51ec91aa-e750-4437-ac51-70a7436fe05f · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-58-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10593-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 1.3.7.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir AAS BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 048,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. įmonės nuomojamoje aikÅ¡telėje įvyko eismo įvykis. Darbuotojas A. V. baigęs reisÄ ir statydamas vairuojamÄ automobilį kliudė kitÄ transporto priemonę. Apie įvykį ji sužinojo tik kitÄ dienÄ , nors visi darbuotojai informuoti, kad įvykus tokiam įvykiui reikia informuoti vadovÄ . KitÄ dienÄ technikos direktorius V. Å . ir nukentėjusios transporto priemonės savininkas T. Å . ir A. V. atėjo į jos kabinetÄ , kur atsakovas pažadėjo atlyginti žalÄ abiem pusėms.

Pokalbio metu padaryta žala nebuvo aiÅ¡ki, todėl konkreti suma nebuvo sutarta. Ji pati po įvykio A. V. jokių nurodymų dėl įvykio nedavė. Apgadinta transporto priemonė galėjo dalyvauti eisme. Draudikui nepranešė apie įvykį, nes praneÅ¡us pabrangtų franÅ¡izė. Visi siekė sutaupyti. Nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonę suremontavo, tačiau sÄ skaitos neturi. Manė, kad ieÅ¡kovės patirtÄ 809,96 Eur žalÄ dėl jos valdomos transporto priemonės remonto patvirtina UAB „Autoera“ sÄ skaita.

Atsakydama į klausimus nurodė, kad įmonėje yra patvirtinta forma, kurioje priimant iš vairuotojo raktelius registruojami automobilio gedimai. Ji kaip direktorė informuojama tik tuo atveju, jei transporto priemonė negali važiuoti. Šis įvykis taip pat buvo registruotas, yra įrašas žurnale. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ ieškinio atsakovui A.

V. reikalavimo dalį, t. y. dėl 238,74 Eur žalos atlyginimo atsisakymÄ , civilinę bylÄ dėl Å¡ios dalies nutraukė, kitÄ ieÅ¡kinio dalį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“ 556,05 Eur turtinės žalos iÅ¡ atsakovo A. V. atlyginimÄ , priteisė ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“ iÅ¡ atsakovo A. V. 1 342,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei UAB „Ridvija“ 4,50 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ valstybės biudžeto.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2018 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija ( toliau – DGK) priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-5640, kuriuo nuspręsta iÅ¡ UAB „Ridvija“ iÅ¡ieÅ¡koti A. V. 714,64 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio dalį už 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, nepagrįstai atlikus iÅ¡skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio, visÄ sprendimÄ vykdant skubiai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad skubaus vykdymo sprendimÄ Ä¯vykdė, tačiau nesutikdamas su juo ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino kreipiasi su ieÅ¡kiniu dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme. DGK savo sprendimÄ grindžia tuo, kad UAB „Ridvija“ neįrodė patirtos realios žalos bei darbdavys iÅ¡skaitas atliko pažeisdamas DK 150 straipsnio 4 dalyje, CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytus dydžius. Nors ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad kitam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra 338,90 Eur, tačiau ieÅ¡kovas neįrodinėja savo ieÅ¡kinio tuo pagrindu, kad atlygino žalÄ nukentėjusiam asmeniui.

UAB „Ridvija“ direktorė nurodė, kad tokių įrodymų neturi. Kaip liudytojas apklaustas UAB „Ridvija“ technikos direktorius V. Å . parodė, kad nukentėjęs asmuo susiremontavo pats automobilį, o jis sumokėjo jam 350 Eur iÅ¡ savo pinigų. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ tarp Å¡alių liko ginčas dėl žalos, padarytos automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo. Pagal 2018 m. balandžio 19 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. V-1089 atsakovas A.

V. UAB „Ridvija“ dirbo vairuotoju, darbo pradžia – 2018 m. balandžio 20 d. Darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko 2018 m. rugpjūčio 31 d. paties atsakovo praÅ¡ymu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas statydamas ieÅ¡kovo valdomÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų pažeidimÄ (už tai, kad vairavo automobilį, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį kitÄ automobilį ir apie įvykį nepranešė policijai). IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 6 punkte nurodyta, kad kiti darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimai – vairuotojo pareiginiai nuostatai, materialinė atsakomybės sutartis.

Nei vairuotojo pareiginių nuostatų, nei materialinės atsakomybės sutarties ieÅ¡kovas nepateikė. Kilus tarp Å¡alių ginčui dėl to, kokia žala buvo padaryta automobiliui bÅ«tent autoįvykio metu ir dėl žalos dydžio, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu paskirta kilnojamojo turto – ieÅ¡kovo valdomos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo teismo ekspertizė. 2019 m. birželio 20 d. teisme gautas teismo ekspertizės aktas Nr. TE19-0539. Ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 2 d., metu transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti pažeidimai: deformuotas deÅ¡inys Å¡oninis skydelis, apgadinta puoÅ¡ybinė juostelė, apgadintas dvivėrių durų elementas (pažeidimų detalizacija pateikta lentelėje Nr. 1).

Nustatytų pažeidimų atkuriamoji (remonto) vertė – apskaičiuoti atkūrimo (remonto) kaštai – 794,36 Eur. Teismas neturi jokių priežasčių nesivadovauti eksperto nurodyta verte, todėl darytina išvada, kad padarytos ginčo automobiliui žalos dydis yra 794,36 Eur. Atsakovas neginčijo, jog sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Pažymėtina, kad pagal pateiktus įrodymus darbdavys atsakovo paaiškinimo dėl įvykio paprašė tik 2018 m. rugpjūčio 7 d.

IÅ¡ pačios direktorės paaiÅ¡kinimų, kaip liudytojų apklaustų įmonės darbuotojų V. Å ., J. G. (J. G.), S. D. parodymų darytina iÅ¡vada, kad įmonėje nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuota tvarka, kurios darbuotojai privalo laikytis atsitikus eismo įvykiui. Ir už tai yra atsakingas darbdavys. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad į draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo teisę kreiptis turėjo tik UAB „Ridvija“ (Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 97, 98, 101 straipsniai). A. V. nebuvo nei draudėjas, nei naudos gavėjas, nei trečiasis nukentėjęs asmuo.

Byloje nėra duomenų, kad draudėjas kreipėsi į draudimo kompanijÄ ar kad yra draudiko sprendimas nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Pagal byloje esančius duomenis, UAB „Ridvija“ policijai apie įvykį pranešė tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys atsakovui. IeÅ¡kovės UAB „Ridvija“ direktorė G. Å . patvirtino, kad į draudimo kompanijas nesikreipė, nurodydama, kad bÅ«tų kitiems metams padidinta franÅ¡izė ar pabrangusi draudimo įmoka, taigi tokiu bÅ«du darbdavys prisiėmė sau rizikÄ bei galimas iÅ¡laidas dėl jo darbuotojo atliktų veiksmų.

Tačiau A. V. buvo autoįvykio dalyvis ir jo pareiga buvo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir praneÅ¡ti apie eismo įvykį ne pagal Draudimo įstatymÄ , bet nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, kad jis yra profesionalus vairuotojas, todėl tikrai žino ir privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir jų nevykdymo pasekmes bei pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio pasekmes galimai draudimo iÅ¡mokai gauti. Pažymėtina, kad atsakovas, bÅ«damas protingas ir apdairus savo profesinės srities atstovas (ilgametis vairuotojas), turėjo suprasti ir savo atsakomybę už jam darbdavio patikėtÄ darbinėms funkcijoms vykdyti transporto priemonės, kaip turto, iÅ¡saugojimÄ .

Neigdamas savo kaltę atsakovas nuolat akcentuoja, kad kiekviename žingsnyje vadovavosi vairuotojų instrukcija, su kuria jis buvo supažindintas, o jos 18 punktas numato, kad vairuotojas įsipareigoja bÅ«ti materialiai atsakingas už transporto priemonę ir joje sugadintÄ Ä¯rangÄ . Žalos padarymo faktas kaip ir jos dydis yra nustatytas. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir eismo įvykį bei kilusiÄ Å¾alÄ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys; įvykio metu Å¡alis siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

DK 152 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, iÅ¡skyrus, kai žala padaroma tyčia. Nustatydamas turtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į faktÄ , kad patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties darbdavio veiklos pobÅ«dis, jam tenkanti rizika, jog darbdavys pats elgėsi ne visiÅ¡kai apdairiai ir rÅ«pestingai aiÅ¡kiai nereglamentuodamas tvarkos, kurios turi laikytis darbuotojai įvykus eismo įvykiui, atsakovo kaltės laipsnį ir jo veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui priteistino žalos atlyginimo dydis mažintinas 30 procentų.

Darytina iÅ¡vada, kad darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos mažinimas Å¡iuo atveju nebus neproporcingas ar pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Taigi ieÅ¡kovui priteistinas turtinės žalos atlyginimas yra 556,05 Eur (794,36*70). Duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis neleidžia atlyginti tokios žalos, teismui nėra pateikta. DK 153 straipsnio nuostata nepažeista. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. 5.2. IeÅ¡kovė nepateikė pareiginių nuostatų bei nepateikė duomenų apie reglamentuotÄ tvarkÄ , kurios darbuotojai privalo laikytis atsitikus eismo įvykiui. Atsakovas apie eismo įvykį iÅ¡ karto pranešė atsakingam ieÅ¡kovės darbuotojui, tačiau buvo informuotas nesiimti jokių kitų veiksmų dėl eismo įvykio. IeÅ¡kovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl įvykusio įvykio, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ dėl kilsiančių padarinių.

Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo netesėtų veiksmų bei kaltės. 5.2. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieÅ¡kovė nesikreipė į draudikÄ , nepranešė policijai, nuspręsdama situacijÄ iÅ¡spręsti ekonomiÅ¡kiau. Be to, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovės veikla susijusi su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu, DK 152 straipsnio 2 dalies prasme minėta aplinkybė yra pagrindas mažinti iÅ¡ atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydį.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: 6.1. Atsakovo vertinimu, informavęs kitÄ Ä¯monės darbuotojÄ apie eismo įvykį ir įvykdęs jo nurodymus, turėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės pagal Kelių eismo taisykles. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių. 6.2. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino ir paskirstė Å¡alių atsakomybę dėl žalos atsiradimo, su kuria nesutikti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žalos nepagrįsti.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB Luminor lizingas praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: 7.1. Trečiojo asmens suinteresuotumas byla iÅ¡nyko, kadangi apgadintas automobilis po įvykio buvo suremontuotas ir trečiojo asmens teisių pažeidimas paÅ¡alintas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 5. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas vairuodamas ieÅ¡kovo valdomÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų pažeidimÄ (už tai, kad vairavo automobilį, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį kitÄ automobilį ir apie įvykį nepranešė policijai).

6. Šioje byloje tarp šalių liko ginčas dėl žalos, padarytos automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo. Ieškovo įrodinėjama ekspertizės aktu žala padaryta atsakovui susijus darbo teisiniais santykiais su ieškove.

7. IeÅ¡kovė UAB „Ridvija“ policijai apie įvykį pranešė tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys atsakovui. IeÅ¡kovės UAB „Ridvija“ direktorė G. Å . patvirtino, kad į draudimo kompanijas nesikreipė, nurodydama, kad bÅ«tų kitiems metams padidinta franÅ¡izė ar pabrangusi draudimo įmoka. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokiu bÅ«du darbdavys prisiėmė sau rizikÄ bei galimas iÅ¡laidas dėl jo darbuotojo atliktų veiksmų.

8. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino 30 procentų Nustatydamas turtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į faktÄ , kad patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties darbdavio veiklos pobÅ«dis, jam tenkanti rizika, jog darbdavys pats elgėsi ne visiÅ¡kai apdairiai ir rÅ«pestingai aiÅ¡kiai nereglamentuodamas tvarkos, kurios turi laikytis darbuotojai įvykus eismo įvykiui, atsakovo kaltės laipsnį ir jo veiksmus.

9. Atsakovas apeliaciniame skunde analizuoja darbuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir nurodo, kad ieÅ¡kovė pati sudarė tokiÄ situacijÄ , kad jai nebuvo kompensuota pagal KASKO draudimo rūšį, nes ji nepranešė draudimo įstaigai apie autoįvykį. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovo, dirbusio pas ieÅ¡kovę, vairuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl padaryto autoįvykio bei dėl žalos dydžio. Dėl atsakovo, dirbusio pas ieÅ¡kovę, vairuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl padaryto autoįvykio 10.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darbuotojas, vairavęs transporto priemonę avarijos metu, nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008, 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-210/2007). Ä® darbuotojÄ , kaltÄ dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo teisę turi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .

Iš darbdavio išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, atsižvelgiant į darbuotojo materialinės atsakomybės ribas (DK 254–255 straipsniai), atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisykles (DK 257 straipsnis).

11. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog ieÅ¡kovė nesikreipė į draudikÄ , nepranešė policijai, todėl jis neturėtų atlyginti darbdaviui padarytos žalos. Ginčo atveju ieÅ¡kovės pasirinktas jos teisių gynimo bÅ«das – kreiptis tiesiogiai į darbuotojÄ dėl turtinės žalos, padarytos einant jam darbines pareigas, atlyginimo, yra paremtas Darbo kodekso normomis. Darbdavys turi teisę rinktis, kokiu bÅ«du jam ginti pažeistas teises – ar per draudimo, ar darbo teisinius santykius.

12. IÅ¡ darbdavio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu atveju draudiko iÅ¡reikalauta draudimo iÅ¡mokos suma gali bÅ«ti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali bÅ«ti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, o jeigu yra darbdavio kaltės, tai atsižvelgiant į miÅ¡riÄ darbdavio ir darbuotojo kaltę, darbuotojo materialinės atsakomybės ribas, visiÅ¡kos ar dalinės atsakomybės taikymo pagrindus. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad į darbuotojÄ , kaltÄ dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo neturi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Nors Å¡ioje byloje ginčas vyksta kitu aspektu, tačiau Å¡ios nuostatos iÅ¡aiÅ¡kina, kad darbdavys ar per draudimo teisinius santykius, ar per darbo teisinius santykius bet kokiu atveju turi reikalavimo teisę į darbuotojÄ , padariusį jam žalÄ .

13. Byloje įrodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas statydamas ieÅ¡kovo valdomÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje A.

V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų pažeidimÄ (už tai, kad vairavo automobilį, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį kitÄ automobilį ir apie įvykį nepranešė policijai). Paminėta faktinė aplinkybė ir nutarimas įrodo, kad atsakovo veiksmais buvo apgadintas automobilis. Atsakovo paaiÅ¡kinimas darbdaviui ir 2018 m. gruodžio 14 administracinėje byloje įrodo, jog jis pripažįsta faktÄ , jog jis, vairuodamas atbuline eiga ieÅ¡kovės automobilį, kliudė kitÄ automobilį (t.1, b. l. 5, 158 ).

Kitokių faktinių aplinkybių dėl autoįvykio atsakovas neįrodė, todėl įrodytas atsakovo netinkamas darbo pareigų vykdymas. Pavėluotas ieškovės kreipimasis dėl įvykio nepaneigia žalos padarymo fakto.

14. Å alių sudarytos darbo sutarties 6 punkte nurodyta, kad kiti darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimai numatyti vairuotojo pareiginiuose nuostatuose. IeÅ¡kovė pateikė vairuotojo darbo instrukcijÄ , kuri pagal joje iÅ¡dėstytÄ atsakovo pareigų reglamentavimÄ laikytina pareiginiais nuostatais, nes iÅ¡ esmės kitas dokumento pavadinimas nekeičia jo turinio. Vairuotojo darbo instrukcijos 18 p. nustatyta, kad vairuotojas yra materialiai atsakingas už transporto priemonę ir joje sumontuotÄ Ä¯rangÄ (t.1, b. l. 10, 17).

15. Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

16. Atsakovas neigia padaręs įmonei žalÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė dėl padarytos žalos turėjo kreiptis į draudimo bendrovę, tačiau kreipimasis į draudimo bendrovę taip pat yra susijęs su ieÅ¡kovės iÅ¡laidomis, kurios vertintinos kaip žalos atlyginimas. Transporto priemonės apgadinimo faktas yra konstatuotas ekspertizės akte.

17. Taipogi pažymėtina ir tai, kad atsakovas, bÅ«damas protingas ir apdairus savo profesinės srities atstovas, susipažinęs su darbo sutartimi bei pareiginiais nuostatais, turėjo suprasti, kad jam tenka materialinė atsakomybė už jam patikėtÄ konkrečiÄ transporto priemonę, todėl Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo veiksmuose vykdant jam darbines pareigas.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog argumentas, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės KASKO draudimu, negali bÅ«ti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, vykdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018, ir kt.), t. y. tai negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę, į tai nagrinėjamu atveju ir atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, 30 procentų sumažindamas praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį.

Paminėtu išaiškinimu yra pagrindas vadovautis ir šioje byloje, nes ieškovė buvo apdraudusi savo automobilį, tačiau dėl draudimo išmokos nesikreipė. Dėl žalos dydžio 19. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018, viena nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK naujovių – panaikintas materialinės atsakomybės institutas. Visiško darbuotojų padarytos žalos atlyginimo neatsisakyta, tačiau jis reglamentuojamas kitaip, atsisakant individualiai su darbuotoju sudaromų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių.

Dėl to Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įtvirtinta, kad tokios sutartys panaikinamos. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , nustatyti 2016 m. DK 154 straipsnyje, vienas jų – kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis nustatytas kolektyvinėje sutartyje. Tačiau tai yra bendrojo, DK 153 straipsnyje įtvirtinto riboto darbuotojo padarytos žalos atlyginimo principo iÅ¡imtis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors nauju reglamentavimu atsisakyta individualių materialinės atsakomybės sutarčių ir jos neteko galios, tačiau pagal DK 153 str. yra pagrindas Å¡ioje byloje priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimÄ .

20. Ekspertizės aktas Å¡ioje byloje įrodo, jog ieÅ¡kovės automobilio remonto vertė atskaičius nusidėvėjimÄ yra 794,36 Eur (t. 2, b. l. 23–34). Byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovei padaryta žala yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas sumažino žalos atlyginimo dydį pagal Å¡ios nutarties 23 p. nurodytÄ Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

21. Pagal DK 153 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatęs visas darbuotojo (apelianto) materialinės atsakomybės sÄ lygas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto padaryta žala nevirÅ¡ija 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ apelianto visos jos patirtos turtinės žalos atlyginimÄ â€“ 556,05 Eur.

Atsakovo pažyma dėl darbo užmokesčio dydžio įrodo paminėtas aplinkybes (t.1, b. l. 49). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo veiksmuose civilinės atsakomybės sÄ lygas, ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį pagrįstai susiejo su atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl paminėtų motyvų darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų dėl bylinėjimo iÅ¡laidų apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė