2015-11-18 Nr. AB-22499-3-61-3-03338-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1208-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir B. B. (B. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir B. B. (B. B.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. R. ir B. B. 2015 m. birželio 19 d pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (teisme gautas 2015 m. birželio 22 d.), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 1999 m. gruodžio 13 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1668-01 (toliau – ir Priėmimo-perdavimo aktas).

Teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės Priėmimo-perdavimo akto gauti negali.

Pareiškėjai 2015 m. liepos 22 d. pateikė teismui Priėmimo-perdavimo aktą.

2015 m. liepos 22 d. nutartimi teismas pareiškėjams nustatė terminą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydami, jog ne kartą buvo nuvykę į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau neturėjo galimybės gauti reikiamų dokumentų, tarp jų ir pareiškėjų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Prašė teismo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi 2015 m. rugpjūčio 24 d. iš atostogų grįžta savivaldybės darbuotojas, su kuriuo pareiškėjai betarpiškai bendravo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjų V. R. ir B. B. (B. B.) skundą laikė nepaduotu. Išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta kelio jiems pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą teismas priima nutartį (ABTĮ 105 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011). Teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą.

Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2015 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. nepašalino. Pareiškėjų motyvas, jog 2015 m. rugpjūčio 24 d. iš atostogų grįžta savivaldybės darbuotojas, su kuriuo pareiškėjai betarpiškai bendravo, nepripažintinas svarbia priežastimi. Pareiškėjų nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios nuo pareiškėjų valios, t. y. pareiškėjai pasirinko laukti konkretaus savivaldybės darbuotojo, tačiau turėjo galimybę kreiptis į savivaldybę oficialiai pateikdami registruojamą prašymą. Pareiškėjai nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, jog jiems buvo objektyviai užkirstas kelias laiku pašalinti skundo trūkumus, todėl pareiškėjų prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkintinas. Prašymo pratęsti trūkumų šalinimo terminą netenkinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2015 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės kitų įrodymų, kurių ankstesne nutartimi nebuvo prašoma, taip pat atsižvelgiant į tai, jog vasaros laikotarpiu daugelis Vilniaus miesto savivaldybės atostogauja – pareiškėjai nespėjo laiku gauti teismo reikalaujam papildomų dokumentų ir prašė terminą, reikalaujamiems dokumentams pateikti, pratęsti, o teismas atsisakė pratęsti terminą gauti paties teismo reikalaujamiems dokumentams. Pareiškėjas nežinoma, kodėl teismas jau du kartus pareiškėjams nurodė šalinti skundo trūkumus, nurodydamas pateikti vis kitus dokumentus. Pareiškėjai, pateikdami skundą, tikėjosi, kad teismas padės lengviau ir operatyviau išsireikalauti reikiamus dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės ir greičiau išspręs kilusį ginčą. Reikalaudamas pateikti jo prašomus dokumentus, teismas iš esmės įpareigoja pareiškėjus pačius išspręsti bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2015 m. birželio 19 d pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydami panaikinti Priėmimo-perdavimo aktą. Taip pat teismo prašė jį (Priėmimo-perdavimo aktą) išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės Priėmimo-perdavimo akto gauti negali.

Pareiškėjai nepraleisdami nustatyto termino pateikė pranešimą, jog Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į nutartyje nustatytą įpareigojimą išdavė jiems Priėmimo-perdavimo akto kopiją. Pareiškėjai ją pateikė teismui.

2015 m. liepos 22 d. nutartimi teismas pareiškėjams vėl nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjams siūlytina pateikti įrodymus, kad pareiškėjų nurodomas nekilnojamojo turto objektas (priėmimo – perdavimo akte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)) priėmimo – perdavimo akto sudarymo metu buvo pareiškėjų, o ne valstybės nuosavybė. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad, įrodę nuosavybės teisę į jų nurodomą nekilnojamojo turto objektą (priėmimo – perdavimo akte nurodytą adresu (duomenys neskelbtini)), gali ginčyti tik tą priėmimo – perdavimo akto dalį, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis, t. y. tik dalį dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėjams pasiūlyta ginčyti ir kitą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamojo turto objektą įregistravimo pagrindą, t. y. 2013 m. sausio 25 d. pažymą apie naujai suformuluotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-0234. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai taip pat įpareigoti minėtą pažymą pateikti teismui. Pareiškėjams taip pat pasiūlyta pateikti išsamius motyvus, kodėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia turėtų būti laikoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 18 d. rašto Nr. A51-50290/15(3.3.15.3-EM4) gavimo diena, o ne VĮ Registrų centro 2014 m. spalio 23 d. rašto Nr. VILRA(12.5.26.)-28722 gavimo diena. Pareiškėjai įpareigoti nurodyti ir pateikti įrodymus, kada buvo gauti aukščiau minėti raštai.

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, motyvuodami bylos sudėtingumu ir tuo, jog didžioji dalis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų atostogauja, pareiškėjai ne kartą nuvykę į savivaldybę neturėjo galimybės gauti riekiamų dokumentų, prašė terminą pašalinti skundo trūkumams pašalinti pratęsti iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., nes iš atostogų grįš savivaldybės administracijos darbuotojas (darbuotojai), su kuriais betarpiškai bendravo pareiškėjai.

Teismas šioje byloje skundžiama nutartimi, vertino, jog pareiškėjai 2015 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, pareiškėjų nurodomos priežastys termino pratęsimui yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios nuo pareiškėjų valios, jie nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, jog jiems buvo objektyviai užkirstas kelias laiku pašalinti skundo trūkumus, todėl prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkintinas, atitinkamai skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose.

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas.

Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti skundžiamą aktą, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, remiantis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti skundžiamą aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-629/2010).

Vis dėlto, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams pateikus skundą dėl Priėmimo-perdavimo akto panaikinimo bei prašant jį išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės, pagrįstai įpareigojo juos pateikti įrodymus, kad patys jo gauti negali. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjai per teismo nustatytą terminą patys gavo skundžiamą aktą ir jį pateikė teismui, todėl skundo trūkumas buvo ištaisytas ir tai padaryta per teismo nustatytą terminą.

Tuo tarpu pareiškėjams į bylą pateikus Priėmimo-perdavimo aktą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartyje nustatyti trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu, netrukdė teismui priimti skundo nagrinėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir, pateikti naujus įrodymus, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjai. Manytina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjų skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Įrodymų skundo pagrindimui pateikimas, jų apimtimis, kiekis, tai, kiek jie įrodo skunde nurodytas aplinkybes, yra šalių teisė, diskrecija. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjams pateikus Priėmimo-perdavimo aktą, teismas galėjo priimti pareiškėjų skundą ir bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus ir priimti atitinkamą sprendimą arba, manydamas, jog tam tikri įrodymai byloje turi būti, juos pats išsireikalauti.

Vis dėlto, pareiškėjams, suinteresuotiems savo skundo patenkinimu, siūlytina apsvarstyti galimybę atsižvelgti į teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartyje pateiktus siūlymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai antrą kartą nustatė terminą pareiškėjams pašalinti aptariamo skundo trūkumus, o jiems paprašius šį terminą pratęsti, šio prašymo netenkinus, laikė skundą nepaduotu. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios intonacijos teismo nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų V. R. ir B. B. (B. B.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė