51eb16da-98ec-4fb3-a014-78e39c577f8b · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-35-939/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01275-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.;3.2.4.9.6.1;3.2.3.1.; 3.1.7.5.;2.6.2.4.3; 2.6.2.6.1.;2.6.2.8 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Linai Kamandulienei, dalyvaujant ieškovui A. D., jos atstovei advokatei O. B., atsakovei V. D., jos atstovei advokatei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A.

D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. D., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės V. D. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. D., trečiasis asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, neturtinės žalos, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismasn u s t a t ė : A. D. ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.2-4) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (t.2, b.l.7,8) kreipėsi į teismÄ ir prašė nutraukti santuokÄ su atsakove V.

D. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – D., ieÅ¡kovui A. D. asmeninės nuosavybės teise palikti: 73/100 pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytų pagal paveldėjimo teisės liudijimus ir 2009 04 06 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1206/1743 dalis 0,1743 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio BirÅ¡tono mieste, įpareigoti ieÅ¡kovÄ , už ½ dalį 1206/1743 0,1743 ha žemės sklypo, ir 1/2 gyvenamojo namo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priestato, pažymėto 3alb, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėti atsakovei V.

D., piniginę kompensacijÄ 20000 Eur, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokoje iÅ¡gyveno 29 metus. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , į Å¡eimÄ . Jau nuo 2010 metų netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, neliko nieko bendro, nebendrauja ir nesitiki, kad santykiai gali pasikeisti. Kadangi jau daug laiko kartu negyvena praÅ¡o neskirti susitaikymo termino. Santuokos metu pagal 2006-12-07 pirkimo-pardavimo sutartį, įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ 1206/1743, esantį (duomenys neskelbtini), kuris dalintinas per pusę, tačiau ieÅ¡kovas nori už atsakovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį sumokėti kompensacijÄ .

IeÅ¡kovo nuosavybės teisėmis įregistruotas nekilojamasis turtas 73/100 pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, nes jis įgytas paveldėjimo teisės liudijimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nedalintinas.                 IeÅ¡kovas A. D. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t.2,b.l.35-38) nurodė, kad nesutinka su reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl jo kaltės, neigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų nepateikė.

Kadangi jis nekaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl nesutinka, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteista neturtinės žalos atlyginimas. Nesutinka, kad jam asmenine nuosavybe priklausantis turtas bÅ«tų pripažintas bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Gyvenamojo namo rekonstrukcija ar kapitalinis remontas nebuvo atliktas, atsakovė nepateikė įrodymų duodančių pagrindÄ pripažinti jam priklausantį turtÄ bendra jungtine nuosavybe. Sutinka, kad bendra jungtine nuosavybe, bÅ«tų pripažintas gyvenamojo namo, priestato kadastro byloje pažymėtas 3a1p ir 1206/1743 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Gyvenant santuokoje pastatyto priestato faktiÅ¡kai padalinti natÅ«ra neįmanoma, priestato plotas 103,30 kv.m., tačiau patalpos pritaikytos gyventi vienai Å¡eimai, todėl siÅ«lo atsakovei už jai priklausančio priestato ½ dalį iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ 10000 Eur. Sutinka, kad atsakovei bÅ«tų paliktas ½ dalis 1206/1743 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad atsakovei bÅ«tų palikta santuokinė D. pavardė.           IeÅ¡kovas A. D. 2016-11-08 ir 2016-11-15 teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad jis ir atsakovė per daug skirtingi žmonės, nors pragyveno 29 metu, užaugino dvi dukras, tačiau tolesnis gyvenimas neįmanomas.

Kartu kaip sutuoktiniai negyvena maždaug nuo 2006 metų, nors gyveno viename name, tačiau atskirai, o nuo 2010 metų negyvena ir viename name. Atsakovė išėjusi iÅ¡ namų. Maždaug nuo 2007, 2008 metų atsakovė iÅ¡ priestato kur kartu gyveno išėjo gyventi į dukrų kambarį (sename name). AÅ¡tuoni, devyni metai negyvena kartu. Alkoholį vartojo saikingai, namuose nesmurtavo, dėl jo elgesio nėra kviesta policija, nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Sename name jis vienÄ kambarį paveldėjo ir tame kambaryje gyveno po santuokos su žmona ir vėliau gimusiomis dukromis.

AntrÄ kambarį tame pačiame name jam 2009 metais padovanojo sesuo Z. B.. Kambarį tikrai dovanojo jo sesuo, jie pinigų už minėtÄ kambarį nemokėjo. Abu Å¡ie kambariai yra sename name, juose jokia rekonstrukcija ar kapitalinis remontas nebuvo atliktas, juose buvo tik atliktas paprastas remontas, todėl Å¡ie kambariai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir nedalintini. Minėtuose kambariuose buvo pakeisti langai kai jis gavo savo motinos paliko dalį. Gyvendami santuokoje nusipirko žemės sklypÄ todėl sutinka, kad minėtas žemės sklypas bÅ«tų padalintas natÅ«ra per pusę.

Gyvenant santuokoje, prie seno namo pasistatė priestatÄ , kuris nėra baigtas iki Å¡iol. PriestatÄ statė nuo 1991 metų. Statė pats, pirko statybines medžiagas, padėjo uoÅ¡vis, gaudavo medienos. Å iuo metu priestatas yra gyvenama patalpa, įrengtas vienas kambarys, tualetas, vonia, virtuvė. Priestatas yra vieno aukÅ¡to su mansarda, pirmame aukÅ¡te gyvena jis maždaug nuo 2001 metų, o mansarda neįrengta. 2016-11-15 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei už pusę priestato sutinka sumokėti 10000 Eur, o žemę praÅ¡o dalinti natÅ«ra.

Jis turės pinigų sumokėti atsakovei kompensacija už pusę priestato, nes jam padės sÅ«nus, kuris gyvena Vokietijoje. KompensacijÄ sumokėtų per 6 mėnesius. Taip pat nurodė, kad nenori, kad atsakovė turėtų jo pavardę. Dėl dukrų parodymų teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dukros palaiko motinos (atsakovės) pusę. Jis iÅ¡gerdavo saikingai, atsakovė taip pat iÅ¡gerdavo. IÅ¡ asmeninių lėšų, kurias gavo kaip palikimÄ buvo įvesta nuotekų kanalizacija, padaryta Å¡ildymo sistema, kambariuose sudėti langai, iÅ¡klotos grindys.

         IeÅ¡kovo atstovė advokatė O. B. palaikė patikslintam ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus bei papildomai teigė, kad liudytojos, Å¡alių dukros teismo posėdyje patvirtino, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu bÅ«tų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto atsakovės atžvilgiu ar bÅ«tų baustas administracine tvarka. Santuoka iÅ¡iro, nes abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų santuokai iÅ¡saugoti, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ dėl abiejų kaltės neturtinės žalos atlyginimo klausimas atmestinas.

Nekilojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra duomenų, kad buvo atlikta namo rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Atsakovė ir jos kviesti liudytojai neįrodė, kad ieškovo vardu registruotas nekilojamas turtas būtų pripažintas bendra sutuoktinių nuosavybe. Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas 2008-12-24 mokėjimo pavedimas 40000 Lt (11584,48 Eur) patvirtina, kad ieškovui priklausantys asmeniniai pinigai buvo panaudoti patalpų remontui, priestato statybai, išvedžiotas centrinis šildymas, vandentiekis.

Tai patvirtina ir Å¡alių dukros, kad namuose visÄ laiko buvo atliekamas remontas. Todėl atsakovės reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo dalį bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas. IeÅ¡kovas sutinka, kad bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe bÅ«tų pripažintas gyvenamojo namo priestatas pažymėtas 3a1p, o už ½ dalį atsakovei priklausančio priestato bÅ«tų iÅ¡mokėta piniginė kompensacija 10000 Eur, nes tarp Å¡alių susiklostę konfliktiniai santykiai. IeÅ¡kovas sutinka, kad atsakovei bÅ«tų palikta ½ dalis 1206/1743 ha žemės sklypo natÅ«ra.

          Atsakovė V. D. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidų (t.2, b.l.16-20). PraÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl A. D. kaltės, netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nekilnojamÄ jį turtÄ : 73/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1293-1000-2018), gyvenamojo namo priestatÄ , žymimÄ 3alp, kurį sudaro rÅ«sio patalpos G-l, R-l, pirmojo aukÅ¡to patalpos 1-13, 1-12, 1-10, 1-9,1-1, pastogės patalpos 1-15 ir 1-14, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe; ieÅ¡kovo, A.

D. asmeninėje nuosavybėje, po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo, ½ dalį 73/100 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo priestato, žymimo 3alp, 27 400 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės asmeninėje nuosavybėje, po santuokos nutraukimo palikti nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo, ½ dalį 73/100 dalies gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo priestato, žymimo 3alp, 27400 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovei V.

D. palikti D. pavardę, ieÅ¡kovui A. D. – D. pavardę.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes nepavyko iÅ¡saugoti santuokos, jis nebuvo lojalus, negerbė jos, prieÅ¡ jÄ vartojo psichinį ir fizinį smurtÄ , vartojo alkoholį, bÅ«davo agresyvus, nesirÅ«pino Å¡eima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, nesprendė Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu. IeÅ¡kovas iÅ¡vijo jÄ iÅ¡ namų dėl to ji priversta nuomotis butÄ ir dėl to turi buto nuomos iÅ¡laidas.

Jis kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, nes nenori iÅ¡saugoti Å¡eimos. IeÅ¡kovas sužlugdė jos svajonę turėti tvirtÄ ir gražiÄ Å¡eimÄ , tokiu savo elgesiu sukėlė jai dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį skausmÄ , todėl praÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovo vardu registruota nekilojamas turtas 73/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalis Å¡io gyvenamojo namo buvo ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) paveldėta, o kita dalis (duomenys neskelbtini) tariamai ieÅ¡kovui padovanota, o iÅ¡ tikrųjų už tÄ kambarį jie iÅ¡ bendrų pinigų mokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) Gyvendami santuokoje susitvarkė buitį dviejuose kambariuose, padarė vidaus remontÄ , pakeitė langus, grindis, sienas iÅ¡kalė lentelėmis.

IÅ¡ bendrų lėšų su ieÅ¡kovu statė gyvenamojo namo priestatÄ , kuris nėra įregistruotas VÄ® Registų centre. pažymėtÄ 3a1p, kurį sudaro rÅ«sio patalpos G-1, R-1, pirmo aukÅ¡to patalpos 1-13,1-12,1-10,1-9, 1-1, pastogės patalpos 1-15,1-14 viso 103,30 kv.m. Todėl ieÅ¡kovo vardu registruotas turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis lėšomis bei bendru darbu, todėl yra pagrindas minėtÄ turtÄ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypÄ 1206/1743 dalių, esantį (duomenys neskelbtini).

PraÅ¡o nekilojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamojo namo dalį, priestatÄ , žemės sklypÄ dalinti lygiomis dalimis. Gyvenamojo namo ir priestato dalis yra 176,25 kv.m. bendro ploto, jis dalintinas natÅ«ra. Ji yra nekonfliktiÅ¡ka todėl nėra pagrindo nedalinti minėti turto natÅ«ra. Atsakovė V. D. 2016-11-08 ir 2016-11-15 teismo posėdžio metu prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas dažnai gėrė alkoholį, niekur nepadirbdavo, prasidėjo smurtas dėl to jai teko iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Nuo 2012 metų pradžios iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų, kuriuose gyveno kartu su ieÅ¡kovu ir pradėjo gyventi nuomojamam bute, o paskui dukrai priklausančiam bute. IeÅ¡kovas smurtaudavo, kai bÅ«davo neblaivus, dėl patirto smurto kviesdavo policija, tačiau tokių duomenų pateikti neturi, sužalojimai nenustatyti. Nors iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡sikraustė 2012 metų pradžioje, tačiau jau iki tol ji su ieÅ¡kovu gyveno atskirai nevedė bendro Å«kio, negyveno santuokinio gyvenimo. Smurtas Å¡eimoje buvo dar tuomet kai jų dukros ėjo į mokyklÄ t.y. maždaug 10 metų.

Dėl smurto tyrimai nebuvo atlikti, ji pati nesikreipė į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Nors ieÅ¡kovas smurtavo ji stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Senam name ieÅ¡kovui priklauso du kambariai, kuriuose iÅ¡ bendrų pinigų buvo atliktas pagerinimas iÅ¡ esmės, sienos iÅ¡kaltos lentelėm, sudėtos naujos grindys, vėliau pakeiti langai. 1991 metais buvo pradėtas statyti priestatas, kurį padėjo statyti jos tėvai teikdami plytas, medienÄ bei remdami finansiÅ¡kai. PriestatÄ statė ieÅ¡kovas, jo draugas, jos giminaičiai.

Po santuokos nutraukimo ji nori gyventi minėtuose namuose dviejuose kambariuose, esančiuose sename name arba priestato mansardoje. Ji iki 2010 metų kartu su ieÅ¡kovu gyveno priestate, o paskui ji persiskėlė gyventi į kambarį sename name kur gyveno iki 2012 metų pradžios kol iÅ¡sikraustė. Pripažįsta, kad turėjo ir ji pati problemų su alkoholiu, vartojo alkoholį apie vienus metus laiko iÅ¡ nevilties, kol iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ ieÅ¡kovo pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ ir priklausomybę alkoholiui nugalėjo.

Atsakovės atstovė advokatė R. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog teisme Å¡alių dukros patvirtino, kad ieÅ¡kovas nuolat girtavo, iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, smurtaudavo, dėl ko tekdavo bėgti iÅ¡ namų. IeÅ¡kovas nuo santuokos pradžios nepuoselėjo atsakovės atžvilgiu gražių jausmų, nedėjo pastangų santuokai iÅ¡saugoti. Liudytojai V. Ž., J. B. patvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo problemų dėl alkoholio, ko pasėkoje tapdavo agresyvus, todėl ieÅ¡kovas pažeidė lojalumo pareigÄ .

Ä®rodyta, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovė vartojo psichinį ir fizinį smurtÄ . Atsakove susituokdama turėjo viltį sukurti tvirtÄ Å¡eimÄ , ilgus bendro gyvavimo metus kentėjo ieÅ¡kovo smurtÄ , tikėdama, kad ieÅ¡kovas pasikeis. Dėl patirto smurto į policijÄ nesikreipė, bijodama, dar didesnio smurto. SantuokÄ nutraukus dėl ieÅ¡kovo kaltės iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1000 Eur neturtinės žalos. Gyvenant santuokoje viename kambaryje, kurį ieÅ¡kovas buvo paveldėjęs buvo atlikti pagerinimai – pakeisti langai, grindys, sienos iÅ¡kaltos lentelėm.

IÅ¡ Z. B. nusipirko vienÄ kambarį už 5000 litų (1448,10 Eur) iÅ¡ bendrų santaupų, bet Å¡is sandoris pas notarÄ buvo įregistruotas kaip dovanojimo sutartis, nes reikėjo mažiau mokėti. Z. B. nėra tikra sesuo ieÅ¡kovui t.y. jie yra tik vieno tėvo, jų nesiejo artimi santykiai, todėl nėra pagrindo tikėti, kad Z. B. padovanojo turtÄ . Be to, minėtas kambarys buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Priestatas pradėtas statyti 1992 metais buvo pradėtas statyti priestatas su rÅ«siu ir pastoge viso 103,30 kv.m., kuris VÄ® Registrų centre neužregistruotas.

Turto plotas padidėjo daugiau nei dvigubai, tai leidžia konstatuoti, kad jis pagerintas iÅ¡ esmės. Turto pagerinimas užfiksuotas 2008-09-18. Byloje nėra duomenų, kad turto pagerinimas buvo atliktas iki turto paveldėjimo. Santuokos metu abu sutuoktiniai gavo darbo užmokestį, todėl paveldėtas ir padovanotas kambariai iÅ¡ esmės pagerinti bei priestatas pastatytas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl yra visos sÄ lygos ieÅ¡kovo asmenines nuosavybės teise priklausančius kambarius pripažinti bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe.

Santuokoje buvo įgytas žemės sklypas. Gyvenamasis namas ir priestatas viso 176,25 kv.m. ploto, bei žemė sklypas dalintinas natÅ«ra po ½ dalį, toks turto padalijimo bÅ«das yra prioritetinis.Liudytoja J. V. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra ieÅ¡kovo sesuo. Sename name ieÅ¡kovas vienÄ kambarį paveldėjo, o kitÄ padovanojo sesuo Z. B.. Minėtuose kambariuose rekonstrukcija nebuvo atlikta, tik gyvendami juos susiremontavo iÅ¡kalė medinėm lentelėm, o jau vėliau pakeitė langus.

PriestatÄ statė santuokos metu padėjo atsakovės tėvai, teikė medienÄ , tačiau ieÅ¡kovas užmokėdavo už medienÄ ir darbus. IeÅ¡kovas visada dirbo ir Å¡eimÄ iÅ¡laikė finansiÅ¡kai. Dirbo ir atsakovė. Apie smurto naudojimÄ nieko nežino, atsakovė jai niekada nebuvo sakiusi, kad ieÅ¡kovas smurtavo. Atsakovė nuo 2012 metų gyvena atskirai savo dukros bute. IeÅ¡kovas iÅ¡gerdavo alkoholio, tačiau nepiktnaudžiavo. Alkoholio vartojimas buvo abiejų ieÅ¡kovo ir atsakovės problema. Liudytoja D.

D. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovo ir atsakovo dukra. Ji su ieÅ¡kovu (tėvu) nebendrauja trys metai, o su atsakove (motina) bendrauja. Å eimos problema buvo alkoholis, nes tėvas nesusitvarkė su alkoholiu ir smurtaudavo. Tėvas smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ . Motina iÅ¡ namų išėjusi maždaug prieÅ¡ penkis metus ir gyvena jos bute. IÅ¡ karto gyveno viename kambaryje, kurį tėvas buvo paveldėjęs. Po to turėjo dar vienÄ kambarį, kurį tėvui padovanojo jo sesuo Z. B., bet prisimena, kad už tÄ kambarį tėvai Z.

B. mokėjo pinigus. Minėtus abu kambarius susitvarkė, dėjo grindis, remontavo sienas, įdėjo naujus langus. PriestatÄ pradėjo statyti 1992 metais, jis nebuvo užbaigtas, jame buvo įrengtas vienas kambarys, virtuvė tuomet tėvai pradėjo gyventi priestato patalpose, o ji su seserim liko senam name. Kai tėvas gavo pinigų po savo motinos mirties sutvarkė kanalizacijÄ . Mama dirbo kavinėje, dirbo pagal patentÄ , prekiavo baldais. Motina kartais iÅ¡gerdavo alkoholio, o kai jaunesnė sesuo, baigusi vidurinę, išėjo iÅ¡ namų, motina dar labiau pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu.

Todėl ji norėdama padėti motinai susitvarkyti, jai padėjo finansiÅ¡kai, 2012 metų pradžioje iÅ¡nuomojo jai butÄ , o vėliau leido motinai gyventi savo bute, nes pati iÅ¡vyko gyventi į LondonÄ . Liudytoja G. D. 2016-11-08 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovo ir atsakovo dukra. Tėvai dažnai pykdavosi, tėvas dažnai gerdavo alkoholį, keldavo triukÅ¡mÄ , visiems grasindavo. Situacija dar pablogėjo kai vyresnė sesuo baigusi vidurinė mokyklÄ paliko namus. Dėl tėvo elgesio ne kartÄ buvo kviečiama policija.

Pinigų duodavo abu tėvai. Remontas seno namo kambaryje buvo atliktas iÅ¡ bendrų pinigų, o kitas kambarys sename kambaryje buvo ne padovanota, o pirktas. Minėtame kambariuose buvo sudėtos grindys, lubos, tapetais iÅ¡klijuotos sienos. Buvo pastatytas priestatas. Tėvai kartu negyvena 5 metai. 2012 metais ji baigusi mokyklÄ iÅ¡sikėlė iÅ¡ tėvų namų. Tėvas labai gerdavo. Kai mama palūžo 2011 metais taip pat gėrė alkoholį ir tai truko apie pusantrų metų. Vyresnė sesuo padėjo motinai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, tai buvo daroma dėl motinos saugumo.

Liudytojas J. B. 2016-11-08 teismo posėdyje, atsakovės brolis, paaiÅ¡kino, kad santuokoje atsakovė su ieÅ¡kovu pasistatė priestatÄ , kad jis prie statybų prisidėjo savo darbu, pinigais, statybinėmis medžiagomis. Taip pat prisidėjo atsakovės ir jo tėvai, brolis, pusbrolis. Po santuokos sudarymo gyveno viename kambaryje, kurį remontavo iÅ¡kalė sienas, pakeitė grindis, langus. IÅ¡ kalbų girdėjo, kad dar vienas kambarys buvo nepadovanotas, o ieÅ¡kovo ir atsakovės nupirktas. Prie jo ieÅ¡kovas ir atsakovė nėra susimušę, tačiau buvo girdėjęs, kad ieÅ¡kovas smurtauja.

Atsakovė iÅ¡ namų išėjo dėl konfliktų prieÅ¡ keturis ar penkis metus. PrieÅ¡ atsakovei paliekant namus abu vartojo alkoholį ir dėl to iÅ¡iro Å¡eima. Liudytojas V. Ž. 2016-11-08 teismo posėdyje, atsakovės teta, paaiÅ¡kino, kad po santuokos Å¡alys gyveno viename kambaryje, po to pasistatė priestatÄ . Statyti namo priestatÄ padėjo atsakovės tėvai, brolis. Jai buvo sakę, kad Z. B. ne padovanojo vienÄ kambarį ieÅ¡kovui, o buvo sumokėti pinigus. Kai atvažiuodavo pas atsakovės tėvus, ieÅ¡kovas prisigerdavo, jų dukros sakydavo, kad ieÅ¡kovas muÅ¡Ä atsakovę.

Atsakovė išėjusi iš namų, gyvena dukros bute. Prieš išeinant iš namų atsakovė taip pat turėjo problemų su alkoholio vartojimu.           Valstybinės įmonės Registrų centro duomenys (t.1, b.l.149-150) patvirtina, kad 1206/1743 žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. D., V. D. 2006-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, to paties žemės sklypo 452/1743 dalis, priklauso A. D. 2000-11-15 apskrities viršininko sprendimu. 2006-12-07 Žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.43,44,45) patvirtina, kad A.

D. ir Z. B. sudarė sutartį pagal kuriÄ A. D. nupirko iÅ¡ Z. B. 1206-1743 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1743 ha, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2006-12-07 surašė perdavimo-priėmimo aktÄ .           Valstybinės įmonės Registrų centro duomenys (t.1,b.l.11) patvirtina, kad 73/100 gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 67/100 kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) nuosavybės teise priklauso A. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu (t.1, b.l.48,49) A.

D. ir Z. B. sudarė pastato gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 176,25 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi sutartį.            Valstybinės įmonės Regitra duomenimis (t.1, b.l.8,9) A. D. ir V. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.            Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas pajamas (t.1, b.l.13) patvirtina, kad A. D. gaunamos pajamos UAB ,,RÅ«dupis“ sudarė apie 262 Eur per mėnesį.          Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma (t.1, b.l.6-13) patvirtina, kad V.

D. laikotarpiu nuo 1999-09-08 iki 2000-10-17 dirbo UAB ,,BirÅ¡tono seklytėlė“, nuo 2001-07-01 iki 2007-12-30 su pertraukomis dirbo įsigijusi verslo liudijimÄ , 2010, 2011 metais po du mėnesius dirbo BirÅ¡tono miesto tvarkymo tarnyboje, 2012m, 2013 m, 2014 m, 2015 m, 2016 metais - UAB ,,Kauteksa“,           2009-03-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (t.2, b.l.

3) patvirtina, kad ieÅ¡kovo motinos O. D. turtÄ paveldi jos dukra J. V.. 2008-12-24 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovo sesuo J. V. pervedė A. V. 40000 litų (11584,48 Eur), nurodant mokėjimo paskirtį ,,už nuosavybę“.          Ekspertizės akte (t.1, b.l.86-146) nustatyta, kad 1658/1743 dalių žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestato, pažymėto 3a1p, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienÄ (2016-04-29) yra 54800 Eur.

Patikslintas ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo Santuokos liudijimas (t.1, b.l.5) patvirtina, kad ieÅ¡kovas A. D. ir atsakovė V. D. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Å ių dvasinių vertybių nebuvo A. D. ir V. D. Å¡eimoje.CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Ä®statyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas reiÅ¡kia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visÄ Å¡eimÄ . Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada, tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali prieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Gyvenant santuokoje Å¡alys susilaukė dviejų dukrų D. D. ir G. D., kurios jau yra pilnametės ir kartu negyvena. Sutuoktiniai skirtingai aiÅ¡kina santuokos iÅ¡irimo priežastis. IeÅ¡kovas prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodytu santuokos nutraukimo pagrindu, pareikÅ¡tu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jos ir A.

D. santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės.Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė V. D. 2012 metų pradžioje paliko namus, kuriuose gyveno ir apie pusę metų gyveno nuomojamam bute, o po to apsigyveno vyriausiajai dukrai D.

D. priklausančiam bute, kur gyvena iki Å¡iol. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, nes negerbė jos, prieÅ¡ jÄ vartojo psichinį ir fizinį smurtÄ , vartojo alkoholį, bÅ«davo agresyvus, nesirÅ«pino Å¡eima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, nesprendė Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, iÅ¡vijo jÄ iÅ¡ namų dėl to ji priversta nuomotos butÄ ir dėl to turi buto nuomos iÅ¡laidas, be to, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, nes nenori iÅ¡saugoti Å¡eimos.Nors atsakovė kaltina, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima, jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ namų, tačiau teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D.

D., G. D. patvirtino, kad jos dėjo pastangas, jog atsakovė (motina) iÅ¡eitų iÅ¡ namų, nes pati atsakovė buvo pradėjusi piktnaudžiauti alkoholiu, todėl norėjo jai padėti susitvarkyti gyvenime. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad pati išėjo iÅ¡ namų, be to nenustatyta, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė dokumentais t.y. kad buvo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad kreipėsi dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigÄ ar teismo medicinos ekspertus.

Apie smurto naudojimÄ teisme teigė liudytojos, Å¡alių dukros, D. D. ir G. D.. Nors atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie smurto naudojimÄ , tačiau teismas neturi pagrindo visiÅ¡kai netikėti liudytojų, Å¡alių dukrų, paaiÅ¡kinimais. Pats ieÅ¡kovas neigia, kad smurtavo, nurodo, kad dukros liudijo motinos naudai, o jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka dėl smurtavimo. Tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad galimi smurto atvejai yra Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis, nes tiek liudytojos, tiek atsakovė teigė, kad smurtas ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimoje tęsėsi apie deÅ¡imt metų iki kol atsakovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų.

Toks ieÅ¡kovo neva smurtinio elgesio toleravimas daugiau kaip deÅ¡imt metų, tikintis, kad ieÅ¡kovas pasikeis ir atsakovė iÅ¡saugos Å¡eimÄ , teismui duoda pagrindÄ abejoti, kad Å¡eimoje galimai buvę smurto atvejai yra Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis. IeÅ¡kovas ir atsakovė jau nuo 2010 metų negyvena kaip sutuoktiniai, nors ir gyveno vienuose namuose, tačiau jų nesiejo artimas ryÅ¡ys ir supratimas, jie nevedė bendro Å«kio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, o nuo 2012 metų pradžios atsakovė pati iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų.

IeÅ¡kovas nurodo, kad santuokos iÅ¡irimo priežastis, kad jis ir atsakovė per daug skirtingi žmonės, nors pragyveno 29 metu, užaugino dvi dukras, tačiau tolesnis gyvenimas neįmanomas, kad atsakė jau pati išėjusi iÅ¡ namų, o ir tuomet kai gyveno vienuose namuose jau ilgai laikÄ nevedė bendro Å«kio. AÅ¡tuoni, devyni metai negyvena kartu. IeÅ¡kovas neigia, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Nors, nei jis, nei atsakovė nebausti administracine tvarka už alkoholio vartojimÄ , tačiau teismo posėdyje liudytojai J.

V., D. D., Goda D. J. B., V. Ž. patvirtino, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovė turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Liudytojai patvirtino, bei pati atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad apie pusantrų metų iki kol atsakovė išėjo iÅ¡ namų gyventi atskirtai (iki 2012 metų pradžios) t.y. 2010, 2011 metais piktnaudžiavo alkoholiu. Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad gyvenimas atskirai tenkino ir dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio, prieÅ¡ingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Abu sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lÅ«kesčius, abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).            Dėl neturtinės žalos Teismui pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).           Sutuoktiniai vienas iÅ¡ kito sau iÅ¡laikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

           Dėl santuokinės pavardės Atsakovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė D. (CK 3.69 str.1 d.). IeÅ¡kovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, kad atsakovei bÅ«tų palikta santuokinė pavardė, nes nenori. Pagal CK 3.69 str. 1 d. nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Tik tuo atveju, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo nenustatyta, santuoka tarp Å¡alių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to sutuoktiniai turi bendras dukras, todėl teismas neatsižvelgia į ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei nepalikti santuokinės pavardės, kadangi tai neprieÅ¡tarauja įstatymo normoms. Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtÄ iÅ¡ esmės pagerinus sutuoktinių bendromis lėšomis                        Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo turtÄ : 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

           Iki santuokos su atsakove ieÅ¡kovas įsigijo 73/100 pastato gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytų pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ ir 2009 04 06 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe tuo pagrindu, kad nurodytas turtas Å¡alių iÅ¡ esmės buvo pagerintas jau gyvenant santuokoje.

           Santuokos metu buvo pastatytas gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestatas, kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtas 3a1p, esatis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes jis buvo pastatytas santuokos metu.             Ginčo dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto 1206/1743 dalį 0,1743 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nėra, žemės sklypÄ atsakovė prašė padalinti natÅ«ra, su tokiu pasiÅ«lymu sutiko ir ieÅ¡kovas, todėl minėtas žemės sklypas dalintinas pusiau.

            Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo iki santuokos įsigyto nekilnojamojo turto pagerinimo, atlikto Å¡alims gyvenant santuokoje, iÅ¡ bendrų lėšų pripažinimo esminiu, t. y. lemiančiu asmeninės nuosavybės pasikeitimÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.           Nekilojamojo turto Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise turi 73/100 pastato gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir 2009 04 06 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu.

Be to, santuokos metu buvo pastatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestatas, su rÅ«siu ir mansarda kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtas 3a1p. Atsakovė, ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerinimÄ grindžia tuo, kad buvo sutvarkyti du sename name esantys kambariai bei priestatas pastatytas bendromis lėšomis. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sutiko, kad namo priestatas buvo pradėtas statyti ir pastatytas santuokos metu, kad jo statyba buvo vykdoma iÅ¡ bendrų lėšų ir bendru darbu, kad priestato statybos darbus padėjo atlikti ir atsakovės giminaičiai.

Tokias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklausti liudytojai J. V., J. B., V. Ž., šalių dukros D. D., G. D.. Nors ieškovas teigė, kad daug darbų priestate buvo padaryta ir iš jo asmeninių lėšų, kurias jis gavo 2008-12-24 mokėjimo pavedimu, tačiau byloje neįrodinėjo, kokio dydžio asmenines lėšas panaudojo priestato statybai. Be to, pinigų gavimo dienai, priestatas buvo pastatytas, nors ir nebuvo įrengtas galutinai ir nėra įrengtas sprendimo priėmimo dienai, tai patvirtina ekspertizės aktas (t.1, b.l.88-146).

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo priestatas pažymėtas 3a1p pripažintinas bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe.            Atsakovė, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, priklausančio turto – dviejų kambarių, esančių gyvenamajam name, pagerinimÄ grindžia savo ir liudytojų paaiÅ¡kinimas. Atsakovė teigia, kad jie gyvendami santuokoje susitvarkė buitį dviejuose kambariuose, padarė vidaus remontÄ , pakeitė langus, grindis, sienas iÅ¡kalė lentelėmis.

Be to, nurodė, kad dalis turto (vienas kambarys) 2009-04-27 buvo tariamai ieÅ¡kovui padovanota, o iÅ¡ tikrųjų už tÄ kambarį jie iÅ¡ bendrų pinigų mokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur). IeÅ¡kovas neigia, kad už kambarį buvo mokėti pinigai, o patvirtino, kad jo sesuo Z. B. padovanojo jam vienÄ kambarį. Liudytojos, Å¡alių dukros D. ir G. D., teismo posėdyje parodė, jog joms buvo žinoma, kad kambarys buvo ne padovanotas, o pirktas, nes tėvo (ieÅ¡kovo) santykiai su seserim Z. B. nebuvo tokie artimi, kad pastaroji bÅ«tų padovanojusi ieÅ¡kovui turtÄ .

Liudytojai J. B. ir V. Ž. parodė, kad iš kalbų buvo girdėję, kad vienas kambarys buvo nepadovanotas, o nupirktas. Tokie liudytojų parodymai, neturi teisinės reikšmės, nes byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties panaikinimo, dovanojimo sutartis galiojanti, nepanaikinta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dovanojimo sutarties teisingumu t.y., kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dovanojimu sutarties pagrindu įgijo dalį gyvenamojo namo. Apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto t.y. gyvenamajame name dviejų kambarių atliktus remonto ir pagerinimo darbus liudijo šalių dukros D.

D. ir G. D., kad minėtuose kambariuose buvo atliktas remontas, sudėtos grindys, lubos, sutvarkytos sienos, o vėliau pakeisti langai, bei liudytojas J. B., kad kambariuose Å¡alys sienas iÅ¡kalė medinėm lentelėm, pakeitė grindis, langus.              Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sutuoktinių teisinį režimÄ reglamentuojančias normas, yra nurodęs, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006).         Kaip minėta, atsakovė nekilnojamojo turto esminius pagerinimus grindžia savo ir liudytojų parodymais.

IeÅ¡kovas teigia, kad jam priklausančiuose namuose nebuvo padaryta nei rekonstrukcija, nei kapitalinis remontas, buvo padarytas tik paprastas remontas. IeÅ¡kovo parodymus patvirtina liudytoja J. V..        Esant ginčui dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtÄ pripažinti bendrÄ jÄ jungtine Å¡alių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir po turto pagerinimo. Nors bylos eigoje pagal atsakovės praÅ¡ymÄ buvo paskirta ekspertizė, tačiau jos praÅ¡ymu ekspertizė paskirta turto 1658/1743 dalių žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo priestato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pažymėto 3a1p, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti rinkos vertę turto vertinimo dienai.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė buvo suinteresuota nustatyti tik santuokoje įgyto žemės sklypo ir santuokos metu pastatyto priestato vertę. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo esmingai pagerintas. Atsakovė reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti namo dalį (2 kambarius sename name) jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo.

Atsakovės prisidėjimas prie sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – name, esančių dviejų kambarių, pagerinimo prisidėjus bendru darbu, bendromis lėšomis, nėra esminis, todėl nėra pagrindo minėtÄ turtÄ pripažinti bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad ginčo kambariuose buvo atlikta rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Ä®vertinus bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, spręstina, kad ginčo kambariuose buvo atliktas remontas, tačiau kambariuose atlikti remonto darbai, nekeičiant statinio konstrukcijų, nelaikytini esmingais pagerinimais.                           Dėl bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo bÅ«do              Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutarė ne tik dėl dalytino turto apimties, bet ir dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto – gyvenamojo namo priestato padalijimo bÅ«do.

Atsakovė pageidavo ginčo gyvenamojo namo priestatÄ dalyti natÅ«ra, nes toks padalijo bÅ«das yra prioritetinis. Atsakovė Å¡iuo metu gyvena, Å¡alių dukrai priklausančiame bute, nes pastaroji iÅ¡vykusi į LondonÄ . Kitos gyvenamosios patalpos atsakovė neturi, taip pat teigė, kad nepriklausomai, jog tarp jos ir ieÅ¡kovo buvo konfliktiÅ¡ki santykiai, ji ketina gyventi gyvenamojo namo priestate, nes priestatas yra su mansarda, todėl yra galimybės gyventi, pasidaryti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ .              CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

             IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė už 1206/1743 dalis 0,1743 ha žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įpareigoti jį už ½ dalį 1206/1743 0,1743 ha žemės sklypo, ir 1/2 gyvenamojo namo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priestato, pažymėto 3alp, esančių mieste, (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėti atsakovei V. D., piniginę kompensacijÄ 20000 Eur. Bylos eigoje ieÅ¡kovas sutiko, kad 1206/1743 dalis 0,1743 ha žemės sklypo bÅ«tų padalinta per pusę natÅ«ra.

Tarp Å¡alių nesant ginčo dėl 1206/1743 dalies 0,1743 ha žemės sklypo, dalintinas natÅ«ra po ½ dalį.             IeÅ¡kovas praÅ¡o, kad gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priestatas, pažymėtas 3alp bÅ«tų padalintas per pusę, o už atsakovei priklausančiÄ Â½ dalį jis iÅ¡mokėtų 10000 Eur kompensacijÄ , nes tarp Å¡alių susiklostę konfliktiniai santykiai, priestatas yra vieno aukÅ¡to, jis priestate gyvena, patalpoje yra vienas kambarys, virtuvė, tualetas, vonia, o priestato mansarda neįrengta.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 10000 Eur dydžio piniginę sumÄ jam duos sÅ«nus, gyvenantis Vokietijoje, iÅ¡ jo ankstesnės santuokos. Tačiau aplinkybė, kad ieÅ¡kovui sÅ«nus duos nurodytÄ pinigų sumÄ , kuriÄ jis iÅ¡mokėtų atsakovei kaip kompensacijÄ , nėra niekaip patvirtinta.              Pažymėtina, jog tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, pati atsakovė nuo 2012 metų pradžios ginčo gyvenamajame name negyvena, juo nesirÅ«pina.

Å alys viena kitos atžvilgiu nusiteikę neigiamai.              Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

         Nagrinėjamos bylos atveju, darytina iÅ¡vada, jog sutuoktiniams turtas gali bÅ«ti padalytas natÅ«ra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo bÅ«das natÅ«ra yra laikomas prioritetiniu. Dalintino priestato bendras plotas pakankamai didelis – 103,30 kv.m., priestatas yra vieno aukÅ¡to su mansarda, duomenų, kad techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti ar atskirti turto dalis, byloje nėra. Be to, Å¡ioje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. Aplinkybė, kad neįrengta priestato mansarda nėra kliÅ«tis, sprendžiant turto padalijimo klausimÄ .

Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis pajėgus sumokėti atsakovei kompensacijÄ už jai priklausančio turto dalį, bei vertinant, kad jo, kaip ir atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes abiems Å¡alims teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, bei į tai, kad pagal Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo bÅ«do natÅ«ra, nes teismas pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, ieÅ¡kovas ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamojo namo priestatas, bendrasavininkai, gyvenamojo namo priestatas dalintinas natÅ«ra po ½ dalį.

Bylinėjimosi išlaidos Ieškovui 2015-01-21 (t.1.b.l.147), 2016-01-20 (t.1, b.l.53) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba priskirtina II turto ir pajamų lygio t.y. 50 procentų. 2015-09-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui atidėtas 454,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje (t.1, b.l.15,16). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta teisinė pagalba už 358,98 Eur (t.2, b.l.69).

Atsakovė 2015-10-14 už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį sumokėjo 100 Eur (t.1, b.l.25). 2015-11-05, 2016-10-27 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (t.1, b.l.32, t.2, b.l.53,54 ) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba priskirtina II turto ir pajamų lygio t.y. 50 procentų. Atsakovė vykdydama teismo nutartį dėl ekspertizės paskyrimo (t.1, b.l.57-59) sumokėjo 500 Eur (t.y. 50 procentų) už ekspertizės iÅ¡laidas (t.1, b.l.63, 67). 2016-07-19 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei atidėtas 447,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje (t.1, b.l.190,191).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovei buvo suteikta teisinė pagalba už 307,80 Eur (t.2, b.l.70).Žyminis mokestis Å¡alims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, ir atimant 50 procentų, nuo visos mokėtinos sumos, nes tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė 50 procentų yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybei priteistinas po 447,00 Eur žyminis mokestis: 28400,00 Eur už priteistÄ turtÄ ieÅ¡kovui ir atsakovei (852,00 Eur + 41,00 Eur) už santuokos nutraukimÄ .Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės priteistina po pusė valstybės garantuojamų teisinės pagalbos turėtų iÅ¡laidų, atėmus 50 procentų, nuo kurių Å¡alys buvo atleistos.

IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 76,95 Eur (nuo 307,80 Eur (50 procentų) 153,90 Eur : 2), iÅ¡ atsakovės 89,75 Eur (nuo 358,98 Eur (50 procentų) 179,49:2) valstybės naudai.Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 50 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ (100 Eur :2) ir 250 Eur (500 Eur :2) už ekspertizės atlikimÄ . PaÅ¡to iÅ¡laidos už procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ , kurios sudaro 28,02 Eur priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės per pusę.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., nusprendžia:

          PatikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo A. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.          Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – D..

         A. D. asmeninės nuosavybės teise palikti:73/100 pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) įgytų pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).            Pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe 73/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruotÄ priestatÄ , nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr.20/2787 bylos plane, pažymėtÄ 3alp, kurį sudaro rÅ«sio patalpos G-l, R-l, pirmojo aukÅ¡to patalpos 1-13, 1-12, 1-10, 1-9,1-1, pastogės patalpos 1-15 ir 1-14, esantį (duomenys neskelbtini).

         Santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti taip: ieÅ¡kovui A. D. priteisti ½ dalį, 73/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoto priestato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr.20/2787 bylos plane, pažymėto 3alp, kurį sudaro rÅ«sio patalpos G-l, R-l, pirmojo aukÅ¡to patalpos 1-13, 1-12, 1-10, 1-9,1-1, pastogės patalpos 1-15 ir 1-14, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį, 1206/1743 dalies 0,1743 ha žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

           Atsakovei V. D. priteisti ½ dalį, 73/100 gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) neįregistruoto priestato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr.20/2787 bylos plane, pažymėto 3alp, kurį sudaro rūsio patalpos G-l, R-l, pirmojo aukšto patalpos 1-13, 1-12, 1-10, 1-9,1-1, pastogės patalpos 1-15 ir 1-14, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį, 1206/1743 dalies 0,1743 ha žemės sklypo, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti atsakovei V.

D. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. 300,00 eurų (tris Å¡imtus eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. į valstybės biudžeto pajamas 461,00 Eur (keturi Å¡intai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt venas euras) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodas 5660 ir 76,95 Eur (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 95 ct) už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Å¡i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.        Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

D. į valstybės biudžeto pajamas 461,00 Eur (keturi Å¡intai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt venas euras) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodas 5660 ir 89,75 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni eurai, 75 ct) už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Å¡i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.           LikusiÄ patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.                        Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                               Laima Lubauskienė