2020-05-13 Nr. AB-9591-3-61-3-03617-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3734-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03617-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. (I. P.), O. M. (O. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Versli Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. P. ir O. M. (toliau – ir pareiškėjai, pareiškėjas, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-1717; 1718/(15/4-1)31-00413;00414 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams I. P. ir O. M., panaikinimo bei dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams I. P. ir O. M.“ (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Taip pat pareiškėjai prašė priteisti iš Departamento visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. spalio 3 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir panaikino jau turimą leidimą laikinai gyventi, taip pat, atsisakė pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi ir panaikino jau turimą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendime nurodyta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu buvo išduotas 2017 m. spalio 5 d. ir jo kaip startuolio įmonė turėjo būti įsteigta laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.

Pagal Departamentą pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir pasinaudoti savo kita, 2016 m. rugsėjo 7 d. įsteigta įmone, t. y. uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „ESTEQ“, kuri neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir kurioje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „ESTEQ“ buvo įsteigta 2016 m. rugsėjo 7 d., tačiau tiek viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Versli Lietuva“, atsakingai už bendrovės atitikties UTPĮ 451 straipsnio reikalavimams patikrinimą, priimant 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. VL2017-280, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. VL2018-347 ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. VL2019-309, tiek Departamentui 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 6 d. išduodant leidimus laikinai gyventi, aplinkybė apie UAB „ESTEQ“ įsteigimo datą buvo žinoma ir ši aplinkybė buvo atidžiai patikrinta net penkis kartus.

Pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė dar 2017 metais, vėliau pakartotinai prašymą pakeisti leidimą pateikė 2018 metais ir 2019 metais. Šių prašymų pateikimo metu buvo patikrinti visi apie UAB „ESTEQ“ veiklą pateikti dokumentai, kurie ne tik rodė, jog bendrovė jau vykdė veiklą, bet taip pat rodė, kada ji buvo įsteigta, tačiau nei vienu atveju nei VšĮ „Versli Lietuva“, nei Departamentas jokių pažeidimų ar neatitikimų tikrindami šiuos duomenis ir priimdami sprendimus nenustatė.

Pareiškėjas patikslino, kad 2017 m. spalio 5 d., pirmą kartą pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, 2017 m. lapkričio 30 d. pati VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė susisiekė su pareiškėju nurodydama, kad Departamentas reikalauja UAB „ESTEQ“ steigimo dokumentų. Pareiškėjas dar tą pačią dieną, 2017 m. lapkričio 30 d., VšĮ „Versli Lietuva“ atstovei išsiuntė Juridinių asmenų registro duomenų išrašą, iš kurio buvo matyti ne tik kada bendrovė buvo įsteigta, bet ir duomenys apie bendrovės akcininkus, akcijų klasę ir vertę.

Taigi, dar 2017 metais tiek VšĮ „Versli Lietuva“, tiek Departamentui buvo žinomi detalūs duomenys apie UAB „ESTEQ“ įsteigimą bei bendrovės veiklą. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ „Versli Lietuva“ atsakymu į raštą dėl informacijos pateikimo Nr. VL2019 patvirtino, kad tiek UAB „ESTEQ“, tiek pats pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad pateikdamas prašymus gauti ir pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 451 straipsnio pagrindu buvo sąžiningas.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad pasinaudodamas jau metus veikiančia UAB „ESTEQ“ imitavo tapimą startuoliu, jog galėtų pasinaudoti supaprastintomis migracijos procedūromis, taikomomis užsieniečiams, ketinantiems steigti įmones Lietuvos Respublikoje, ir teikiantiems prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu. Teigė, kad pareiškėjui neturint specialiųjų teisinių žinių apie migracijos sistemą, iš jo negalėjo būti reikalaujama, kad jis visiškai teisingai ir tinkamai taikys migracijos teisės taisykles, o vėliau jo ar paraišką nagrinėjančios institucijos klaida bus vertinama kaip paties pareiškėjo piktnaudžiavimas procesu.

Nurodė, kad duomenų ir dokumentų įstatymo keliamiems reikalavimams atitiktį tikrino būtent VšĮ „Versli Lietuva“ bei pats Departamentas. Paaiškino, kad tiek 2017 metais, tiek 2018 metais VšĮ „Versli Lietuva“ bei pats Departamentas patvirtino, jog pareiškėjas bei jo vadovaujama bendrovė atitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimus, nenustatė jokių pažeidimų, 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva“, taip pat, patvirtino pareiškėjo atitiktį keliamiems įstatymo reikalavimas. Todėl, atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo elgesys pateikiant prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas migracijos procedūromis, ypač, kai šių prašymų detalų vertinimą atliko įstatymo įgaliotos institucijos, turinčios teisę atsisakyti tenkinti pateiktus prašymus.

Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad UAB „ESTEQ“ iki šiol neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes, neva, nėra jokių bendrovės augimo požymių. Šią išvadą Departamentas grindė UAB „ESTEQ“ darbuotojų skaičiumi bei bendrovės nuosavo kapitalo dydžiu. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „ESTEQ“ paslaugos teikiamos virtualioje erdvėje, kas leidžia UAB „ESTEQ“ atsakingiems asmenims paslaugas teikti iš bet kurios vietos, bet kuriuo laiku, priklausomai nuo užsakymų paklausos. Taip pat pareiškėjo manymu, UAB „ESTEQ“ verslo požiūriu neapsimoka turėti įdarbinus pagal darbo sutartis nuolatinius darbuotojus, kuriems reikėtų suteikti ne tik darbo vietas, darbo priemones, nustatyti darbo tvarką ir kitas darbo santykiams būdingas taisykles, o naudingiau sudaryti konkrečių paslaugų teikimo sutartis su individualiais specialistais, esant šiam poreikiui, todėl, kai šis poreikis yra nenuolatinis ir ypač priklausantis nuo užsakymų specifikos ir gausos, toks bendrovės veiklos modelis neprieštarauja įstatymams.

Ir nors UAB „ESTEQ“ turi vieną darbuotoją – pareiškėją kaip vadovą, tačiau bendrovė nuolatos bendradarbiauja su dar 6 aukštos kvalifikacijos specialistais. Pareiškėjo nuomone, darbuotojų skaičius bendrovėje nėra būtina sąlyga, jog pareiškėjas atitiktų UTPĮ 451 straipsnio keliamus reikalavimus. Taip pat ir UAB „ESTEQ“ nuosavo kapitalo ar investicijų vertinimo kriterijus nebuvo būtinas, jog būtų galima konstatuoti bendrovės kaip startuolio pažangą, atitinkančią UTPĮ 451 straipsnio 3 dalį.

4. Pareiškėjo teigimu, jis jau 5 metus teisėtai savo gyvenimą ir vykdomą darbinę veiklą sieja būtent su Lietuvos Respublika ir ateities planus, taip pat, norėtų sieti su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjai išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, gyvendama Lietuvoje pareiškėja pastojo, kas, taip pat, rodo pareiškėjų siekį gyventi ir kurti šeimą Lietuvoje. Šios aplinkybės paneigia Departamento išvadą, jog galimai pareiškėjų pagrindinis tikslas buvo įteisinti savo buvimą kitose Šengeno erdvės valstybėse, kadangi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai neketino persikelti ir išvykti gyventi į kitas valstybes, o siekė vystyti pradėtą verslą bei tuo pačiu įtvirtinti savo asmeninį gyvenimą būtent Lietuvoje, kas nesudarė pagrindo nelegalios migracijos grėsmei.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Departamentui turint pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, 2019 m. birželio mėn. buvo inicijuotas minėto užsieniečio ir jo UAB „ESTEQ“ patikrinimas.

7. Atsakovo teigimu, vykdant pareiškėjo patikrinimą, vadovaujantis Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-362 redakcija), 23 punktu, kuriame reglamentuota, kad Departamento prašymu VšĮ „Versli Lietuva“ teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Departamentas 2019 m. liepos 30 d. išsiuntė paklausimą VšĮ „Versli Lietuva“. Šiame užklausime paprašė nurodyti ar pareiškėjas įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešė ūkio ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą). Departamentas 2019 m. rugpjūčio 19 d. gavo VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakymą į raštą dėl informacijos pateikimo Nr. VL2019, kuriuo pateikė savo motyvuotą įvertinimą, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB „ESTEQ“ atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei nurodė, kad jis įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą), taip pat nurodė, kad minėtas užsienietis yra Lietuvoje įkurtos UAB „ESTEQ“, įmonės kodas 304394202, akcininkas ir direktorius, tačiau, kaip nurodyta ginčijame Sprendime, informacija dėl UTPĮ 36 straipsnio pareigos įvykdymo neatitiko tikrovės.

8. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. VL2019-309, kuriame VšĮ „Versli Lietuva“ patvirtino, kad pagal UTPĮ 451 straipsnio 3 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2019 m. birželio 12 d., įsakymo Nr. 4-362 skyriuje Nr. 3 „Įmonės veiklos pažangos vertinimas“ pateikiamą vertinimo aprašą, pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Atsakovas teigė, kad Departamentui patikrinus duomenis apie pareiškėją ir jo valdomą UAB „ESTEQ“, buvo nustatyta, kad UAB „ESTEQ“ buvo įregistruota 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. prieš metus ir 1 mėnesį iki to laiko, kai minėtam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi atvykimo užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (leidimas laikinai gyventi išduotas 2017 m. spalio 5 d.). Departamento duomenimis, pareiškėjas UAB „ESTEQ“ dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., o tai buvo taip pat apie metus laiko iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kaip startuoliui.

Pažymėjo, jog UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. galiojusi redakcija) aiškiai reglamentavo, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.

Taigi, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, užsienietis dar tik turėjo turėti verslo idėją, verslo planą, kurį jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, išaugins iki įmonės, atitinkančios UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Tai reiškia, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pateikimo metu užsienietis dar negalėjo turėti įsteigtos įmonės startuolio. Pagal UTPĮ 36 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, užsienietis įmonę turi įsteigti per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu išdavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu buvo išduotas 2017 m. spalio 5 d., taigi, jo kaip startuolio įmonė turėjo būti įsteigta laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir pasinaudoti savo kita, 2016 m. rugsėjo 7 d. įsteigta įmone, t. y. UAB „ESTEQ“, o ne UAB „Sprendimų kokybė“, kuri neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir kurioje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi.

10. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas nebuvo įmonės, įsteigtos ir pradėjusios veiklą po to, kai užsienietis gavo leidimą gyventi kaip startuolis, dalyvis. UTPĮ prasme, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kitos, anksčiau įsteigtos įmonės dalyvis, nesudarė pagrindo išduoti (pakeisti) leidimo gyventi UTPĮ 451 straipsnio pagrindu. Manė, kad praėjus dvejiems užsieniečio teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje metams, leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu šiam užsieniečiui galėtų būti išduotas tik tokiu atveju, jeigu įmonė, kurios dalyviu jis yra, atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, t. y.

į įmonę yra investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigta darbo vietų. Atsakovas paminėjo, kad startuoliams UTPĮ numatė palengvintus reikalavimus teisėtos veiklos vykdymui (palyginus su UTPĮ 45 straipsniu, kai numatyti reikalavimai darbuotojų skaičiui, nuosavam kapitalui ir t.t.) ir tam tikras pareigas. Tačiau pareiškėjas naudojosi tais palengvintais reikalavimais, o pareigų ir UTPĮ reikalavimų nevykdė (neįsteigė naujos įmonė, neinvestavo lėšų, neįsteigė darbo vietų). Todėl jam kilo neigiamos pasekmės – panaikintas leidimas gyventi.

Taip pat, Departamento įsitikinimu, pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiavo migracijos procedūromis, taip pat siekė išvengti reikalavimo įsteigti naują įmonę: minėtas užsienietis, pasinaudodamas jau metus veikiančia UAB „ESTEQ“, kurioje pats buvo įdarbintas 2016 m. rugsėjo 29 d., imitavo tapimą startuoliu, kad galėtų pasinaudoti supaprastintomis migracijos procedūromis, taikomomis užsieniečiams, ketinantiems steigti įmones Lietuvos Respublikoje, ir teikiantiems prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu.

Departamento vertinimu, šias aplinkybes patvirtino tokie faktai, kad pareiškėjui 2016 m. kovo 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT 7386860 teisėtai veiklai vykdyti UAB „Sprendimų kokybė“, tačiau vos po keleto mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB „Sprendimų kokybė“ neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų (UAB „Sprendimų kokybė“ darbuotojams nuo 2018 m. gegužės mėn. nebuvo mokamas bent Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis).

Apie tai minėtas užsienietis buvo įspėtas net du kartus, t. y. 2016 m. liepos 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d., taip pat jis buvo iškviestas į apklausą, tačiau į apklausą nė po vieno įspėjimo neatvyko. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas nei 2016 m., nei dabar neturi tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Šias aplinkybes patvirtino tai, kad UAB „ESTEQ“ iki šiol neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir nėra jokių šios uždarosios akcinės bendrovės augimo požymių, t. y. nors UAB „ESTEQ“ buvo įregistruota 2016 m. rugsėjo 7 d., tačiau iki šios dienos joje nebuvo ir nėra įdarbinta jokių kitų asmenų, išskyrus pareiškėją;

UAB „ESTEQ“ nuosavas kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė – 29 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 1 795 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 1 779 Eur; pats užsienietis, į UAB „ESTEQ“ 2016 m. rugsėjo 7 d. investavęs vos 1 250 Eur, iki šios dienos nepadidino savo investicijų. Šios faktinės aplinkybės kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo noro ir pastangų plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje keliant šalies ūkį ir kuriant naujas darbo vietas. Kartu tai leido atsakovui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, kaip UAB „ESTEQ“ vadovas ir akcininkas, nebuvo suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Versli Lietuva“ (toliau – ir Įstaiga) atsiliepime į pareiškėjų skundą, prašė jį tenkinti.

12. Įstaiga nurodė, jog startuolio kūrėjas, pareiškėjas, paraišką „Startap Visa“ svetainėje pateikė 2017 m. liepos 12 d. Įstaiga dėl pareiškėjo priėmė 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr.VL2017-280. Vertinimą dėl startuolio atitikties UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams atliko paraiškų vertinimo komisija, kuri sudaroma iš skirtingų institucijų ir įstaigų atstovų. Vertinant pareiškėjo veiklą 4 iš 7 komisijos narių nubalsavo dėl startuolio veiklos atititikimo UTPĮ keliamiems reikalavimams. Pareiškėjo (startuolio) veiklos esmė – kibernetinio saugumo programinė įranga (software) skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Komisija vertino veiklą ir užsieniečio kompetencijas tai veiklai vystyti, tačiau ne įmonę. Įstaigos sprendime patvirtinama, kad užsieniečio numatoma veikla atitiko reikalavimus, UAB „ESTEQ“ pavadinimas nefigūravo nei paraiškoje, nei vertinime. Atsakovas atsižvelgdamas į UTPĮ vertinimą dėl pareiškėjo veiklos 2017 m. spalio 5 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi vieneriems metams. 2018 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas pateikė startuolio veiklos progreso ataskaitą, kuri buvo vertinama Komisijos ir priimtas teigiamas sprendimas, kad startuolio veikla atitinka startuoliui keliamus reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui išduotas teigiamą Komisijos sprendimą patvirtinantis „Startap Visa“ sertifikatas Nr.VL2018-347, o atsakovas 2018 m. spalio 2 d. pakeitė ir išdavė naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vieneriems (antriems) metams.

13. Įstaiga pažymėjo, kad 2019 m. liepos 26 d. įsigaliojus UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies pakeitimui, pagal kurį, Įstaigai patvirtinus, kad užsienietis atitinka minėto straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus, pareiškėjui atsirado galimybė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje trečią kartą, jeigu jis atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje startuolio veiklai keliamus reikalavimus. 2019 m. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į įstaigą pagal „Startap Visa“ programą, t. y. pateikė veiklos ataskaitas. Pareiškėjo veiklos progresas buvo teigiamai įvertintas Komisijos ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. trečią kartą išduotas atitinkamas „Startap Visa“ sertifikatas Nr.VL2019-309. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo trečią kartą.

14. Įstaiga atkreipė dėmesį, kad jai nėra nustatyta pareiga tikrinti aplikuojančių pagal programą asmenų įmonių įsteigimo fakto, vertinama tik veikla ir asmens kvalifikacija, finansavimas bei verslo planas, t. y. vertinama ar teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad šiai veiklai užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.

15. Įstaiga atsakydama į Departamento paklausimą ar pareiškėjas įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr.VL2019 atsakė, kad pareiškėjas įvykdė nustatytą pareigą, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos įsteigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Įstaiga raštu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus (įmonė vykdo veiklą; įmonė užsiima kibernetinio saugumo programinės įrangos kūrimo ir vystymo veikla; daugiau apie įmonę galima skaityti čia: https://esteq.net/; 2018 m. pabaigė ir įdiegė kibernetinio saugumo įrankį https://nisps.com/). Taip pat Įstaiga informavo, kad su pareiškėju nuolatos draugaujama, jis sėkmingai integravosi į Lietuvos startuolių ekosistemą ir yra aktyvus jos narys. Artimiausiu metu jis turėtų Įstaigai pateikti savo pastarųjų metų veiklos ataskaitas ir rezultatus.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal UTPĮ 36 straipsnio 2 dalį numatyta, jog užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti veiklą. Taigi 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos terminas yra siejamas ne su pareiga būtinai per jį pradėti ir užbaigti įmonės steigimą, tačiau tik su pareiga informuoti apie sėkmingą procesą. Įstaigos nuomone, įmonę užsienietis gali pradėti steigti dar iki leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, vos gavęs palankią Įstaigos išvadą dėl planuojamos veiklos atitikimo. Atsakovas svarstydamas, ar išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, taip pat nesidomėjo, ar pareiškėjas jau turi įsteigęs įmonę, neinformavo apie tai įstaigos, nekėlė abejonių dėl planuojamos vykdyti veiklos. Įstaiga 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme į atsakovo užklausą nurodė, kad netrukus pareiškėjas turi pateikti progreso ataskaitas ir ji galėtų pateikti daugiau informacijos apie pareiškėjo veiklą, tačiau atsakovas jos neprašė. Atsakovas kvestionavo Įstaigos atlikto vertinimo pagrindu priimtą sprendimą ir priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Įstaiga atkreipė dėmesį, kad nei UTPĮ, nei kituose teisės aktuose startuoliams nenumatoma prievolė pasamdyti tam tikrą skaičių specialistų. Įstaiga ne kartą atsakovui yra minėjusi, kad dėl startuolių veiklos specifikos, jų produktus gali vystyti laisvai samdomi darbuotojai, o veiklos progresą Įstaiga vertino pagal klientų skaičių, partnerystes, pritrauktas investicijas, generuojamas pajamas. Vertinti ar užsieniečio veikla atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus teisės aktais yra pavesta Įstaigai, ne atsakovui.

17. Įstaiga sutiko, kad formaliai pareiškėjas neįsteigė naujos įmonės, tačiau jo veikla atitiko UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjui du kartus iš eilės gavus leidimą laikinai gyventi 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nurodytu pagrindu, jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad tuo pačiu pagrindu leidimas bus išduotas ir trečią kartą. Vertinimas ar užsienietis atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus yra nauja praktika, pakeitimai įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., o pareiškėjas buvo vienas iš pirmųjų kreipęsis į Įstaigą, todėl tuo metu dar nebuvo UTPĮ straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Įstaiga, pastebėjusi problematiką dėl užsieniečių steigiamų įmonių kontrolės 2017 m. pabaigoje pradėjo reikalauti įmonės steigimo dokumentų, o 2018 m. papildė aplikavimo formą reikalavimu, kad užsieniečiai prieš teikdami paraišką turi patvirtinti, kad yra susipažinę su reikalavimu ne vėliau kaip per 30 dienų po leidimo laikinai gyventi gavimo įkurti naują įmonę. Įstaigos teigimu, atsakovas, nebūdamas įgaliotas vertinti dėl UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimų atitikimo, spręsdamas, kad jis šių reikalavimų neatitiko, viršijo savo kompetencijos ribas. Be to. atsakovas nebuvo įgaliotas vertinti ir nustatyti, yra ar nėra pareiškėjo įmonės augimo požymių.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Departamento Sprendimą ir priteisė iš Departamento pareiškėjui I. P. 1 416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl Departamento Sprendimo dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų pareiškėjams, panaikinimo bei atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (I. P.) 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įstatymo reikalaujamus dokumentus, tarp jų ir VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. VL2019-309, kuriuo Įstaiga patvirtino, kad pagal UTPĮ 451 straipsnio 3 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr.4-362 „Įmonės veiklos pažangos vertinimas“ pateikiamą vertinimo aprašą, pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tą pačią dieną pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė O. M., pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu ir prie jo pridedamus dokumentus.

21. Taip pat teismas nustatė, kas leidimai laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduoti metų laikotarpiui atitinkamai Departamento 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 6 d. sprendimais. Abiem atvejais leidimai išduoti tuo pačiu 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nurodytu pagrindu, pateikus atsakingos už užsieniečio atitikties UTPĮ 451 straipsnio reikalavimams patikrinimą VšĮ „Versli Lietuva“ 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. VL2017-280 ir 2018 m. rugsėjo 6 d. spendimą Nr. VL2018-347. Atitinkamai pareiškėjai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi galiojantys tol, kol galioja pareiškėjo leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

22. Teismas nurodė, kad Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veikla vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr.4-56, 23 punktas numato, jog VšĮ „Versli Lietuva“ teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimus. Todėl, vykdant pareiškėjo patikrinimą, Departamentas 2019 m. liepos 30 d. išsiuntė paklausimą Įstaigai, kuriame prašė nurodyti, ar pareiškėjas įvykdė UTPĮ 36 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos raštu pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Atsakydama į Departamento paklausimą, Įstaiga 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. VL2019 nurodė, jog pateikia motyvuotą įvertinimą, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB „ESTEQ“ atitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimus.

23. Teismas nustatė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą pakeisti leidimus laikinai gyventi, ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pakeisti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, 12 punkto pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir 14 punkto pagrindu, nes jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimu gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjų leidimus laikinai gyventi galiojančius iki 2019 m. spalio 6 d. ir atsisakyti pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.

24. Teismas akcentavo, kad vertinti ar užsieniečio veikla atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“. Aprašo 23 punktas numato, jog Departamento prašymu Įstaiga teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog teisės aktų nuostatos, t. y. UTPĮ 451 straipsnio 2 dalis pagal kurią vertinama numatomos steigti įmonės veikla, taip pat UTPĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nurodytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti veiklą. Taigi, pagal šias nuostatas buvo galima spręsti, jog gavus leidimą gyventi minėtu pagrindu yra steigiama nauja įmonė, kurios veikoje užsienietis realizuoja savo verslo planą ir šios įmonės veikla ir pažanga yra vertinama, kai prašoma tęsti leidimą laikinai gyventi minėtu pagrindu. Tačiau teismas nesutiko, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo šiuo pagrindu 2017 metais ir jį gavęs ne įsteigė naują įmonę, o veiklą vykdė jau veikiančioje įmonėje, leidžia pripažinti, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

26. Teismas, iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą minėtu pagrindu pateikė dar 2017 metais, vėliau (2018 ir 2019 metais) prašymus teikė pakartotinai. Teikiant 2018 m. prašymą pakeisti leidimą, prašymo formoje minėta įmonė buvo nurodyta. Be to, aplinkybė apie UAB „ESTEQ“ buvo žinoma tiek atsakingai įstaigai VšĮ „Versli Lietuva“ teikiant sprendimus dėl pareiškėjo veiklos ir vėliau jos pažangos, tiek ir Departamentui 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 6 d. išduodant leidimus laikinai gyventi, nes prie pareiškėjo prašymo buvo pridėtas minėtos įmonės Juridinių asmenų registro išrašas. Be to, kaip buvo matyti iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo, 2017 m. lapkričio 30 d. Įstaigos atstovė susisiekė su pareiškėju nurodydama, kad Departamentas reikalauja UAB „ESTEQ“ steigimo dokumentų. Tą pačią dieną Įstaigos atstovei Juridinių asmenų registro duomenų išrašas buvo pateiktas.

27. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės leido spręsti, kad tiek Departamentui, tiek Įstaigai buvo žinoma aplinkybė apie UAB „ESTEQ“ įsteigimo datą ir būtent šios įmonės pažanga buvo vertinama, kai pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas teigiamą Komisijos sprendimą patvirtinantis „Startap Visa“ sertifikatas Nr.VL2018-347 (kurio pagrindu 2018 m. spalio 2 d. pakeistas leidimas laikinai gyventi). Taip pat pareiškėjo veiklos progresas minėtoje įmonėje buvo teigiamai įvertintas pareiškėjui 2019 m. pateiktus veiklos ataskaitas ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. trečią kartą išduotas „Startap Visa“ sertifikatas Nr.VL2019-309.

28. Teismas nurodė, kad įstatymo nuostatos dėl UTPĮ papildymo 451 straipsniu įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjui kreipiantis leidimo šiuo pagrindu 2017 m. vasarą, šios normos taikymo praktika, kaip nurodoma trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime, dar nebuvo aiškiai susiformavusi. Įstaiga paaiškino, kad 2018 m. aplikavimo forma buvo papildyta reikalavimu, jog užsieniečiai prieš teikdami paraišką turi patvirtinti, kad yra susipažinę su reikalavimu ne vėliau kaip per 30 dienų po leidimo laikinai gyventi gavimo įkurti naują įmonę. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui negali kilti pasekmės dėl tos priežasties, jog institucijos atsakovas ir VšĮ „Versli Lietuva“ neturėjo nuoseklios šios teisės normos taikymo praktikos.

29. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas startuolio veiklą vykdė jau anksčiau įsteigtoje įmonėje, nurodytų aplinkybių kontekste darė išvadą, kad šis pažeidimas nebuvo toks, jog (2017 ir 2018 metais) institucijoms leistų vertinti, kad startuolio veikla buvo imituota. Ir taip pat nereiškia, kad pareiškėjo veikla neatitiko UTPĮ 451 straipsnio 2 dalies nuostatų. Vertinti ar užsieniečio veikla atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“. Įstaiga (Komisija) atlikusi jos kompetencijai pavestą vertinimą tiek 2017, tiek 2018, tiek 2019 metais pripažino, jog pareiškėjo veikla (bei jos pažanga) šias nuostatas atitiko.

30. Taip pat teismas pažymėjo, kad Aprašo 23 punktas numatė, jog Departamento prašymu Institucija teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakydama į Departamento prašymą Įstaiga 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad įmonė ir pareiškėjas minėtas nuostatas atitinka, taip pat nurodė, kur pateikiama informacija apie įmonę ir jos veiklą. Be to paaiškino, kad išsamesnę informaciją ir dokumentus, susijusius su 2019 m. įmonės veikla ir jos rezultatais galėtų pateikti vėliau, kai pareiškėjas pateiks veiklos ataskaitas, tačiau tokios informacijos atsakovas priimdamas Sprendimą iš Įstaigos nebeprašė. Taigi, teismo vertinimu, priimdamas Sprendimą atsakovas nesurinko faktinės aplinkybės, jog įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, paneigimo duomenų.

31. Teismas pažymėjo, jog minėtai įmonei sprendime atsakovo nurodyti reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ar mokamų atlyginimų dydžio nėra taikomi. Minėta įmonė būdama startuoliu veikia palengvintomis sąlygomis, tačiau jos veikla tokiomis sąlygomis yra ribota laike. Praėjus dvejiems (po pakeitimų trejiems) užsieniečio teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje metams, leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu šiam užsieniečiui galėtų būti išduotas tik tokiu atveju, jeigu UAB „ESTEQ“, kurios dalyviu jis yra, atitiktų atsakovo sprendime minimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, t. y. į įmonę yra investuota užsieniečio lėšų, įmonėje įsteigta darbo vietų ir pan.

32. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti palengvintoms sąlygoms veiklos vykdymui šiai nuostatai įsigaliojus (2017 m. sausio 1 d.), nes kaip jau buvo minėta pareiškėjo veikla tokias palengvintas įstatymo nuostatas atitiko, o šios palengvintos nuostatos galioja ribotą laiką. Departamentas nepagrįstai Sprendime atsisakė pakeisti leidimus pareiškėjams UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), nesurinkęs šios išvados pagrindimui iš esmės jokių reikšmingų duomenų, nes vien anksčiau įsteigtos įmonės panaudojimas veikloje, kuri atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir dėl to būtų pagrindo teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismo nuomone, pernelyg skubotų išvadų darymas, nesurinkus pakankamai duomenų išvadoms pagrįsti, neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis (VAĮ 3 str.), o prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis.

33. Teismas sprendė, kad anksčiau nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleido teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pagal Sprendimo priėmimo metu surinktus duomenis panaikinti pareiškėjams išduotą leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams skundžiamame sprendime nurodytais UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais. Dėl to, teismo vertinimu, panaikinus Sprendimą, atsakovas pareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, įvertinant šio teismo sprendimo motyvus.

34. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 1 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas, taip pat pareiškėjui priteisė 23 Eur žyminio mokesčio, 72 Eur išlaidų vertėjų paslaugoms apmokėti, 121 Eur išlaidų patirtų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Iš viso pareiškėjui priteisė 1 416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 35. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

38.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino UTPĮ 451 straipsnį teigdamas, kad Įstaiga sprendžia dėl atitikimo UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Pažymi, kad dėl atitikimo UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams sprendžia ir leidimus laikinai gyventi išduoda ne Įstaiga, o Departamentas. Įstaiga vertina tik tai, ar užsieniečio veikla atitinka 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar užsieniečio veikla yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir ar šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Departamentas turi teisę remtis prieš priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstaigos pateiktu vertinimu, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priima galutinį aktą, sukeliantį asmeniui teisines pasekmes, todėl jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ 8 straipsniu, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, ir įvertinus, ar nėra UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų pagrindų, kai leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma, o ne tik Įstaigos pateiktu vertinimu.

38.2. Dėl teismo argumentų, susijusių su startuolio veiklos imitavimu, atkreipia dėmesį, kad Departamentas nepriėmė sprendimo dėl fiktyvios veiklos vykdymo. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai ir, esant bent vienam iš jų, išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma. Kaip matyti iš Departamento sprendimo turinio, Sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nustačius kitą alternatyvų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą.

38.3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad dėl nuoseklios teisės normos taikymo praktikos nebuvimo, t. y. reikalavimo įsteigti įmonę per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, negali kilti pasekmės pareiškėjui. Kadangi įstatymo nuostatos dėl UTPĮ papildymo 451 straipsniu įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kreipėsi vėliau dėl leidimo laikinai gyventi būtent pagal UTPĮ 451 straipsnio 1 dalį, tai jam turėjo būti žinomos ne tik šio UTPĮ straipsnio suteikiamos lengvatinės sąlygos, bet ir vienintelis reikalavimas – įsteigti naują įmonę. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nenuoseklios praktikos yra deklaratyvūs ir apskritai nesuprantami, kadangi UTPĮ nuostatos, kad startuolis privalo įsteigti naują įmonę po leidimo laikinai gyventi gavimo nesikeitė nuo pat šio leidimo laikinai gyventi pagrindo įvedimo UTPĮ. Be to, UTPĮ 36 straipsnio 2 dalis numato pareiškėjui pareigą pranešti apie naujos įmonės įsteigimą, o ne pareigą reikalauti Įstaigai ar Departamentui šių duomenų iš pareiškėjo.

38.4. Departamentas visą laiką laikėsi aiškios pozicijos dėl UTPĮ 36 straipsnio 2 dalies taikymo ir visada reikalavo įmonių įsteigimo per 30 dienas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Šią Departamento poziciją ir taikytiną praktiką pagrindžia pareiškėjo kartu su byla pateikti dokumentai – 2019 m. spalio 26 d. antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjo ir Įstaigos susirašinėjimas el. laiškais. Kaip matyti iš minėtų el. laiškų, 2017 m. lapkričio 30 d. Įstaiga informavo pareiškėją, kad turi pateikti dokumentus, patvirtinančius UAB „ESTEQ“ įsteigimą, kadangi to reikalauja Departamentas. Taigi, Įstaigai buvo puikiai žinoma apie reikalavimą įsteigti įmonę per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, o teismas Įstaigos atsiliepimu buvo suklaidintas, nors turėjo pareigą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų ignoravęs paties pareiškėjo pateiktų dokumentų, o atliktų objektyvų pateiktų dokumentų vertinimą – nebūtų padaręs nepagrįstos išvados dėl nuoseklios praktikos nebuvimo.

38.5. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Departamentas Sprendimą priėmė nesurinkęs faktinių aplinkybių, paneigiančių, kad UAB „ESTEQ“ tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos ir paaiškinimų gavimo. Pažymi, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvaus UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neįsteigė naujos įmonės. Šią aplinkybę Departamentas nustatė patikrinęs oficialius valstybės registrus. Taigi, Departamentas nustatė faktinę aplinkybę, suponuojančią ne tik, kad turėto pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimą, tačiau ir atsisakymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad Departamentas nesurinko faktinės aplinkybės, kad bendrovė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, paneigimo duomenų, kadangi pats pripažino, jog nauja įmonė neįsteigta, o aplinkybė, kad pareiškėjas turi Įstaigos sprendimą dėl veiklos atitikimo, yra tik viena iš UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, Departamentas, įvertinęs oficialių valstybės registrų duomenis, nustatė imperatyvios UTPĮ nuostatos pažeidimą – naujos įmonės neįsteigimą, todėl Departamentas neturėjo nei tikslo, nei motyvo kreiptis į pareiškėją dėl paaiškinimų gavimo, kadangi šios aplinkybės paaiškinimais nepakeisi.

38.6. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neadekvačios. Teismas visiškai neatsižvelgė į Departamento nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, ignoravo pateiktą vertinimą, kuris neatitinka nei teismų praktikos, nei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

37. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjai prašo iš atsakovo Departamento pareiškėjų naudai priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. Pareiškėjai atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

40.1. Įstatymų leidėjas aiškiai paskirstė pareigas tarp Departamento ir Įstaigos, jos viena kitos pareigų ar teisių perimti negali, t. y. Departamentas nėra ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija, vykdanti Apraše nustatytą specialų patikrinimą, todėl Departamentui įstaigos priimtas sprendimas dėl pareiškėju atitikties UTPĮ 451 straipsnio reikalavimams yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomas, ir Departamentas, nesivadovaudamas Aprašu, negali savavališkai perimti Įstaigos pareigų ir priimti priešingą Įstaigos sprendimui savo sprendimą, jog pareiškėjai neatitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UTPĮ nuostatas bei teisingai išaiškino, jog būtent Įstaiga sprendžia dėl pareiškėjų atitikimo UTPĮ 451 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

40.2. Tai, kad šios administracinės bylos metu yra bandoma išsiaiškinti, kokius įgaliojimus turi Departamentas, o kokius Įstaiga, tik patvirtina aplinkybę, kad UTPĮ 451 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pratęsimo pagrindas yra visai naujas ir, kaip nurodė pati Įstaiga pirmosios instancijos teisme pateiktame savo atsiliepime, pareiškėjas buvo vienas pirmųjų, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu gavimo, bei tuo metu dar nebuvo aiškiai susiformavusios praktikos dėl šio įstatyminio pagrindo taikymo, ši praktika institucijose vis dar yra formuojama. Todėl, nors Departamentas apeliaciniame skunde prieštarauja teigdamas, jog visada nuo UTPĮ 451 straipsnio įsigaliojimo reikalavo, kad pareiškėjų įmonės būtų įsteigtos per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ir ši praktika nesikeitė, tačiau nenurodė, kas, Įstaiga ar Departamentas, turi pareigą šią aplinkybę (jog įmonė įsteigta ir kada įsteigta) vėliau patikrinti, o būtent šios praktikos stygius ir lėmė nagrinėjamo administracinio ginčo kilimą. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina teismo išvada, kad pareiškėjams negali kilti pasekmės.

40.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išanalizuoti ir atmesti kaip nepagrįsti visi trys Departamento sprendime nurodyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindai, tačiau Departamentas apeliaciniu skundu iš esmės skundžia argumentus susijusius tik su dviem UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindais tai, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.) ir kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ 451 straipsnyje nustatytu pagrindu (14 p.). Dėl trečiojo Departamento Sprendime nurodyto UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindo, t. y. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto, Departamentas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, todėl, manytina, kad atsakovas sutiko su teismo sprendimu šioje dalyje bei jos neskundė. Pareiškėjas visus tris kartus, kreipdamasis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pakeitimo, pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie jo įsteigtą bendrovę UAB „ESTEQ“, tačiau tai, kad Departamentas ar Įstaiga neįvertino šių duomenų atitikties UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytam pagrindui, nereiškia, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitiko tikrovės.

40.4. Nagrinėjamu atveju Departamentui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas pakeisti, o ne išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies pagrindu. Siekiant pakeisti leidimą laikinai gyventi, užsienietis neturi per naują įsteigti dar vienos įmonės, atitinkančios „startuolio“ kriterijus, o jo jau įsteigtos įmonės veikla turi būti plėtojama taip, kad įmonės vykdoma pažanga atitiktų UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies ir Aprašo III skyriaus reikalavimus. Pareiškėjas, kreipdamasis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies pagrindu, kartu su prašymu pateikė ir Įstaigos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. VL2019-309, kuriuo Įstaiga patvirtino, kad UAB „ESTEQ“ vykdoma veikla vis dar atitinka „startuolio“ veiklą, bendrovės pažanga vystosi, kas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Todėl, pareiškėjų nuomone, Departamento Sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

40.5. Dėl UTPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo vykdymo, pareiškėjas pažymi, kad Įstaiga ir Departamentas 2017 m. lapkričio 30 d. gavę pareiškėjo pranešimą kartu su informacija apie UAB „ESTEQ“, turėjo imperatyvią pareigą šiuos duomenis patikrinti. Be to, atsižvelgiant į savo pačių prieš tris metus padarytą klaidą, Departamentas, po tiek laiko ir ypač po to, kai pareiškėjai jau buvo kreipęsi dėl nuolatinių leidimų gyventi gavimo (tačiau, vėlgi, dėl Departamento nepagrįsto delsimo šių leidimų negavo), kuomet vertino leidimo laikinai gyventi pareiškėjams pakeitimo klausimą, turėjo pareigą domėtis leidimo pakeitimui aktualia informacija ir ją visą surinkti (Įstaiga 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme į Departamento užklausą nurodė, kad netrukus pareiškėjas turi pateikti progreso ataskaitas ir ji galėtų pateikti daugiau informacijos apie pareiškėjo veiklą, tačiau Departamentas jos neprašė ir nelaukė) ir tik tuomet priimti Sprendimą, o tokie veiksmai nebūtų buvę laikomi pertekliniais ar biurokratiniais.

40.6. Vertindamas bylinėjimosi išlaidas Departamentas netinkamai skaičiuoja Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (ne tik skundo parengimą, bet ir kitas teisines paslaugas) pirmosios instancijos teisme nesudarė net pusės Rekomendacijose nurodyto maksimalaus leistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Todėl teismas tinkamai aiškino ir taikė teisinį reglamentavimą susijusį su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir priteisimu, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir argumentus.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Versli Lietuva“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. VšĮ „Versli Lietuva“ atsiliepime pakartoja argumentus išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime ir papildomai akcentuoja, kad:

41.1. Nei Įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog įmonės steigimo procesą užsienietis gali pradėti tik po to, kai gauna leidimą laikinai gyventi, bei ją įsteigti privalo per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, kadangi 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos terminas yra siejamas su pareiga informuoti apie sėkminga procesą. Todėl įmonę steigti užsienietis (šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjas) gali pradėti dar iki leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, vos gavęs palankią VšĮ „Versli Lietuva" išvadą dėl planuojamos veiklos atitikimo UTPĮ numatytus kriterijus.

41.2. Pareiškėjui kreipiantis į Įstaigą dėl jo įmonės veiklos vertinimo pagal UTPĮ 451 straipsnio 1 dalį antrais ir trečiais įmonės veiklos metais, Įstaiga atlieka jau anksčiau įsteigtos įmonės vertiną, jos veiklos atitiktį UTPĮ ir Apraše nustatytiems kriterijams. Įstaigos nuomone, Departamento Sprendimas pareiškėjų atžvilgiu yra priimtas skubotai, vienašališkai, nesikreipiant dėl išsamios pareiškėjo įmonės veiklos analizės į kompetentingus ekspertus.

41.3. Departamentas, nebūdamas įgaliotas vertinti, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies sąlygas, spręsdamas, kad pareiškėjas neatitiko UTPĮ 451 straipsnio reikalavimų, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl atsakovo priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

41.4. Departamentas nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Įstaigos vertinimu, visi esantys faktai patvirtina, kad pareiškėjai ketina plėsti veiklą, įsitvirtinti ir nuolat gyventi Lietuvos valstybėje. Tokia išvada padaryta remiantis pareiškėjo įmonės veiklos vertinimu ir pasiektais rezultatais, su pareiškėju nuolatos bendraujama, jis sėkmingai integravosi į Lietuvos startuolių ekosistemą ir yra aktyvus jos narys, be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjai abu išlaikė lietuvių valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo I. P. leidimą laikinai gyventi ir panaikintas jau turimas leidimas laikinai gyventi, taip pat, atsisakyta pakeisti pareiškėjos O. M. leidimą laikinai gyventi ir panaikintas jau turimas leidimas laikinai gyventi.

42. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė įstatymo reikalaujamus dokumentus, tarp jų ir VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. VL2019-309, kuriuo Įstaiga patvirtino, kad pagal UTPĮ 451 straipsnio 3 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-362 „Įmonės veiklos pažangos vertinimas“ pateikiamą vertinimo aprašą, pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tą pačią dieną pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė O. M., pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu ir prie jo pridedamus dokumentus.

43. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, bei 35 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pakeisti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, 12 punkto pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir 14 punkto pagrindu, nes pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimu gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjų leidimus laikinai gyventi galiojančius iki 2019 m. spalio 6 d. ir atsisakė pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendimu šioje byloje tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Departamento Sprendimą.

45. Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino imperatyvias UTPĮ nuostatas (UTPĮ 36 str. 2 d., 451 str. 1 d.), nepagrįstai išplėtė Įstaigai UTPĮ suteiktus įgaliojimus, apsiribojo formaliu ir izoliuotu VAĮ nuostatų aiškinimu, netinkamai įvertino (visiškai neįvertino) byloje surinktus įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertinęs teisinės reikšmės byloje neturinčias aplinkybes, taip įvertinęs esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes teisinės reikšmės byloje neturinčių aplinkybių kontekste, neteisingai išsprendė bylą, o tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į atsakovo Departamento apeliacinio skundo ribas.

47. Departamento Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kuomet galima teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kaip startuoliui jis kreipėsi jau turėdamas beveik metus veikiančią įmonę, nors pagal minėtas įstatymo nuostatas gali kreiptis tik užsieniečiai, ketinantys steigti įmonę Lietuvos Respublikoje. Departamento vertinimu, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, taip pat siekė išvengti įsteigti naują įmonę, be to, gavęs leidimą gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu per 30 dienų neįsteigė naujos įmonės, kaip reglamentuota UTPĮ 36 straipsnio 2 dalyje. Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas siekė apeiti migracijos procedūras ir legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje lengviausiai bei mažiausiai patikrinimų reikalaujančiu būdu, pasinaudodamas supaprastintomis migracijos procedūromis ir imituodamas veikiančios įmonės tapimą startuoliu.

48. UTPĮ 36 straipsnio 2 punktas nurodo, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

49. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad UTPĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo informuoti įgaliotą instituciją apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti veiklą. Pabrėžtina, kad nurodytas 30 dienų terminas yra siejamas su informacijos įgaliotai institucijai pateikimu, o ne su naujos įmonės įsteigimu po leidimo laikinai gyventi išdavimo. Minėtos įstatymo nuostatos nustato tai, kad užsieniečiui gavus leidimą gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto pagrindu apie įsteigtos įmonės (kurios veikloje užsienietis realizuoja savo verslo planą ir šios įmonės veikla ir pažanga yra vertinama) ir pradėtos vykdyti įmonės steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, per nustatytą terminą yra privaloma raštu pranešti įgaliotai institucijai. Atsižvelgiant į tai, Departamentas nepagrįstai tiek atsiliepimuose, tiek Sprendime sieja UTPĮ 36 straipsnio 2 dalyje išdėstytą pareigą pateikti informaciją su įpareigojimu įsteigti naują įmonę.

50. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio įstatymo 451 straipsnio nuostatas.

51. Pagal UTPĮ 451 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru ir vidaus reikalų ministru (UTPĮ 451 straipsnio 2 dalis). Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro (buvęs – ūkio ministras) įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus (UTPĮ 451 straipsnio 3 dalis). Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 451 straipsnio 4 dalis).

52. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-770 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 451 straipsnio įgyvendinimo“ vadovaujantis UTPĮ 451 straipsnio 1 ir 3 dalimis, VšĮ „Versli Lietuva“ įgaliota atlikti UTPĮ nurodytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro (dabar – ekonomikos ir inovacijų ministro) įgaliotos institucijos funkcijas. Vadovaujantis UTPĮ 451 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 „Dėl vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas, kurio 2.1 punkte nurodyta, kad įgaliotoji institucija – Įstaiga, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu įgaliota atlikti Lietuvos UTPĮ 451 straipsnyje ir Apraše nustatytas funkcijas. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad institucijai pateikta užsieniečio, ketinančio steigti įmonę Lietuvos Respublikoje, paraiška perduodama Paraiškų vertinimo komisijai vertinti. Aprašo 23 punkte nurodyta, kad vadovaudamasi UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Įstaiga Departamentui teikia informaciją. Departamento prašymu Įstaiga teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vertinti ar užsieniečio veikla atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“.

53. Byloje nustatyta, kad Įstaiga, atsakydama į Departamento 2019 m. liepos 30 d. išsiųstą paklausimą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. VL2019 nurodė, jog pareiškėjas ir jo valdoma UAB „ESTEQ“ atitinka UTPĮ 451 straipsnio reikalavimus ir patvirtino, kad pareiškėjas įvykdė nustatytą pareigą, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos pranešė apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos įsteigimo dokumentuose nurodytą veiklą, jis yra Lietuvoje įkurtos UAB „ESTEQ“, įmonės kodas 304394202, akcininkas ir direktorius; įmonė vykdo veiklą; įmonė užsiima kibernetinio saugumo programinės įrangos kūrimo ir vystymo veikla; daugiau apie įmonę galima skaityti čia: https://esteq.net/; 2018 m. pabaigė ir įdiegė kibernetinio saugumo įrankį https://nisps.com/. Įstaiga informavo, kad su pareiškėju nuolatos bendraujama, jis sėkmingai integravosi į Lietuvos startuolių ekosistemą ir yra aktyvus jos narys. Artimiausiu metu jis turėtų Įstaigai pateikti savo pastarųjų metų veiklos ataskaitas ir rezultatus, tuomet galėtų palyginti jo veiklą ir pasiekimus su keltais tikslais. Todėl, esant poreikiui, išsamesnę informaciją ir dokumentus, susijusius su 2019 m. įmonės veikla ir jos rezultatais galėtų pateikti ne anksčiau kaip per 5 darbo dienas.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus, nurodo, kad tai, jog pareiškėjas neįsteigė naujos įmonės, nėra pagrindas konstatuoti, kad jo vykdoma veikla neatitiko UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti VšĮ „Versli Lietuva“ komisijos pateikta nuomone ir šios pateiktos informacijos teisėtumu. Pabrėžtina, kad Įstaiga (komisija) atlikusi jos kompetencijai pavestą vertinimą ne tik 2017 metais, bet ir 2018 metais pripažino, jog pareiškėjo veikla (bei jos pažanga) šias nuostatas atitiko. Teikiant pareiškėjui 2018 m. prašymą pakeisti leidimą, prašymo formoje UAB „ESTEQ“ buvo nurodyta. Departamentas 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 6 d. išduodamas leidimus laikinai gyventi, rėmėsi Įstaigos pateikta komisijos nuomone, bei turėjo pareigą įvertinti pridėtą minėtos įmonės Juridinių asmenų registro išrašą (II t. b. l. 52–53). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo visus dokumentus ir informaciją, tam, kad galėtų priimti teisėtus sprendimus sprendžiant dėl leidimų laikinai gyventi pareiškėjams Lietuvos Respublikoje, pratęsimo, tačiau iki ginčijamo Sprendimo priėmimo juos vertino priešingai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui negali kilti pasekmės dėl tos priežasties, jog atsakovas ir VšĮ „Versli Lietuva“ neturėjo nuoseklios UTPĮ papildymo 451 straipsnio (įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d.) taikymo praktikos.

55. Departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinęs oficialių valstybės registrų duomenis, nustatė imperatyvios UTPĮ nuostatos pažeidimą – naujos įmonės neįsteigimą, todėl neturėjo nei tikslo, nei motyvo kreiptis į pareiškėją dėl paaiškinimų gavimo, kadangi šios aplinkybės paaiškinimais nepakeisi.

56. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

57. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nesikreipė nei į Įstaigą, nei į pareiškėją dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nesurinko faktinių aplinkybių, o pernelyg skubotų išvadų darymas, nesurinkus pakankamai duomenų išvadoms pagrįsti, neatitinka V įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams savo priimamus sprendimus grįsti objektyviais, išsamiais duomenimis, bei prireikus – pasitikslinti informaciją ar surinkti (pareikalauti pateikti) papildomus duomenis. Pažymėtina, kad Departamento apeliacinio skundo argumentas, jog papildomos informacijos ir paaiškinimų rinkimas, nepakeis atsakovo nustatytų aplinkybių, yra deklaratyvus ir neatitinkantis gero administravimo principo.

58. Sprendžiant, ar UAB „ESTEQ“ atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, t. y., ar duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, atitinka tikrovę bei ar pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ 451 straipsnyje nustatytu pagrindu (14 p.), byloje surinkti įrodymai vertintini vadovaujantis ABTĮ 56, 57 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis.

59. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

60. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96)). Tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atmestas jų skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

62. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pagal Sprendimo priėmimo metu surinktus duomenis atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams Sprendime nurodytais UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais.

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi Departamento apeliaciniame skunde pateiktą priteistų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui apskaičiavimą, nustatė, kad jis yra klaidingas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio (8.2 p.), o ne 20 procentų, kaip pateikta skaičiavimuose. Be to, Rekomendacijose yra numatyti ir užmokesčio dydžiai už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui (8.19 p.), t. y. užmokestis už teisines paslaugas, kurios yra būtinos tinkamam bylos nagrinėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisinį reglamentavimą susijusį su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir priteisimu, bei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

65. Pareiškėjas prašo priteisti 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad advokatui sumokėjo šią sumą (b. l. 99–100).

66. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

67. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

68. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytu koeficientu ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2019 metų III ketvirtis) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis būtų 1 712,88 Eur (1,3 x 1 317,6 Eur).

69. Pareiškėjo prašoma priteisti suma – 1 500 Eur – neviršija šio maksimalaus dydžio, atsakovo apeliacinis skundas atmestas, t. y. procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui I. P. (I. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė