2016-10-12 Nr. AB-19661-3-61-3-03258-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-858-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005; 2) įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti VĮ Turto bankas Patalpų viešo nuomos konkurso procedūras ir išnuomoti šias Patalpas; 2) uždrausti VĮ Turto bankas pradėti Patalpų pardavimo procedūras ir parduoti šias Patalpas; 3) uždrausti VĮ Turto bankas rengti sprendimo dėl Patalpų perdavimo naudotis panaudos pagrindais kitam subjektui nei Vilniaus susivienijimas „Sodai“ projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priėmė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005; atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti sprendimo dėl valstybės turto – Patalpų perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi. Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Pareiškėjas antruoju savo reikalavimu prašė įpareigoti VĮ Turto banką parengti sprendimo dėl valstybės turto – Patalpų projektą ir pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjo ir VĮ Turto banko šiuo klausimu būtų kilęs ginčas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į VĮ Turto banką dėl nurodyto projekto parengimo, o pastarasis atsisakė šiuos veiksmus atlikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo VĮ Turto bankas parengti sprendimo dėl valstybės turto – Patalpų projektą ir pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005, iš esmės atitiko ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus, todėl priimta.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai apie galimas patirti neigiamas pasekmes, susijusias su vykdomos veiklos suvaržymu, yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, neuždraudus VĮ Turto bankui atlikti atitinkamų veiksmų savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nebuvo pagrindo tenkinti.

III. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį ir perduoti klausimą dėl šios skundo dalies priėmimo pirmosios instancijos teismui iš naujo; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, jog skunde yra aiškiai išdėstyti argumentai, kad pareiškėjas skundžia teismui VĮ Turto banko neveikimą, t. y. neatlikimą tų jo (valstybės turto valdytojo) kompetencijai priskirtų veiksmų, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytas procedūras turėjo pradėti būtent VĮ Turto bankas, gavęs pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. 38.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teigia, kad jų netaikius ir patalpas pardavus, išnuomojus, suteikus panaudai tretiesiems asmenims, pareiškėjui palankus teismo sprendimas nebegalėtų būti įgyvendintas, nes tretiesiems asmenims perleistos patalpos nebegalėtų būti suteiktos panaudos pagrindais pareiškėjui. Tokiu atveju pareiškėjas patirtų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurį laiką nutrūktų pareiškėjo veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo dalį ir netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005 bei įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Grįsdamas skundo reikalavimus, reiškiamus VĮ Turto bankui, pareiškėjas teigia, kad VĮ Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.1, 8, 9 punktais, dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. 38 turėjo: parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais ir jį pateikti Vyriausybei, kuri turėtų priimti sprendimą suteikti arba ne Patalpas pareiškėjui panaudos pagrindais; arba pateikti pareiškėjui argumentuotą atsakymą, kodėl toks nutarimo projektas nebus teikiamas.

Kadangi administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl valstybinio administravimo subjektų neveikimo teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas teigia VĮ Turto banką neatlikus veiksmų, kuriuos pastarasis, reaguodamas į pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. raštą Nr. 38, privalėjo atlikti, ir prašo įpareigoti juos atlikti, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas šioje dalyje nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka, nesant duomenų, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjo ir VĮ Turto banko šiuo klausimu būtų kilęs ginčas. Pažymėtina, kad klausimas, ar 2016 m. birželio 20 d. rašto Nr. 38 pagrindu turėjo / neturėjo būti atliekami pareiškėjo nurodyti veiksmai, nėra reikšmingas sprendžiant minėtos skundo dalies priėmimą, kadangi tai susiję su reikalavimo pagrįstumo išsprendimu.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimus, reiškiamus VĮ Turto bankui, naikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tuo tarpu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, teisėjų kolegijos vertimu, išspręstas tinkamai: teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 str. 1 d).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai apie galimą negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą, perdavimą naudoti nuomos ar panaudos pagrindais tretiesiems asmenims grindžiami tik bendro pobūdžio svarstymais, neturinčiais faktinio pagrindimo: nėra jokių duomenų, kad VĮ Turto bankas būtų paskelbęs šių patalpų aukcioną. kad VĮ Turto bankas ketintų perduoti šias patalpas naudoti kitiems asmenims, be to, kiek galima suprasti iš skundo turinio, pareiškėjas jų VĮ Turto bankui iki šiol ir neperdavė.

Kaip jau ir minėta, aplinkybėms pasikeitus, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, ja negalima piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2399 ABTĮ buvo tik pakeistas, todėl administracinių teismų praktika aiškinant ir taikant ABTĮ normų nuostatas, kurios nebuvo pakeistos, ir toliau yra aktuali.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, taigi, šioje dalyje nutartis nepagrįsta, todėl naikinama, pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita skundžiamos nutarties dalis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė