Legislator Case Law & Legislation
51e48ecc-ffa2-4c67-a595-b890b9d2e23b AI generated

51e48ecc-ffa2-4c67-a595-b890b9d2e23b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 51e48ecc-ffa2-4c67-a595-b890b9d2e23b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡vadÄ dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e įraÅ¡ytÄ pavardę M. pakeisti į W., priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ pakeiti jos pavardę iÅ¡ M.

Legislator headnote

AI generated

51e48ecc-ffa2-4c67-a595-b890b9d2e23b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka informuoti iÅ¡siunčiant jiems praneÅ¡imus bei paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt (CPK 130, 133 str.). Iki teismo posėdžio pradžios negauta praÅ¡ymų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. gegužės 21 d. įregistruota pareiÅ¡kėjos E. M. ir R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-2282-918/2022 (buvęs bylos Nr. e2YT-35501-918/2021) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29941-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. M. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti pavardę civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡vadÄ dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e įraÅ¡ytÄ pavardę M. pakeisti į W., priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ pakeiti jos pavardę iÅ¡ M.

į W., kadangi jos sutuoktinio pavardė yra W. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė, kad 2019 m. gegužės 21 d. santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 1660 pareiÅ¡kėjos pavardė yra M. ir 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡vada dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.510AD21) (toliau – IÅ¡vada) atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , nes vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pakeisti pavardę iÅ¡ M. į W. nėra teisinių galimybių. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nesutinka su iÅ¡vada, nes mano, kad jos teisę į pavardę W. garantuoja teisė į privatų gyvenimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja gyvena Jungtinėje Karalystėje ir savo ateitį sieja su Å¡ia Å¡alimi, kurioje iÅ¡kyla daug problemų identifikuojant pareiÅ¡kėjÄ kaip jos sutuoktinio sutuoktinę. Mano, kad atsitikus nelaimei, ligos atveju, pareiÅ¡kėjai ar jos sutuoktiniui dėl skirtinų pavardžių tektų įrodinėti, kad jie yra sutuoktiniai, pareiÅ¡kėja atsidurtų komplikuotoje situacijoje, jeigu prireiktų duoti sutikimÄ skubiai medicininei procedÅ«rai, taip pat informacijos apie pareiÅ¡kėjos ar jos sutuoktinio sveikatÄ gavimas bÅ«tų komplikuotas.

Be to, nuoseklioje teismų praktikoje pažymima, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, jog pavardėse W raidžių raÅ¡ymas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalba, nenustatyta. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 1 132,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodo, kad iÅ¡ suinteresuoto asmens 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡vados dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjos pavardę pakeisti į W. suinteresuotas asmuo atsisakė motyvuodamas lietuvių kalbos apsauga, todėl, pareiÅ¡kėjos vertinimu, akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ apginti lietuvių kalbos tradicijas ir principus. PareiÅ¡kėja patyrė žalÄ â€“ bylinėjimosi iÅ¡laidas ir mano, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimas paneigtų pareiÅ¡kėjos teisę į žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, pozicijos analogiÅ¡koje situacijoje priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas laikomasi ir teismų praktikoje, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2505-294/2020 bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „W.“ neturėjo teisinių galimybių.

Priebalsės „w“ nėra lietuvių kalbos raidyne, todėl Å¡i raidė sulietuvinta forma raÅ¡oma „v“. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“ ar „x“ į civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡us įraÅ¡o tik vykdydamas Å¡iuos klausimu priimtus teismo sprendimus, todėl bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitÄ užsienyje sudarytÄ santuokÄ ar vaiko gimimÄ , ar pakeičia jau sudarytÄ civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įraÅ¡us su minėtomis raidėmis.

Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ir yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose pareiÅ¡kimai tenkinami, atsižvelgiant į tai, kad privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas yra prioritetinis prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti savo kultÅ«rinį identitetÄ . Asmens privatus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ , neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sÄ lygas Lietuvai tapus Europos SÄ jungos nare, į laisvÄ piliečių judėjimÄ , į tai, kad Europos SÄ jungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai, turint skirtingai raÅ¡omas sutuoktinių pavardes, į tau, kad tokių asmenų vaikų pavardės skirsis nuo tėvo ar motinos pavardės, taip suvaržant bei apribojant jų teises ir teisėtus interesus, taip pat į tai, jog trÅ«ksta įstatymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e įraÅ¡yti tik tokį vardÄ ir (ar) pavardę, kuris neprieÅ¡tarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui. Tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo suformuotos praktikos ar atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų, arba vadovautis tarptautinės teisės normomis.

Suinteresuotas asmuo daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra prieÅ¡ingo Å¡alių suinteresuotumo bylos baigtimi, o pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si į teismÄ sÄ lygojo galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas, todėl ir buvo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę W. prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 punktÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta:

„Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kartu atkreipė dėmesį, jog Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka vadovaujantis susiformavusia teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į tai, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ nedalyvauti teismo posėdyje, taip pat į susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl koronavirusinės COVID-19 infekcijos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 515 straipsnio iÅ¡imtį ir bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka informuoti iÅ¡siunčiant jiems praneÅ¡imus bei paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt (CPK 130, 133 str.). Iki teismo posėdžio pradžios negauta praÅ¡ymų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. gegužės 21 d. įregistruota pareiÅ¡kėjos E. M. ir R.

M. W. santuoka (akto įraÅ¡o Nr. 1660). PareiÅ¡kėja E. M. kreipėsi į Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama pakeisti pareiÅ¡kėjos E. M. pavardę iÅ¡ M. į W. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius minėto praÅ¡ymo netenkino ir 2020 m. vasario 11 d. pateikė iÅ¡vadÄ dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) nurodydama, kad Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klė aktų įraÅ¡us įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, todėl neturi teisinių galimybių santuokos sudarymo įraÅ¡e pakeisti pavardę iÅ¡ M.

į W. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Å iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Vis dėlto pažymėtina, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d.

Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06).

Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas, tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pavardėse, varduose „w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs kokias nors neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai. Byloje taip nėra duomenų, kad pareiškėjos pavardės rašymas originalia forma „W.“ valstybei sukeltų kokių nors didesnės reikšmės sunkumų.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, o skirtingos Å¡eimos narių pavardės sukelia pareiÅ¡kėjai ir jos Å¡eimos nariams nepatogumų, jai nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsisakymas pareiÅ¡kėjos santuokos akto įraÅ¡e pareiÅ¡kėjos pavardę raÅ¡yti su raide „w“ bei atitinkamai pakeisti šį įraÅ¡Ä raÅ¡ant pavardę „W.“, sukelia ir gali sukelti pareiÅ¡kėjai ir jos Å¡eimai nuolatinio pobÅ«džio nepatogumus, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjos Å¡eimos narių tarpusavio giminystės ryšį.

Å ie nuolatinio pobÅ«džio nepatogumai neiÅ¡vengiamai ateityje kartotųsi, t. y. pareiÅ¡kėja ir toliau turėtų kaskart aiÅ¡kinti aplinkiniams Å¡eimos narių skirtingų pavardžių priežastis. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu susiklostė situacija, kai pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pavardės bÅ«tų raÅ¡omos skirtingai, o šį skirtingumÄ lemtų ne Å¡eiminį ryšį reiÅ¡kianti pavardės galÅ«nė. Å ios aplinkybės teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad draudimas įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pavardę su raide „w“ santuokos įraÅ¡e, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besÄ lyginis gynimas yra neproporcingas pareiÅ¡kėjos patiriamiems nepatogumams.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip minėta, pateikė Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat jų vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis.

Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamiems tikslams ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja galėtų patirti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kimas tenkintinas, 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vada Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo)“ naikintina, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas 2019 m. gegužės 21 d. santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 1660 pakeisti pareiÅ¡kėjos E. M. pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos akto įraÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 1 132,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir šį savo praÅ¡ymÄ argumentuoja tariamu pareiÅ¡kėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prieÅ¡ingu suinteresuotumu bylos baigtimi. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas. Å ioje normoje yra nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali bÅ«ti nevienodi ir prieÅ¡ingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra prieÅ¡ingi, svarstant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėja, analogiškose bylose pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus nėra priteisiamos. Nors pareiškėja remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2505-294/2020, kur bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos, tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1508-603/2020) minimo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus panaikinta.

Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje aktualiu klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kliÅ«tis tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ sudarė ne suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus valia, tačiau objektyvios aplinkybės – teisės aktų reikalavimai; suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo, jį prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra; suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veikloje priimantis atitinkamus sprendimus vadovaudamasis teisės aktais, todėl negali atsakyti už neigiamus padarinius nulemiančiÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl įstatymų leidėjo nepriimamų atitinkamų teisės aktų pakeitimų, susijusių su civilinės bÅ«klės aktų įrašų atlikimu ne lietuvių kalba.

Teismo vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turėjo prieÅ¡ingÄ materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä atsisakė pakeisti dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nėra įstatymų leidėjas ir nuo Å¡io subjekto valios nepriklauso, kokie konkretÅ«s Å¡io subjekto veiklÄ reguliuojantys teisės aktai yra priimti.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi kompetencijos savo nuožiÅ«ra, ne pagal teisės aktų reikalavimus spręsti dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo, net jei tai susiję su asmenų pavardžių raÅ¡ymu. Pažymėtina ir tai, kad pateiktu atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimo tenkinimui, o, atvirkščiai, pateikė informacijÄ , jog dėl įstatymų leidėjo valios pakeisti atitinkamus teisės aktus ir tinkamai sureguliuoti asmenvardžių raÅ¡ymÄ nebuvimo pareiÅ¡kėja yra priversta savo teises ginti teisme.

Nors sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentacija, kad jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti įvertinamos kaip tam tikra žala, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, iÅ¡ esmės veikė pagal teisės aktų reikalavimus, taigi, teisėtai. Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius kaip teisėtai (pagal įstatymų leidėjo valiÄ ) veikęs subjektas nėra atsakingas už pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (CPK 443 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsniu, 514 straipsniu, 516 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-539/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo)“.

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2019 m. gegužės 21 d. santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 1660 pareiÅ¡kėjos E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo akto įraÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė