Legislator Case Law & Legislation
2020-08-06 Nr. BB-4286-1-03-2-00104-2018-2 AI generated

2020-08-06 Nr. BB-4286-1-03-2-00104-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-08-06 Nr. BB-4286-1-03-2-00104-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su išteisintojo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžių bei baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2020-08-06 Nr. BB-4286-1-03-2-00104-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Išteisintasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3779/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00104-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su išteisintojo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžių bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Išteisintasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasatorius, neprieštaraudamas apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jam pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės nesudaro nusikalstamos veikos sudėties požymių, nesutinka su išteisinimo pagrindu, teigdamas, kad išteisinamasis nuosprendis turėjo būti priimtas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką). Kasatorius teigimu, žemesnės instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, t. y. iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes visumoje vertindami byloje surinktus duomenis, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių dėl kasatoriaus dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, kas sudaro pagrindą abejoti teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu BK 2 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalį).

Nors kasaciniame skunde ir keliami klausimai dėl padarytų procesinių pažeidimų, tačiau iš skundo turinio matyti, kad kasatorius tiesiog ginčija žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą ir remiantis juo nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų interpretavimą, analizuodamas savo paties, nukentėjusiojo parodymų ir kitų įrodymų turinį, ir pateikia subjektyvų jų vertinimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skunde įvardyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai – deklaratyvūs, o teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai nurodytų BPK normų pažeidimai, neišdėstyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti išteisintojo A. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Arvydas Daugėla

Tomas Šeškauskas