2016-02-12 Nr. CB-1472-2-43-3-01998-2012-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-88-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01998-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Avirginida“ ieškinį dėl skolos pripažinimo solidaria; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Avirginida“, S. J., akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama, ar vieno iš sutuoktinių sudaryta laidavimo sutartimi prisiimta prievolė yra asmeninė, ar bendra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė.

2. Ieškovė I. V. teismo prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu S. V., dėl jo kaltės, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę, pripažinti, kad prievolės kreditoriams S. J., UAB „Avirginida“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninės atsakovo prievolės.

3. Trečiasis asmuo UAB „Avirginida“ prašė pripažinti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu konstatuota prievolė sumokėti kreditorei UAB „Avirginida“ 70 118,67 Lt (20 307,77 Eur) skolą, 7943,64 Lt (2300,64 Eur) delspinigių, 8,05 proc. procesines palūkanas nuo 2011 m. vasario 28 d. iki visiško pirmiau nurodyto sprendimo įvykdymo yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė.

4. Byloje nustatyta, kad UAB „Avirginida“ ir UAB „Investlita“ 2010 m. gegužės 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją UAB „Avirginida“ įsipareigojo šiai įmonei tiekti prekes – kiaulių skerdieną, subproduktus. UAB „Investlita“ nesumokėjo pardavėjai 70 118,67 Lt (20 307,77 Eur). 2010 m. gegužės 1 d. laidavimo sutartimi S. V. įsipareigojo atsakyti už esamas ir būsimas UAB „Investlita“ prievoles. Ieškovė teigia, kad apie atsakovo laidavimą ji nieko nežinojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu UAB „Avirginida“ ieškinį atmetė, o ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: nusprendė ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgytą turtą padalijo, ieškovei priteisdamas 64 600 Lt (18 709,45 Eur) vertės turtą, o atsakovui – 21 533 Lt (6236 Eur) kompensaciją; pripažino, kad prievolės S. J., UAB „Avirginida“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninės atsakovo prievolės; kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas sprendė, kad ieškovei priteistina 2/3, o atsakovui – 1/3 santuokinio turto dalis. Ieškovės prašymą pripažinti atsakovo skolą UAB „Avirginida“ jo asmenine skola tenkino, pažymėjęs, kad laidavimo sutartis sudaryta 2010 m. gegužės 1 d., o sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2008 m. kovo mėn.; byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas laidavo už esamas ir būsimas UAB „Investlita“ skolas, informavęs ir suderinęs tai su sutuoktine.

7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens UAB „Avirginida“ apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeitė: pripažino Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-735-299/2011 UAB „Avirginida“ naudai priteistą 70 118,67 Lt (20 307,77 Eur) skolą, 7943,61 Lt (2300,64 Eur) delspinigius ir 8,05 proc. procesines palūkanas bendra solidariąja ieškovės ir atsakovo turtine prievole iki visiško jos įvykdymo.

8. Kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog sutuoktiniai, būdami santuokoje, 2005 m. įsteigė UAB „Investlita“ kaip šeimos verslą. Verslui buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš bendrovės veiklos gautos pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, iš šio verslo gaunamų pajamų buvo dengiamas kreditas būstui remontuoti, įsigytas kitas bendras sutuoktinių turtas. Sutuoktiniai veikė bendrai – jungtinės veiklos principu. Tai, kad UAB „Inveslita“ buvo šeimos verslas, patvirtino ir pati ieškovė, nes prašė priteisti atsakovui 150 UAB „Investlita“ akcijų. Be to, ieškovė pripažino, kad jai buvo žinomi įmonės reikalai ir kad ji buvo nepakankamai rūpestinga kontroliuodama įmonės veiklą, kad iš UAB „Avirginida“ įmonės UAB „Investlita“ įsigytą mėsą vartojo visa šeima, už šią produkciją nemokėdavo. UAB „Avirginida“ ir UAB „Investlita“ pirkimo–pardavimo sutartis ir laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas laidavo už esamas ir būsimas UAB „Investlita“ prievoles, sudarytos 2010 m. gegužės 1 d. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta sutuoktiniams kartu nebegyvenant, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo išsiskyrę 2008 metais, tačiau nuo 2009 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio vėl gyveno kartu. Tai reiškia, kad sutuoktiniams gyvenant kartu ir tvarkant bendrą ūkį buvo pasirašyta laidavimo sutartis, laiduojant už bendras sutuoktinių įmonės prievoles.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą ir į laidavimo asmeninį pobūdį, laikoma, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad laidavimo sutartis pasirašyta be ieškovės žinios ir sutikimo, padarė išvadą, kad prievolė atsakyti už UAB „Investlita“ skolas yra solidarioji, nes laidavimo sutartis sudaryta gyvenant kartu ir tvarkant bendrą ūkį su atsakovu, t. y. teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

9.2. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009). Nors procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), tačiau iš esmės išvadas apie sutuoktinių prievolės trečiajam asmeniui UAB „Avirginida“ bendrumą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis šalių bendro gyvenimo faktu, ieškovės patvirtinimu, kad šeima vartojo bendrovės „Investlita“ produktus, taip pat jos prisipažinimu, kad ji, kaip sutuoktinė, jaučia kaltę, jog nepakankamai gilinosi į sutuoktinio įmonės reikalus. Daugiau duomenų apie ieškovės dalyvavimą bendrovės veikloje kaip šeimos versle byloje nėra. Atsakovo veiksmai savo vadovaujamai bendrovei neatsiskaitant už trečiojo asmens tiektą produkciją turėtų būti vertinami kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais.

10. Trečiasis asmuo UAB „Avirginida“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:

10.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013, nurodyta, kad byloje klausimo dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sandorį nei bylos šalys, nei tretieji asmenys nekėlė, be to, teismai nustatė, kad laidavimo sandoris nebuvo susijęs su šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra būtent sutuoktinių solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sandorį klausimas ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad laidavimo sandoris buvo susijęs su šeimos interesais, todėl kasatorė pirmiau nurodytoje nutartyje pateiktu aiškinimu remiasi nepagrįstai, nes bylų esmė, aplinkybės ir nagrinėti klausimai nesutampa.

10.2. Šeimos interesai atsiskleidžia ne vien tik per sandorių vykdymo aplinkybes, bet ir per sandorių tikslus, sutuoktinių elgesį, interesą ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009, išaiškino, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Būtina pažymėti, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tai, kad konkretus sandoris susijęs su šeimos interesais, yra įrodinėjimo dalykas. Nustatant, ar sandoris susijęs su šeimos interesais, teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar sutuoktiniai yra sukurto juridinio asmens akcininkai, ar gautos lėšos (turtas) naudojamos verslui, ar iš verslo gautos lėšos yra naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdytina prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Šio pagrindo egzistavimo aplinkybių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoris sudarytas šeimos interesais, remdamasis ne pavieniais bylos įrodymais, o jų visuma, išvardyta nutartyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prievolės pagal laidavimo sutartį pobūdžio

11. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama. Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles.

12. Atsakovas (kasatorės sutuoktinis) buvo įmonės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorius, vienintelis akcininkas. Tai reiškia, kad jis galėjo įvertinti įmonės galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti.

13. Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovo veiksmai laiduojant atsiskaitymą už trečiojo asmens UAB „Avirginida“ tiektą produkciją turėtų būti vertinami kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

15. Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

16. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo sudarytą laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už įmonei tiektą produkciją pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo, ji nebuvo ir įmonės akcininkė. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, apie kasatorės dalyvavimą įmonės versle sprendė iš laikotarpio, kai įmonė buvo įsteigta ir jos veiklai buvo naudojamos šeimos lėšos bei iš įmonės veiklos gautos lėšos buvo naudojamos šeimos interesais. Tuo metu, kai atsakovas laidavo už įmonės skolą, šalių santykiai buvo pašliję, trumpalaikis atsakovo grįžimas į šeimą ir įmonės produkcijos (mėsos gaminių) naudojimas šeimos interesais bei kasatorės paaiškinimai, kad ji nepakankamai domėjosi įmonės veikla, teisėjų kolegijos požiūriu, nesudaro pagrindo laikyti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.

17. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, kad kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013). Nagrinėjamoje byloje kasatorės darbas (ji bendrovėje dirbo valytoja) negali būti laikomas dalyvavimu bendrovės veikloje.

18. Atsakovo pagal laidavimą iš trečiojo asmens gauta produkcija (skerdiena) panaudota įprastinei įmonės veiklai, trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Teismų sprendimuose nėra konstatuota, kad kokios nors lėšos galimai realizavus pagamintą produkciją būtų panaudotos naujoms įmonės akcijoms pirkti ar jos įstatiniam kapitalui didinti, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą. Atsakovo veiksmai sudarant laidavimo sutartį vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Laidavimas vertintinas kaip atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, papildomai garantuojantis kreditoriui, jog skola bus grąžinta.

19. Tai, kad santuokos metu įsteigtos įmonės akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad, vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus laiduoti atsiskaitymą už įmonei tiektą produkciją, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles kitam sutuoktiniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas nepažeidžia kreditorių teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-547/2014).

20. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta duomenų tokiai išvadai padaryti.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo laidavimas neturėjo įtakos šeimos turtiniams interesams, o suinteresuotas asmuo nepateikė kitų duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog sandoris sudarytas šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia jo pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

22. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; kt.).

23. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).

24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Kasatorė prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ji sumokėjo 300 Eur, o kasaciniame teisme – 1200 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11, 8.12 punktais, sprendžia, kad nurodytas kasatorės prašymas tenkintinas, jai iš trečiojo asmens UAB „Avirginida“ priteisiant 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat kasatorei iš trečiojo asmens UAB „Avirginida“ priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 41 Eur (CPK 93 straipsnis). Iš viso kasatorei priteistina 1541 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Kasaciniame teisme patirta 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Avirginida“ (j. a. k. 176597816) 1541 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Avirginida“ (j. a. k. 176597816) 12,60 Eur (dvylika Eur 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė