2019-01-11 Nr. AB-1172-3-61-3-01224-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-186-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01224-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 1 789 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimą skirti pareiškėjui nuobaudą – 10 parų kamerų tipo patalpose (KTP), su kuo pareiškėjas nesutiko. Paaiškino, kad jis gyvena 1 korpuso 1–ame būryje. Teigė, kad užėjo į 2 laiptinę, nes norėjo susitikti su vienu iš 3–ojo būrio nuteistųjų ir tuo metu sutiko pareigūną. Pareiškėjo vertinimu, jis negalėjo pažeisti nutarime nurodytų teisės aktų nuostatų dėl drausmės tvarkos nesilaikymo, nes pareigūnai nedavė nurodymų, kuriuos jis būtų atsisakęs vykdyti. Be to, prie 2 laiptinės nėra jokių linijų ar draudžiamųjų ženklų ten užeiti, jis nėra pasirašytinai supažindintas su tokiu draudimu. Teigė, kad jokie teisės aktai nenustato ribojimo užeiti į bendro naudojimo patalpą (laiptinę). Pareiškėjas taip pat nesutiko su nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, jog jis nesegėjo ženklo.

3. Nurodė, kad paskyrus nuobaudą 10 parų kamerų tipo patalpose, pareiškėjui sutriko miegas, jis patyrė stresą, emocinį diskomfortą, pablogėjo bendravimo galimybės, negalėjo maitintis, todėl 4 dienas badavo. Pažymėjo, kad Lietuvos pataisos įstaigos jį diskriminuoja religiniu pagrindu. Nurodė, kad negalėjo mokytis kalbos, pasigaminti maisto, bendrauti su kitais nuteistaisiais, nusiprausti prieš penktadienio maldą, būti lauke ilgą laiką, nes lauke leidžiama būti tik 1 valandą per parą. Be to, jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės laiko ir nori, kad būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, o drausminė nuobauda jį neigiamai charakterizuoja. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisingai paskirtos nuobaudos bei tai, kad pataisos įstaiga diskriminuoja jį dėl religijos, nesuteikia tinkamo maitinimo.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. 10.30 val. I–ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemelyje buvo pastebėtas ir sulaikytas I–ojo būrio nuteistasis I. S., kuris matomoje vietoje ant drabužių neturėjo administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Be to, 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. pareiškėjas buvo pastebėtas 1–ojo gyvenamojo korpuso 2 laiptinėje (užeinantis į 3–ąjį nuteistųjų būrį). Ten pareiškėjui draudžiama būti, nes jis ten negyvena ir nedirba. Pareiškėjas tuo metu gyveno 1–ajame nuteistųjų būryje, į kurį įėjimas yra visiškai kitoje 1–ojo gyvenamojo korpuso (pastato) pusėje. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti rašytinius pasiaiškinimus.

6. Nurodė, jog šiais veiksmais I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) reikalavimus. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į dokumentinę medžiagą, padarytų pažeidimų aplinkybes, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – 10 (dešimt) parų kalėjimo tipo patalpoje. Atsakovo vertinimu, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam galimai padarytos žalos, o jo reikalavimas paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis, kas įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą tik siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Vilniaus PN direktoriaus nutarimo Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda.

10. Teismas nustatė, kad iš Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo T. G. 2016 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. buvo pastebėtas 1–ajame korpuse, užeinantis į 3–ąjį būrį, ir sulaikytas, nes ten negyvena ir nedirba. Į klausimą, ką nuteistasis ten veikia, jis atsakė, kad „Tu man neuždrausi vaikščioti, kur aš noriu“. Iš 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. 51-2621(1) dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu matyti, kad pareiškėjas atsisakė teikti paaiškinimus raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad „kur norėsiu, ten ir vaikščiosiu, nieko aš tau nerašysiu“. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. gyveno l-ajame nuteistųjų būryje, kuriam įrengtas atskiras įėjimas į 1-ąjį gyvenamąjį korpusą, jis Vilniaus PN direktoriaus teigimu neturėjo teisės būti laiptinėje, skirtoje kitiems nuteistųjų būriams, o tuo labiau užeiti į 3-iąjį nuteistųjų būrį.

11. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. K. 2016 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. 10 val. 30 min. 1–ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje buvo pastebėtas ir sulaikytas 1–ojo būrio nuteistasis I. S., kadangi matomoje vietoje ant drabužių neturėjo administracijos išduotos vardinės kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.

12. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ir BVK 12 straipsnio 1–2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus. Nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – 10 parų kalėjimo tipo patalpoje. Šiame nutarime nurodyta, kad nuobauda per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas šio nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sutinka su nutarimo dalimi, kurioje jam pareikšta nuobauda už tai, kad neturėjo ženklo.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka su nutarimo dalimi, kurioje jam pareikšta nuobauda už tai, kad neturėjo ženklo.

14. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Nesant Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas neturi teisinės prasmės, o pareiškėjo prašymas priteisti 1 789 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad pataisos įstaiga diskriminuoja jį dėl religijos, nes nesuteikia maitinimo. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1824-789/2017) yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl žalos, kurią jis kildina iš diskriminavimo dėl religijos, nesuteikiant maitinimo, atlyginimo. Dėl tų pačių aplinkybių pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. I-3286-402/2016) ir priimtas sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė laikotarpio kada jis buvo diskriminuojamas dėl maisto religiniu požiūriu, tuo tarpu teismui nagrinėjat skundą tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė.

III. 16. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

17. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo šališku ir kompetentingu sprendimu. Teismas nesiaiškino pareiškėjo nurodytų teiginių, kad įėjimas į 1-ojo korpuso 2–ąją laitinę nėra atitvertas, nėra draudžiamųjų „stop“ ar „draudžiama zona“ ženklų, pareiškėjas nėra pasirašytinai supažindintas, kad negali lankytis 2–oje laiptinėje, be to, neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų, kurie raštu arba žodžiu galėjo patvirtinti, kad pareiškėjas nebuvo 3– ame būryje bei patvirtinti kitus jo teiginius.

18. Teigia, jog teismas vadovavosi T. G. melagingais parodymais bei Vilniaus pataisos namų administracijos ir direktoriaus šališkumu, skiriant pareiškėjui nuobaudą. Pažymi, kad pareiškėjas nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

19. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog skiriant drausminę nuobaudą Vilniaus PN administracija neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje teigiama apie įsakymo nevykdymą, tuo tarpu pareiškėjui niekas nieko nenurodė ir neįsakė, ko jis būtų neįvykdęs ar atsisakęs vykdyti.

20. Pareiškėjas teigia, kad yra parašęs pasiaiškinimą dėl buvimo 2–oje laiptinėje. Teigia, kad jis ten lankydavosi po 5 ar 7 kartus per dieną kiekvieną dieną, nes kitaip nėra galimybės išsikviesti E. T. į lauką, o su juo bendrauti nedraudžia teisės aktai, kadangi jis turi teisę bendrauti su kuo nori ir kada nori: lauke, laiptinėje, aktų salėje.

21. Atsakovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

22. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neišsamumo. Apelianto apeliacinis skundas grįstas vien emocijomis paremtais priekaištais. Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas buvo šališkas, neįvertino visų bylos aplinkybių, priėmė neteisingą sprendimą, tačiau jokių teisinių jo žodžius patvirtinančių argumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri pareiškėjo vertinimu atsirado dėl neteisėtai pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, atlyginimo.

26. Drausminė nuobauda Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 28-835(1) buvo paskirta dėl to, kad pareiškėjas Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo buvo pastebėtas ir sulaikytas patalpoje, kurioje jam draudžiama lankytis, todėl pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat, kad pareiškėjas I–ojo korpuso pasivaikščiojimų kiemelyje pastebėtas ir sulaikytas neturintis matomoje vietoje ant drabužių administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, todėl pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad nuobauda skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

27. BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Taigi iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o pastarojo sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

28. Byloje nėra jokių duomenų, (išskyrus paties pareiškėjo teiginį), kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Vilniaus PN direktoriaus nutarimas Nr. 28-835(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo BVK nustatytais terminais apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui, apygardos administraciniam teismui. Priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs, apskundimo terminas seniai yra praėjęs nutarimas galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį, skaičiuojant termino pradžią nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. ).

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie pasak pareiškėjo kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudą, nes nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu nėra pagrindo teismui vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, seniai pasibaigė.

30. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

32. Vadinasi, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų negalima konstatuoti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė