51df782e-ca2b-4e46-b22f-22aa1d64ccbb · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-4896-842/2018 Proceso Nr. 2-50-3-01248-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 2.6.11.5.; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Ramunei Čypienei, dalyvaujant atsakovui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB Kauno energija ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu ir dubliku praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 143,02 EUR skolÄ už laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1d. parduotÄ Å¡ilumos energijÄ , 3, 82 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas – 15,00 EUR žyminį mokestį, 36,30 EUR iÅ¡laidų teisinei pagalbai bei 1,71 EUR už informacijos paieÅ¡kas vieÅ¡uosiuose registruose.

Nurodė, kad skola susidarė už Å¡ilumos tiekimÄ bendroms pastato, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, reikmėms. Apskaičiuojant mokestį buvo taikomi Å¡ilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr.

5. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsniu. Atsakovas atsiliepimu ir tripliku ieškinį prašė atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neaiškus mokesčių apskaičiavimo pagrindas. Dėl atsakovo buto atjungimo nuo namo centrinio šildymo namo bendrija nuostolių nepatiria ir jos nariai naudojasi centrinio namo šildymo sistema ir ja rūpinasi, o atsakovas savo bute rūpinasi dujiniu šildymu ir karšto vandens ruošimu.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neturi teisės kiÅ¡tis į privačius santykius. Bendra nuosavybė, atsakovo teigimu, valdoma bendrasavininkų sutarimu, tačiau pripažino, kad nėra raÅ¡ytinių susitarimų tarp jo ir gyvenamÄ jį namÄ administruojančios įmonės ar namo gyventojų dėl mokėjimo už namo bendroms reikmėms sunaudojamÄ Å¡ilumos energijÄ . Mano, kad bendrijos sutikimas, kad jis atsijungtų nuo bendro Å¡ildymo ir reiÅ¡kė, kad sutinkama, jog atsakovas už tiekiamÄ energijÄ bendroms reikmėms nemokėtų, juo labiau, kad bendrija kiti gyventojai nuostolių dėl to nepatiria.

Jo butas virÅ¡utiniame aukÅ¡te, kampinis, todėl jam pačiam Å¡ildantis namui dar didesnė nauda. Taip pat atsakovas akcentavo, kad visai nepagrįstai skaičiuojant mokesčius už Å¡ilumÄ bendroms reikmėms taikomas koeficientas 18 proc. IeÅ¡kinys tenkinamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB ,,Kauno energija“ centralizuotai teikia Å¡ilumÄ daugiabučiui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Å¡iame name. Butas yra atjungtas nuo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ reikalavimÄ , sÄ skaitas ir paskaičiavimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti 143,02 Eur už bendrosioms namo reikmėms paskaičiuotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kiÅ¡asi į bendraturčių santykius ir mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

Teismas pažymi, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

CK 4. 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė –techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017). Net ir atjungęs savo butÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos atsakovas liko bendro naudojimo objektų bendraturčiu.

Nors atsakovas mano, kad jis neprivalėtų mokėti už patiektÄ Å¡ilumÄ bendroms reikmėms, tačiau neginčijo, kad yra likęs namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , privalo prisidėti ir prie bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymo. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis nenustatyta, kad atsakovas su namo bendrija, namÄ administruojančia bendrove, kitais to paties namo butų savininkais atsijungdamas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos ar vėliau bÅ«tų sudaręs susitarimÄ , kad jo nuosavybės daliai tenkančias iÅ¡laidas už Å¡ilumÄ bendroms namo reikmėms kokiu nors bÅ«dų kompensuotų aukščiau paminėti asmenys.

Sutikimas leisti atsijungti nuo bendros Å¡ildymo sistemos negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas padengti bendraturčiui priklausančiÄ mokėti sumÄ už bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymÄ . Kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ . Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako Å¡ilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudojamÄ energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Atsakovas teigia, kad jam pateikiant sÄ skaitas neteisingai nurodomas jo buto naudingas plotas. Pagal pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä jo buto naudingasis plotas yra mažesnis – 63, 51 kv.m. (1 t., b. l. 17). Pagal prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos anksčiau iÅ¡nagrinėtos Utenos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-839/2017 duomenis buto plotas buvo toks koks nurodytas dalyje sÄ skaitų - 65,77 kv.m. IÅ¡ prieÅ¡ tai minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buto kadastriniai duomenys tikslinti 2016 m. pabaigoje, įraÅ¡as galioja nuo 2017 m. sausio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, vartotojai privalo pateikti Å¡ilumos tiekėjui Å¡ilumos pirkimo-pardavimo ar Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti. Duomenų, kad pasikeitus buto duomenims atsakovas apie tai nedelsiant bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovę, nėra. Tokių įrodymų rengiantis bylos nagrinėjimui neteikė ir atsakovas, nors turėjo atstovÄ ir gindamas savo teises galėjo tai padaryti.

IeÅ¡kovė nuolat tikrinti atsakovo duomenų neturi nei teisės, nei pareigos. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų matyti, kad jau turėdama duomenis apie pasikeitusį plotÄ , ji iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas tai įvertino. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisydamas to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ pasirenka Å¡ilumos vartotojai iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti Å¡ilumos vartotojų siÅ«lomi metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pagal nagrinėjamos ir pridėtos Utenos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-839/2017 duomenis nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr.4), patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-19, o nuo 2007 m. liepos 19 d. kartu su Å¡iuo metodu pradėtas taikyti ir Å ilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo Å¡ilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5).

Atsakovo argumentai dėl klaidingų skaičiavimų ir netinkamo koeficiento taikymo nėra pagrįsti, nes atsakovas neatsižvelgia į įvykusius teisės aktų pakeitimus. Pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskirta Å¡ilumos kiekio dalis nustatoma pastato Å¡ildymui sunaudotÄ Å¡ilumos kiekį padauginus iÅ¡ Å¡ilumos kiekio dalies (Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 3 punktas). Å ilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas nustatomas pagal Å¡iame metode pateiktÄ rekomendacijÄ ir pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti.

Å iuo metu nustatytas koeficientas yra 18 proc. Kaip galima spręsti iÅ¡ paties atsakovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, atsakovas iÅ¡ esmės ir nesutinka dėl Å¡io koeficiento taikymo, o ne ginčija pačius ieÅ¡kovės paskaičiavimus. Tačiau pažymėtina, kad pačiame Å ilumos Å«kio įstatyme nustatyta, jog vartotojai moka už Å¡ilumÄ (taip pat ir už bendroms reikmėms skirtÄ ) pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus.

IeÅ¡kovės taikytas koeficientas pastarosios institucijos priimtuose teisės aktuose ir įtvirtintas. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-936-252/2018, iÅ¡nagrinėjus ankstesnį ieÅ¡kovės ir atsakovo ginÄÄ , taip pat buvo atkreipęs atsakovo dėmesį, kad atsakovas ir kiti namo gyventojai, manydami, kad bendroms patalpoms patiektas Å¡ilumos kiekis namo gyventojams turėtų bÅ«ti paskirstomas remiantis kitais metodais, turi teisę kreiptis dėl to į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ ar nustatyta tvarka pasirinkti vienÄ iÅ¡ jos rekomenduojamų taikyti metodų.

Atsakovas nurodo, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nėra sudaryta sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas turi įstatymų (ne sutarties) nustatytÄ pareigÄ atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sÄ skaitas (CK 4.82 straipsnis). Be to, atsakovas, naudodamasis bendrojo naudojimo patalpomis, faktiÅ¡kai naudojasi ir toms patalpoms suteikta Å¡ilumos energija ir jo pareiga, kaip minėta, kyla iÅ¡ įstatymo. Jokių susitarimų, kad jam tenkančiÄ iÅ¡laidų dalį dengtų kiti bendraturčiai atsakovas nėra sudaręs. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 143,02 Eur skola už Å¡ilumos kiekį bendrosioms namo reikmėms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius. Taigi atsakovui pagrįstai apskaičiuoti 3,82 Eur delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (146,84 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina patirtos ir įrodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 EUR patirtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms, 1,71 Eur už duomenis iÅ¡ viešųjų registrų, viso 53,01 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma bÅ«tų mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 143,02 EUR (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt trijų eurų ir 2 ct) skolÄ , 3,82 EUR (tris eurus ir 82 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 146,84 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 53,01 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus. Teisėja Vilma Stukaitė