2023-02-08 Nr. AB-3257-3-62-3-02354-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-78-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Jis dirbo Marijampolės PN katilinėje kūriku ir nuo 2019 m. pakeitus tvarką negalėdavo savo laiku išeiti pasivaikščioti. Katilinėje jis dirbo pamainomis, rytinė pamaina buvo nuo 8 val. iki 16 val., o vakarinė – nuo 24 val. iki 8 val., darbo grafikas slenkantis, todėl dažnai negalėjo išeiti pasivaikščioti lauke grafike numatytu metu. Jis priskirtas lengvajai grupei, todėl jam priklausė 4 val. pasivaikščioti. Tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje numatytiems išaiškinimui, jog nuteistieji turi lauke praleisti ne mažiau nei 8 val. Dėl to jis patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinę skriaudą, fizinių kančių, nepatogumų, emocinę depresiją, tapo jautrus, nervingas, blogai miega, dažnai skauda galvą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai grupei nuo 2018 m. gruodžio 11 d., gyveno 5 būryje. Kūriko pareigose dirbo nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Darbo grafikų negali pateikti, kadangi jie būdavo išduodami pareigūnams bei jų saugoti teisės aktai nereikalavo. Tai, jog darbo grafikas galbūt sutapo su pasivaikščiojimo laiku, yra visiškai žmogiška situacija. Pareiškėjas buvo įdarbintas savo noru, rinkosi teisę dirbti ir turėjo pakankamai laisvo laiko po darbo valandų, kad galėtų pailsėti. Tiek 2021 m. liepos 14 d., tiek 2021 m. balandžio 28 d. grafikuose yra numatytas pasivaikščiojimo laikas dirbantiems nuteistiesiems. Tai, jog senesniuose ankstesniuose nėra išskirtas pasivaikščiojimo laikas dirbantiems nuteistiesiems, dar nereiškia, jog jie baigę darbus būdavo užrakinami savo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. dėl netinkamai sudaryto pasivaikščiojimo ir darbo grafiko į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo į administraciją taip pat nesikreipė. Marijampolės PN veikė teisėtai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, nėra galimybės priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas neįrodė, o atsakovo pateikta Marijampolės PN psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 117 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1/16-336 2.5 punktu buvo paskirtas dirbti kūriku 1 etatu terminuotai nuo 2018 m. spalio 22 d. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 7/07K-27 1.7 punktu nuo 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjas atleistas iš pareigų. Taip pat pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. buvo įdarbintas kūriku 1 etatu ir tai patvirtina į bylą pateikti Marijampolės PN direktoriaus įsakymai.

7.2. Marijampolės PN paaiškino, jog pareiškėjas dirbo pagal pamaininį darbo grafiką, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose žymima 8 – nuo 8.00 val. iki 16.00 val., 2 – nuo 00.00 val. iki 8.00 val., 6 – nuo 16.00 val. iki 00.00 val. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas lengvajai grupei ir gyveno 5 būryje.

7.3. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 7/07-185 patvirtintas Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, jog 5 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val., o sekmadienį nuo 8 val. iki 12 val.

7.4. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtintas Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, jog 5 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val., o sekmadienį nuo 8 val. iki 12 val.

7.5. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7/07-409 patvirtintas Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, jog 5 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val., o sekmadienį nuo 8 val. iki 12 val.

7.6. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351 buvo patvirtintas Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 3 d. Minėtame grafike numatyta, jog 5 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., o dirbantys asmenys nuo 17 val. iki 19 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., dirbantys nuteistieji nuo 19 val. iki 21 val., šeštadienį nuo 13 val. iki 17 val., o sekmadienį nuo 8 val. iki 12 val. Taip pat pastabose pažymėta, jog papildomai skiriamas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems (pagal pateiktą dirbančių nuteistųjų sąrašą) galioja tik darbo dienomis.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė 5 būrio pasivaikščiojimo grafiko, kuris galiojo nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio 23 d., nors teismas reikalavo pateikti. Teismui pateiktas Kybartų pataisos namų 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1/10-407, kuriuo patvirtintos Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkė bei Kybartų pataisos namų nuteistųjų, laikomų karantino sąlygomis, bei perkeltų į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas, dienotvarkė, tačiau jose nėra patvirtinto atskiro 5 būrio pasivaikščiojimo grafiko. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir jo priedų nėra galimybės nustatyti, kokiomis konkrečiai dienomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimo laiku, kadangi atsakovas į bylą nepateikė patvirtinto 5 būrio pasivaikščiojimo grafiko nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. ir todėl atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog teisė pasivaikščioti jam dirbant buvo pažeista. Be to, pareiškėjas dirbo pamaininį darbą pagal slenkantį grafiką, o pareiškėjo darbo grafikai į bylą nebuvo pateikti, nes tokie duomenys, kaip nurodo atsakovo atstovas, nesaugomi ir nearchyvuojami. Todėl teismas rėmėsi pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjui dirbant Marijampolės PN kūriko pareigose (iš viso 68 darbo dienas) buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore.

9. Teismas nurodė, kad iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog pareiškėjas dirbo pamaininiu darbo grafiku. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimų matyti, jog pareiškėjas dirbdavo nuo 00.00 val. iki 8.00 val. bei tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 00.00 val., todėl teismas sprendė, jog tomis dienomis pareiškėjui grįžus iš naktinės pamainos ir po to einant vėl dirbti nuo 16 val. negalėjo būti užtikrintas pasivaikščiojimas, kadangi pareiškėjas po naktinio darbo turėjo pailsėti, pamiegoti, kad galėtų vėl nuo 16 val. iki 00.00 val. dirbti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. (146 darbo dienas) tomis darbo dienomis, kai pareiškėjas dirbo nuo 00.00 val. iki 8.00 val. bei tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 00.00 val. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, ką apskaitos žiniaraščiuose reiškia žymėjimas – 10, todėl teismas sprendė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., 9 darbo dienas pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti, kadangi nepateikus darbo grafikų neįmanoma nustatyti, kuriuo laiku pareiškėjas dirbo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat dirbo nuo 8 iki 16 val. – 2019 m. lapkričio 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2019 m. gruodžio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2020 m. sausio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d. 2020 m. vasario mėn. 5, 10, 15, 20, 25 d., 2020 m. kovo mėn. 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2020 m. balandžio mėn. 5, 10, 15, 20 d. 2020 m. spalio mėn. 23, 28 d., 2020 m. lapkričio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2020 m. gruodžio mėn., 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2021 m. sausio mėn., 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2021 m. vasario mėn. 5, 10, 15, 20, 25 d., 2021 m. kovo mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d. 2021 m. balandžio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d. Įvertinęs patvirtintus pasivaikščiojimo grafikus bei dienas, kuriomis pareiškėjas dirbo nuo 8 val. iki 16 val., teismas sprendė, jog nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nebent darbo diena sutapdavo su savaitės dienomis – antradieniu, ketvirtadieniu ar šeštadieniu, tuomet pareiškėjas galėjo po darbo pasivaikščioti apie 1 val. Teismas konstatavo, jog ir nurodytomis dienomis (72 dienas) pasivaikščiojimo teisė vis dėl to nebuvo užtikrinta taip kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte.

11. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė BVK nuostatas, nes 295 dienas neužtikrino pareiškėjo teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimui turėtų būti skirta 8 val. Teismas pažymėjo, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomi. Rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, truko ilgą laiko tarpą (295 dienas). Be to, pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme. Nesuteikimas pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 200 Eur.

III. 14. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pareiškėjas išreiškė norą dirbti, todėl gali neužtekti paroje laiko visuomet užtikrinti teisę pasivaikščioti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų – teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore tuo metu, kai jis dirbo Marijampolės PN, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Marijampolės PN 295 dienas nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti taip kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidimo pripažinimas taip pat yra tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas, todėl prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir neturtinės žalos nepriteisti.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui dirbant Marijampolės PN kūriku jo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., 68 darbo dienas; nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. tomis darbo dienomis, kai pareiškėjas dirbo nuo 00.00 val. iki 8.00 val. bei tą pačią dieną nuo 16.00 val. iki 00.00 val., 146 darbo dienas; nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., 9 darbo dienas; 2019 m. lapkričio 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2019 m. gruodžio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2020 m. sausio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d. 2020 m. vasario mėn. 5, 10, 15, 20, 25 d., 2020 m. kovo mėn. 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2020 m. balandžio mėn. 5, 10, 15, 20 d. 2020 m. spalio mėn. 23, 28 d., 2020 m. lapkričio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2020 m. gruodžio mėn., 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2021 m. sausio mėn., 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2021 m. vasario mėn. 5, 10, 15, 20, 25 d., 2021 m. kovo mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d. 2021 m. balandžio mėn. 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., kai pareiškėjas dirbo nuo 8 iki 16 val., 72 dienas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

23. Pažymėtina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės aktuose nustatytos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

26. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (295 dienas (kartus) pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kaip tai numato teisės aktai), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė