusės metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių to nereikalavo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.).

Atsakovo N. Å . atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl teismo teisės priimti sprendimÄ už akių ir savo iniciatyva rinkti įrodymus

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisingumÄ vykdo tik teismas (109 str.). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Byla Nr. 35/03-11/06). Aptarta nuostata yra detalizuojama kituose įstatymuose, tame tarpe CPK 263 straipsnio normose, reikalaujančiose, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai yra neatsiejamai tarpusavyje susiję ir vieno iÅ¡ jų nesilaikymas kartu reiÅ¡kia kito reikalavimo pažeidimÄ .

Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neatvyko į parengiamÄ jį ir kitus teismo posėdžius, kai jam buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , o ieÅ¡kovai prašė priimti sprendimÄ už akių. Taigi egzistavo įstatyme numatytos sÄ lygos priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 str. 4 d., 230 str. 2 d., 246 str. 2 d.). Tačiau vien tik Å¡ių sÄ lygų buvimas dar nereiÅ¡kia, kad teismas yra įpareigotas priimti sprendimÄ už akių – teismas, vadovaudamasis inter allia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimÄ už akių, ar tokio sprendimo nepriimti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Byla Nr. 35/03-11/06). Todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog dėl bÅ«tinumo tirti ir vertinti įrodymus, aiÅ¡kintis visas bylos aplinkybes, negali priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo už akių, turėjo pagrindÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir spręsti ginÄÄ paskirdamas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Siekdamas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus ir kreiptis į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pateikdamas užklausimÄ dėl informacijos, kodėl atsakovui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad teismas, atsisakydamas priimti sprendimÄ už akių ir savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, pažeidė civilinio proceso principus, įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ bei apeliantų teises.

Dėl preliminariosios sutarties vykdymo

IÅ¡ CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikÅ¡mę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai Å¡aliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios Å¡alys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali bÅ«ti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiÅ«riu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios Å¡alys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos Å¡alys arba viena iÅ¡ Å¡alių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektÄ arba Å¡i teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) bÅ«du (pvz., bÅ«simo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju).

PreliminariÄ ja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sÄ Å¾iningumas yra teisės principai, bÅ«dingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.).      Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytÄ terminÄ , o jei jis nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti. Gali bÅ«ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo bÅ«tent Å¡io asmens elgesys. Taigi turi bÅ«ti nustatyti kaltė bei priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

Ginčo Å¡alys, sudarydamos 2005 m. liepos 22 d. preliminariÄ jÄ Å¾emės pirkimo pardavimo sutartį ir jÄ pratęsdamos, žinojo, kad atsakovas nėra žemės savininkas ir galės įvykdyti sutartį tik tuo atveju, jeigu jam bus atstatyta nuosavybės teisė į Å¡iÄ Å¾emę. Pagal 2008 m. vasario 21 d. preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovai atsakovui papildomai sumokėjo 20 000 Lt, nors žinojo, kad žemės nuosavybės atstatymas užsitęsė. IÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. raÅ¡to Nr. SR-2665-(1.12) raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovui iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo pateiktos 2000 m. kovo 23 d. ir 2000 m. spalio 12 d. Todėl žemės sklypai atsakovui suprojektuoti nebuvo ir pagal norminių teisės aktų reikalavimus Å¡ie veiksmai galės bÅ«ti atlikti tik su visu PikeliÅ¡kių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad atsakovui nuosavybės teisė į žemę neatstatyta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl kalbėti apie pastarojo kaltę negalima.

Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomas CK 6.253 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos sÄ lyga, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo numatyti galimus valstybės institucijų veiksmus, kad jam nebus atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį po jam priklausančių statiniu. Tačiau visas žemės nuosavybės atstatymo aplinkybes žinojo ir ieÅ¡kovai, todėl bÅ«dami protingi ir apdairÅ«s jie turėjo Å¡ias aplinkybes objektyviai įvertinti.

PreliminariÄ ja sutartimi Å¡alys taip pat susitarė dėl karvidės pirkimo. Karvidės pirkimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta tuo metu, kaip buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tačiau ieÅ¡kovai tokios iniciatyvos nerodė. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovai siekė nupirkti žemės sklypÄ , o karvidės pirkimas buvo tik Å¡alutinis susitarimo tikslas. IeÅ¡kovai nereikalauja vykdyti tik dalį dėl karvidės pirkimo, o reikalauja netesybų.

Teismui konstatavus, kad Å¡alys, sudarydamos sutartį, žinojo atsakovÄ nesant žemės savininku, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, atmestini apeliantų argumentai dėl baudos priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Dėl delspinigių

Apeliantai neginčija sprendimo dalies, kuria sumažintas delspinigių dydi nuo 0,2 iki 0,02 proc. už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . Tačiau apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintÄ pusės metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių to nereikalavo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str.

2 d.), yra pagrįstas.

Pagal CK 1.126 str. 1 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šios bylos nagrinėjime atsakovas nedalyvavo, savo pozicijos dėl ieškinio senaties reikalavimui priteisti delspinigius neišreiškė, todėl pagrindo taikyti senatį nebuvo. Tai įvertinus, ieškovams iš atsakovo priteisti delspinigiai nuo 4716 Lt didintini iki 5213,80 Lt (131000 Lt x 0,0002 x 199).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Padidinus ieškovams priteistinas sumas, atitinkamai pakeistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinta 36,66 procentai visų ieškovų reikalavimų, todėl proporcingai jų daliai didintinos

ieškovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei M. M. priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo didintinos

iki 2330,66 Lt o ieškovui A. V. – iki 1413,98 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovai už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2058 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 2500 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies (1 procentÄ reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (1 proc.) ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinos turėtos iÅ¡laidos – 45,58 Lt (po 22,79 Lt) (CPK 93 str., 98 str.).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančios preliminariosios sutarties, civilinės atsakomybės ir jos netaikymo ar atleidimo nuo jos institutus, tačiau netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies (CPK

326 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl priteistų

delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų ir padidinti ieÅ¡kovei M. M. iÅ¡ atsakovo N. Å . priteistÄ bendrÄ avanso ir delspinigių sumÄ

iki 68106,90 Lt (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas šeši litai ir

90 ct) bei  priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2330,66 Lt (du tūkstančiai

trys Å¡imtai trisdeÅ¡imt litų ir 66 ct); ieÅ¡kovui A. V. iÅ¡ atsakovo N. Å . priteistÄ bendrÄ avanso ir delspinigių sumÄ

padidinti iki 68106,90 Lt (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas šeši litai ir 90 ct) bei bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1413,98 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai trylika litų ir 98 ct).

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovams M. M. ir A. V. iš atsakovo N. Š. 45,58 Lt (keturiasdešimt penki litai ir 58 ct) (po 22,79 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                            Artūras

Driukas

                                                                                                                                   Donatas

Å ernas

                                                                                                                                   Vigintas Višinskis