51e74982-e695-4012-894c-76ca65588ae2 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. 2A-416-278/2015Teisėjas Rimvydas Žukauskas                               Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00258-2014-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.3; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21; 128.2   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-477/2015 pagal pareiÅ¡kėjos J. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , Gražutės regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja J.

M. prašė teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba ir buvo likę sodyboje buvusių pastatų ir priklausinių pamatų liekanų. Nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba ir tai grindė Zarasų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2003-05-12 aktu bei liudytojų parodymais. Teigė, kad nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , įgis teisę, jai priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype atkurti buvusiÄ sodybÄ . Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas kritiÅ¡kai vertino liudytojų T. E., T. Å ., N. V., A. B., P. K., A. D., A. Ž. parodymus, nes nei vienas iÅ¡ jų negalėjo nurodyti kam galėjo priklausyti jų matytų pamatų liekanos. Nurodė, jog liudytojai savo suvokimÄ apie galimai buvusių pastatų paskirtį, grindė prielaidomis, nes nei vienas iÅ¡ jų nėra matęs kokių nors pastatų J. M. priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2003-05-12 aktas, kuriame nustatyta, jog J.

M. priklausančiame žemės sklype, esančiame Brusavankos kaime, yra išlikę pamatai, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-28 nutartimi panaikintas. Nurodė, kad 2012-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame užfiksuotas pareiškėjai priklausantis ūkio pastatas ir jo buvimo vieta, nėra duomenų ar įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjai priklausančiame miško žemės sklype, yra buvusių ar esančių pamatų ar jų fragmentų, ar pastatų liekanos. Konstatavo, jog ekspertės atliktų tyrimų metu nebuvo nustatyta, kad J.

M. priklausančiame žemės sklype, yra buvusi sodyba ar kokie kiti statiniai. Nurodė, kad atliktos ekspertizės išvada, papildomo tyrimo medžiaga, ekspertės paaiškinimai sutapo, duomenys yra nuoseklūs ir išsamūs, pagrįsti kartografine ir istorine medžiaga, todėl laikyti atliktos ekspertizės ir papildomo tyrimo išvadas nepatikimomis, teismas neturi pagrindo. Nustatė, jog pareiškėja negalėjo nurodyti kurio Utenos apskrities archyvo pažymoje, kurioje nurodytų 1961-1985 metų ūkinėse knygose duomenys apie Brusavankos kaimo gyventojus ir jų ūkinius kiemus, nurodyto asmens sodyba galimai buvo J.

M. priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype. Darė iÅ¡vadÄ nesant įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba, ar tokios sodybos statinių pamatai. Be to, teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja neturi materialine teise pagrįstos teisės, miÅ¡ko žemėje atkurti buvusiÄ sodybÄ ir, kad pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡vengti teismų sprendimų, kuriais jos įvykdyta statyba pripažinta neteisėta, vykdymo, bet ne vykdyti naujų statinių statybÄ .Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja J.

M. praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M. priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba ir buvo likę sodyboje buvusių pastatų ir jų priklausinių (gyvenamojo namo, Å«kio pastato, kiemo rÅ«sio, malkinės, liepto) pamatų liekanų. Nurodo, kad byloje buvo duomenų, patvirtinančių jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ .

Teigia, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2003-05-12 vietos apžiÅ«ros akte buvo užfiksuoti komisijos narių pastebėjimai, susiję su iÅ¡likusių buvusių pastatų pamatais. Tai, kad sklype buvo sodyba, patvirtina ir 2003-05-30 projektavimo sÄ vadas, Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos 2003-05-30 posėdžio protokolas. Nesutinka su liudytojų parodymų įvertinimu, nes net ir negalėjimas paaiÅ¡kinti, kam priklausė matytų pastatų liekanos, savaime nepaneigia tokių pastatų buvimo fakto jai priklausančiame žemės sklype.

Teigia, kad byloje nebuvo paneigta, jog pastatai sklype galėjo būti pastatyti ir sugriuvę gerokai prieš sudarant vietovės žemėlapius. Nesutinka su ekspertizės aktu, papildomo tyrimo medžiaga bei ekspertės paaiškinimais, nes teismui pateikti žemėlapiai nepaneigia to, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo jau stovėjusių pastatų griuvėsių, o ekspertė ieškojo žemėlapiuose identifikuotų pastatų, bet ne griuvėsių. Teigia, kad pateiktuose žemėlapiuose (duomenys neskelbtini), buvo tik keli pastatai, o archyvo pažymoje nurodyti (duomenys neskelbtini), 6-7 pastatai.

Kadangi liudytojai parodė matę buvusių pastatų pamatus, neatmestina, kad liekanos nebuvo identifikuotos ir pažymėtos žemėlapiuose. Mano, jog sudarant žemėlapius buvo reikÅ¡mingi kiti objektai, o ne pastatų liekanos. Teigia, kad teismas, atsisakydamas prijungti dalį ekspertės pateiktos tyrimo medžiagos, neįpareigodamas pateikti dokumento vertimÄ , nebuvo pakankamai aktyvus. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , netaikė tikėtinumo taisyklės, pagal kuriÄ Ä¯rodymų bÅ«tų užtekę daryti iÅ¡vadÄ Â praÅ¡omam nustatyti faktui.

Nurodo, kad teismas sprendime ignoravo faktÄ , jog buvo teiktas praÅ¡ymas įtraukti į bylÄ suinteresuotu asmeniu V. R., kuris yra archyvo pažymoje nurodytos G. R. sÅ«nus. Teigia, kad Å¡is asmuo galėjo patvirtinti, jog jo tėvams ir seneliams priklausiusio Å«kinio kiemo pastatai buvo apeliantei priklausančiame sklype, kas galėtų patvirtinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Nustačius juridinį faktÄ , V. R. galėtų įteisinti pastatus savo vardu už J.

M. pinigines lėšas. Nurodo, jog teismų sprendimais yra įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti pastatytus statinius ir, jeigu statiniai bus nugriauti, jungtinės veiklos sutarties pagrindu su V. R. juos galėtų pastatyti iš naujo. Neatmeta esant galimybei su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sudaryti taikos sutartį, kad pastatai nebūtų nugriauti. Nesutinka su teismo pozicija dėl V. R. kreipimosi atskiru pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes tai prieštarauja proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principams.

Teigia, kad pagal skundžiamÄ sprendimÄ , jai priklausančius statinius bÅ«tina nugriauti, kad atsirastų galimybė iÅ¡ naujo teisėtai juos atstatyti, kas neprotinga ir neracionalu esant galimybei Å¡ioje byloje sudaryti taikos sutartį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ra, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad, nors teismas ypatingosios teisenos bylose turi bÅ«ti aktyvus, tačiau ir tokiose bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti.

Sutinka su teismo konstatuota iÅ¡vada nesant pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjos pateikta archyvo pažyma nepatvirtina, jog kurio nors iÅ¡ archyvo pažymoje nurodyto asmens sodyba galimai buvo J. M. priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype. PareiÅ¡kėja nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems miÅ¡ko žemėje atkurti (atstatyti) buvusiÄ sodybÄ , todėl pagrįstai pripažinta neturinti materialine teise pagrįstos teisės, miÅ¡ko žemėje atkurti buvusiÄ sodybÄ .

Nurodo, kad V. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pats privalo kreiptis į teismÄ . Mano, kad teismas įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, todėl nepažeidė procesinių teisės normų reikalavimų, tinkamai taikė materialines teisės normas bei nenukrypo nuo teismų praktikos.

Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype yra buvusi sodyba, ar tokios sodybos statinių pamatai, todėl apeliantės teiginiai dėl byloje esančių žemėlapių patikimumo ir tikslumo nepagrįsti, nes nei vienas J. M. argumentas negali patvirtinti, jog jos žemės sklype buvę griuvėsiai buvo gyvenamojo namo pamatai.

To negalėjo patvirtinti ir byloje apklausti liudytojai. Nurodo, jog atlikta ekspertizė bei ekspertės paaiÅ¡kinimai paneigia pareiÅ¡kėjos J. M. teiginius apie žemės sklype esančius iÅ¡likusius pastatų pamatus, o pavirÅ¡inių akmenų liekanas traktuoti kaip gyvenamojo namo liekanas nėra pagindo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, grįsdama savo praÅ¡ymÄ , vadovaujasi 2003-05-12 vietos apžiÅ«ros aktu, kuris yra panaikintas.

Byloje teikę paaiÅ¡kinimus liudytojai darė prielaidas, abstrakčiai pasakojo apie galimai buvusius statinius, jų paskirtį, todėl jų parodymai nelaikytini neginčijamais. Apeliantės nurodytos komisijos vietos apžiÅ«ros akte komisija savo sprendimÄ grindė tik prielaida ir nenustatė, kokios paskirties buvo galimai buvęs statinys J. M. sklype. Nurodo, jog ir atlikus papildomus tyrimus, naudojant papildomÄ medžiagÄ , nagrinėjamoje teritorijoje naujų statinių neidentifikuota. Teigia, kad pareiÅ¡kėja neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl neturi teisės įgyvendinti statytojo teisių į sodybos atstatymÄ ar jos įteisinimÄ Å¾emės sklype ir, esant tokiems prieÅ¡taravimams, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nebus pagrindas atsirasti pareiÅ¡kėjos siekiamoms įgyti teisėms, todėl negali bÅ«ti nustatytas.

Nurodo, jog apeliantė byloje nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent V. R. tėvams ir seneliams priklausiusio Å«kinio kiemo pastatai buvo pareiÅ¡kėjai priklausančiame sklype. Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Teigia, kad pareiÅ¡kėja turėjo pateikti pakankamus įrodymus, kad jos žemės sklype yra buvusi sodyba, tačiau jų nepateikė, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK; 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. M. nuosavybės teise priklauso 2,2389 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13). PareiÅ¡kimu J. M. prašė teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype buvo sodyba ir buvo iÅ¡likę sodyboje buvusių pastatų ir jų priklausinių pamatų liekanų (1 t., b. l. 3-10).

Byloje nustatyta, kad 2,2389 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas yra Gražutės regioninio parko Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinyje (1 t., b. l., 11-13, 103-104). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose.

Sodybos buvimo faktas gali bÅ«ti patvirtinamas, kas suteiktų teisę statyti statinius draustinio teritorijose, Å¡iais atvejais: kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose ir teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos buvimo faktÄ (kai nėra iÅ¡likę archyvinių, grafinių sodybos buvimo dokumentų). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, reikia nustatyti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

Apeliantė buvusios sodybos faktÄ grindė liudytojų parodymais. 2014-11-26 teismo posėdžio metu liudytojai T. E., T. Å ., N. V., A. B., P. K., A. D., A. Ž., R. P. G. paaiÅ¡kino, jog apeliantei priklausančiame žemės sklype, Brusavankos k., Zarasų r., matė apaugusius akmenis, kurie priminė statinių pamatus, matė augančius sodyboms bÅ«dingus augalus (1 t., b. l. 195-197). Tačiau nei vienas iÅ¡ teisme dalyvavusių liudytojų negalėjo nurodyti konkrečios galimų statinių griuvėsių paskirties, t. y. liudytojai nenurodė apeliantės sklype buvus gyvenamajam namui.

Byloje pateiktas 2003-05-12 aktas, kuriame nurodoma, jog J. M. priklausančiame žemės sklype yra iÅ¡likę buvusių pastatų pamatai iÅ¡ tarpusavyje vietomis suriÅ¡tų dalinai aptaÅ¡ytų akmenų bei rÅ«sio liekanos, kas turėtų bÅ«ti arba gyvenamojo namo arba Å«kinio pastato pamatai, Vilniaus apygardos teismas 2011-09-28 nutartimi pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 14, 44-53). Apeliantės praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ grindžiantys Utenos apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 ir 2009-03-30 statinį pripažinimo naudoti aktai buvo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011, todėl paminėti dokumentai negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais (1 t., b. l. 35-43).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net jei ir pripažinus, kad J. M. priklausančiame žemės sklype buvo Å«kinės paskirties statiniai, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali bÅ«ti nustatomas, nes prieÅ¡ingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos bÅ«tų atkuriamos kelios ir toks įstatymo aiÅ¡kinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 str., CK 4.19 str.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2008; Nr. 3K-3-514/2013). Be to, byloje pateiktas VGTU Geodezijos instituto 2009-11-25 ekspertizės aktas, ekspertės doc. dr. J. S. V. atliktas papildomas 2009-11-25 ekspertizės tyrimas patvirtino iÅ¡vadÄ , jog apeliantei J. M. priklausančiame žemės sklype, remiantis kartografine medžiaga, neužfiksuoti jokie statiniai (1 t., b. l. 28-31, 204-212). Apeliantė teigia, jog minėtos ekspertizės užduotis buvo identifikuoti statinius, tačiau ne statinių griuvėsius, kurie, jos teigimu, buvo ginčo žemės sklype.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja neprašė skirti ekspertizės, atitinkamai suformuluojant ekspertizės užduotį – identifikuoti žemės sklype esančius buvusių pastatų griuvėsius, todėl konstatuoti teismo veiksmus atsisakius priimti dalį papildomų įrodymų, susijusių su naudojamų žemėlapiuose sutartinių ženklų reikalavimais, kaip nepakankamÄ aktyvumÄ , nėra pagrindo (CPK 12 str., 212 str.). Ä®vertintina aplinkybė, jog ekspertė doc. dr. J. S. V., atlikdama tiek 2009-11-25 ekspertizę, tiek vykdydama papildomus tyrimus, vadovavosi archyvuose iÅ¡likusiais žemėlapiais, kurių seniausias datuojamas 1942 m. ir sudarytas vadovaujantis 1903 m. duomenimis, kurie papildyti 1930 metais (2 t., b. l. 1; skaitmeninė rinkmena).

Dėl paminėto, kritiÅ¡kai vertintini J. M. teiginiai, esÄ jos žemės sklype buvę pastatai sugriuvo iki sudarant vietovės žemėlapius, nes mažai tikėtina, jog pastatų griuvėsiai jau buvo 1903 metais, sudarant pirmiau paminėtÄ Å¾emėlapį bei liudytojams T. Å ., A. B. teigiant ten gyvenus žvejÄ . Kvestionuodama ekspertės naudotų ekspertizei žemėlapių patikimumÄ , apeliantė vadovaujasi Utenos apskrities archyvo 2014-10-31 pažyma apie (duomenys neskelbtini) 1961-1985 m. gyventojus ir jų Å«kinius kiemus, kurioje nurodyta, kad archyvinė medžiaga rodo (duomenys neskelbtini) kaime buvus iki 6-7 pastatų, kai tuo tarpu ekspertize ir papildomu tyrimu buvo identifikuoti du pastatai (1 t., b. l. 156-160).

Ä®vertinus ekspertizei suformuluotÄ klausimÄ â€“ nustatyti, ar kadastriniu numeriu Nr. 4367/0004:64 įregistruoto sklypo ribose iki 2003-05-12 buvo pastatai, abejoti žemėlapių patikimumu nėra pagrindo, nes buvo vertinama situacija ne visame (duomenys neskelbtini) kaime, bet tik apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2015-01-08 teismo posėdžio metu teiktais ekspertės doc. dr. J. S. V. paaiÅ¡kinimais dėl žemėlapių sudarymo, neturi pagrindo nesutikti su ekspertizei ir papildomam tyrimui naudotų žemėlapių patikimumu, nes įvertinus apeliantės žemės sklypo padėtį (sklypas ribojasi su Smalvo ežero pakrante), 1953 m. sudarant žemėlapį, pasak ekspertės, fotonuotraukos deÅ¡ifravimÄ atlikdavo asmenys, tikrinę bei kontÅ«rus žymėję vietoje, todėl tikėtina, jog buvusių pastatų liekanas bÅ«tų pastebėję ir užfiksavę (2 t., b. l. 3).

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paskirtis yra asmens tam tikrų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. M. praÅ¡omo juridinio fakto nustatymas nesukels teisės miÅ¡ko žemėje atkurti buvusiÄ sodybÄ , nes ji neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų reikalavimų. Å ios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė, tačiau nurodo, kad į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu turėjo bÅ«ti įtrauktas V.

R.. AiÅ¡kindama V. R. suinteresuotumÄ nagrinėjamos bylos baigtimi, apeliantė vadovaujasi proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principais, teigdama, jog nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , V. R., kaip G. R. įpėdinis, kuriai priklausę statiniai yra jos žemės sklype, galėtų įteisinti apeliantės lėšomis pastatytus statinius savo vardu. Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ypatumas yra tas, jog tokio pobÅ«džio bylos susijusios su konkrečiais asmenimis – pareiÅ¡kėjais, kuriems, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kils, pasikeis ar pasibaigs tam tikros teisės. Duomenų, kad V.

R. yra įgyvendinęs teisę atstatyti miÅ¡ko paskirties žemės sklype savo motinos sodybÄ , byloje nėra, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog priimtu sprendimu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nes V. R. turi teisę atskiru pareiÅ¡kimu kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tikslu atkurti miÅ¡ko žemėje buvusiÄ sodybÄ , o ne įgyvendinti savo teisę per kitÄ pareiÅ¡kėjÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kimu apeliantė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tam kad kiltų tam tikros teisės pačios pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, o ne kieno nors kito.Apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai nepriimami, kai jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, arba įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Nustatyta, kad apeliantė, kartu su apeliaciniu skundu, pateikė V. R. 2015-01-07 praÅ¡ymÄ Ä¯traukti suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimÄ , 2015-01-02 jungtinės veiklos sutartį bei kitus priedus (2 t., b. l. 40-53). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog minėti dokumentai pagrįstai buvo atsisakyti priimti pirmosios instancijos teisme 2015-01-08 protokoline nutartimi, neturi pagrindo priimti Å¡iuos įrodymus ir juos vertinti nagrinėjamos bylos kontekste (CPK 314 str.). Dėl paminėto, keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                   Birutė Valiulienė