2024-09-18 Nr. BB-4439-1-01-1-49300-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3272/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49300-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. M. (V. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: dėl 2019 m. balandžio 14 d. įvykio pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1, 2 dalis ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o 2019 m. gruodžio 15 d. padarytą veiką, kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnį, perkvalifikuoti pagal 140 straipsnio 1 dalį; kitą nuosprendžio dalį dėl 2019 m. gruodžio 20 d. įvykio – panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti, kadangi prieš nukentėjusįjį R. B. jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ؘ– BK 28 straipsnio 1, 2 dalys (dėl 2019 m. balandžio 14 d. veikos), 284 straipsnis (dėl 2019 m. gruodžio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. veikų). Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi tik atskirais bylos duomenimis ir nukrypo nuo suformuotos teisės teismų praktikos.

Kasatorius teigia, kad šios bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje negalėjo būti pradėtas, nes kaltinamajame akte nurodyti V. M. asmens duomenys buvo suklastoti, o aplinkybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų iš esmės skyrėsi nuo byloje surinktų duomenų visumos. Todėl konstatavus, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, buvo iš esmės pažeistos BPK 233 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nuteistojo manymu, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, nes teismo posėdžiuose V. M. atžvilgiu ir liudytojų, patvirtinančių jo nekaltumą, atžvilgiu elgėsi itin agresyviai, tokiam savo elgesiui nuslėpti klastojo teisiamojo posėdžio protokolą ir rodė akivaizdų palankumą prokurorei bei nukentėjusiajam. Be to, 2022 m. spalio 13 d. teisiamojo posėdžio metu prieš V. M. teisėjas padarė BK 144 straipsnyje nurodytą veiką. Įrodymų tyrimo metu teisėjas aiškiai davė suprasti, kad dėl V. M. bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o priimtame nuosprendyje tendencingai vertino bylos įrodymus (liudytojų parodymus ir kt.), dalį jų suklastodamas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtus apeliacinio skundo argumentus, taip pat buvo šališkas, nes nepagrįstai visais aspektais pritarė prokuroro suklastotam kaltinamajam aktui ir pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkam sprendimui. Šis teismas, ignoruodamas apeliacinio skundo prašymą, atliko tik dalies įrodymų tyrimą ir savo nuosprendyje neanalizavo faktinių bylos duomenų visumos, įrodymus vertino tik pasirinktinai ir atskirai, nepatikrindamas ir neįvertindamas jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų bei lengvinančių aplinkybių, taip pat nuosprendyje nenurodė jokių jo kaltę objektyviai pagrindžiančių įrodymų. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Pasak kasatoriaus, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2019 m. balandžio 14 d. veika), nes veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Nukentėjusysis V. B. buvo ginkluotas ašarinių dujų balionėliu, peiliu, labai agresyvus ir savo įžūliais veiksmais ilgą laiko tarpą kėlė realią grėsmę V. M. ir kitų asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei, prieš tai jis viešoje vietoje sužalojo V. Ž. ir peiliu užpuolė V. M.. Liudytojai V. M., E. B., E. L. ir T. A. teigė, kad V. M. pasišalinus iš įvykio vietos, nukentėjusįjį sumušė ne mažiau kaip trijų asmenų grupė. Šiuo atveju reikšmingi ir liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismo išvados prieštarauja minėtų liudytojų, išteisintojo šioje byloje V. Ž., nuteistojo V. M. parodymams, vaizdo medžiagai, nuotraukoms, pareigūno įvykio aprašymui, specialisto išvadai ir kt. Liudytojų O. K. ir T. K. parodymai prieštaringi ir iš dalies melagingi, tačiau teismai kritiškai jų neįvertino. Taip pat nevertinti liudytojos G. M. parodymai, paneigiantys melagingus, nepatikimus ir prieštaringus liudytojo K. N. parodymus, bei nukentėjusiajam V. B. nepalankūs telefono pokalbiai, patvirtinantys, kad V. M. buvo užpultas bei sužalotas peiliu ir kad įvykį matė namo gyventojai. V. B. parodymai yra prieštaringi, be to, jie prieštarauja pirmiau nurodytiems įrodymams.

Kasatoriaus teigimu, 2019 m. gruodžio 15 d. veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 284 straipsnį, o 140 straipsnio 1 dalį. Įvykio liudytojų G. M. ir N. N. parodymai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad konfliktą pradėjo V. M. bei patvirtina, kad byloje yra užfiksuoti kitokio turinio duomenys, negu nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. V. M. pats konflikto nesukėlė, įžūliai nesielgė, niekam negrasino, vandališkų veiksmų ir patyčių nedemonstravo. Dviejų pažįstamų vyrų trumpalaikis konfliktas įvyko gerai pažįstamų asmenų rate, kazino patalpose po darbo valandų ir jokių padarinių viešajai tvarkai ar rimčiai nesukėlė.

Taip pat kasatorius teigia nepadaręs ir 2019 m. gruodžio 20 d. veikos. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad R. B. vaikas verkė, nepagrįstos bylos įrodymais. V. M. bendravimas su vaiko tėvu negali būti vertinamas, kaip grasinimas ir įžūlus elgesys, nes jo pilietiški raginimai R. B. buvo teisėti. Byloje nėra įrodymų, kad V. M. sudavė nukentėjusiajam. Nebuvo vertinamas R. B. parodymų prieštaringumas. Teismai nepagrįstai vadovavosi prieštaringais, įvykio tiesiogiai nemačiusio liudytojo A. L. parodymais, kuriuos paneigia teismo neįvertinta vaizdo medžiaga, taip pat neteisėtai interpretuojamais liudytojo A. K. parodymais. Be to, kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad bylos dokumentų dingimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, taip pat akcentuoja, jo manymu, nepateisinamai ilgą bylos nagrinėjimo trukmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis V. M. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą paduoda trečią kartą. Susipažinus su naujai gautu kasaciniu skundu, matyti, kad dalis šio skundo argumentų savo turinio esme yra tapatūs antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentams. Tai skundo argumentai apie abiejų instancijų teismų padarytus esminius BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, apeliacinės instancijos teismo dar ir 320 straipsnio 3 dalies, reikalavimų pažeidimus, kuriuos nuteistasis V. M., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (dėl 2019 m. balandžio 14 d. veikos), 284 straipsnį (dėl 2019 m. gruodžio 15 d. veikos) ir 284 straipsnį (dėl 2019 m. gruodžio 20 d. veikos), grindžia nesutikimu su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teismų atlikto įrodymų (liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų) vertinimo kritika, pateikdamas subjektyvų, sau palankų įvykių situacijos interpretavimą bei teisinį jų vertinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti antrą kartą paduotą nuteistojo V. M. kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Ši teisėjų atrankos kolegija pažymėjo, kad nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtoje nutartyje kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde ginčijami klausimai buvo keliami apeliaciniame skunde, juos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu nuteistasis V. M. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Analogiškais motyvais atsisakytina priimti ir trečią kartą nuteistojo V. M. paduotą kasacinį skundą. Kasatorius, be pirmiau nurodytų argumentų, papildomai nurodo BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, pažeidimus, nes, jo nuomone, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjo šališkas, asmeninį suinteresuotumą dėl bylos baigties turintis teisėjas, kuris bylą išnagrinėjo pagal akivaizdžiai suklastotą ir BPK reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą (dėl to byla turėjo būti grąžinta prokurorui), be to, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, bylos įrodymus, tyrė ir vertino tendencingai, demonstruodamas palankumą kaltinimą palaikiusiai prokurorei ir nukentėjusiajam.

Teisėjų atrankos kolegija tokius nuteistojo pareiškimus laiko deklaratyviais. Pažymėtina, kad apie pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą, pasireiškusį įvairiais aspektais, nuteistasis V. M. buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nuosprendyje pateikė aiškias ir motyvuotas išvadas. Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų dėl šių išvadų. Apeliacinės instancijos teismo išvadų ginčijimas, deklaratyviai nurodant apie šio teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, šališkumą, nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus, nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis