2019-12-12 Nr. CB-11832-2-69-3-22030-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1885/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22030-2016-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 2 d. gautu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovams Ž. K., A. K., S. K. ir D. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 294 straipsnio 2 dalį, dėl to netinkamai sprendė, kad teismui išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorė, gindama įmonės kreditorių interesus, su kasatoriumi sudarė taikos sutartį, galima nagrinėti kitą civilinę bylą dėl kreditorių interesų gynimo. Skunde argumentuojama, kad ši byla iš esmės tapati kitai civilinei bylai, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutavusios įmonės dalyvio civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis), kai bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismai turėjo nustatyti konkrečius įmonės vadovo ar akcininko neteisėtus veiksmus ir dėl jų atsiradusios žalos dydį, tačiau teismas atsakovo neteisėtų veiksmų neindividualizavo, analizavo tik atsakovų veiksmų visumą. Teismas pažeidė CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neįvertino, jog įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi asmenys, neatribojo šiais laikotarpiais kilusios žalos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nėra konkretūs, jais nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo stabdymo nespręstinas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 867 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. lapkričio 30 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 306.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė