Legislator Case Law & Legislation
51c723cd-99fa-4560-a67b-d1e897eea169 AI generated

51c723cd-99fa-4560-a67b-d1e897eea169 · Regionų administracinis teismas

Case Number 51c723cd-99fa-4560-a67b-d1e897eea169
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Å iaulių ir TelÅ¡ių apskrityse pareiÅ¡kimÄ atsakovei JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir norminio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Legislator headnote

AI generated

51c723cd-99fa-4560-a67b-d1e897eea169 · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisykles (toliau – ir Taisyklės). 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu Taryba pakeitė Taisyklių 40 punktÄ ir iÅ¡dėstė nauja redakcija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI4-1352-257/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02565-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 14.6; 14.15; 24.2; 55.1.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Å iauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Å iaulių ir TelÅ¡ių apskrityse pareiÅ¡kimÄ atsakovei JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir norminio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Å iaulių ir TelÅ¡ių apskrityse kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas iÅ¡tirti, ar JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 dalies 8 punktÄ , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktÄ , Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus; nustačius, jog ginčijamos Taisyklių normos neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų, pripažinti jas prieÅ¡taraujančiomis Å¡iems teisės aktams.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisykles (toliau – ir Taisyklės). 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu Taryba pakeitė Taisyklių 40 punktÄ ir iÅ¡dėstė nauja redakcija.

Sprendimas ir juo pavirtintos Taisyklės (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui: yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui, jame suformuluotos daugkartinio naudojimo, bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Taisyklių 1 punkte nustatyta, jog Taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje; 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės teritorijoje šių taisyklių privalo laikytis visų nuosavybės formų žemės, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, įrenginių, kilnojamojo turto savininkai, nuomininkai ir naudotojai, fiziniai ir juridiniai asmenys; 4 punktas numato, kad šių taisyklių nepaisymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Minėti Tarybos priimti aktai paskelbti Teisės aktų registre: TAR, 2017-07-03, Nr. 11290 ir TAR, 2020-05-05, Nr. 9473. Vyriausybės atstovas įstatymo nustatyta tvarka, atlikęs priežiÅ«rÄ , nustatė, kad Taisyklių 40 punkto, reglamentuojančio mėšlo ir srutų kaupimÄ ir naudojimÄ , 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiais numatyta, kad: 40.4 laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukÅ¡tesnei nei 20o C oro temperatÅ«rai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės; 40.5 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutoms tręšti Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais, valstybinių Å¡venčių dienomis be seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo; 40.6 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienomis, arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo raÅ¡ytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo; 40.10 paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų iÅ¡siskyrimÄ , turi bÅ«ti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) IV skyrius reglamentuoja Mėšlo ir srutų naudojimÄ laukams tręšti. Vyriausybės atstovui kilo abejonės dėl Taisyklių (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių atitikties Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 7 dalies 8 punktui.

Vadovaujantis Aplinkos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Aplinkos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis.

Vyriausybės atstovas teigia, kad Taryba gali nustatyti griežtesnius mėšlo ir srutų naudojimo reikalavimus, tačiau jie privalo bÅ«ti suderinti su ApraÅ¡Ä patvirtinusiomis institucijomis, tai yra, su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija. Atsakydama į Vyriausybės atstovo paklausimÄ Å½emės Å«ko ministerija informavo, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. (1.12)S-4503 kreipėsi į Žemės Å«kio ministerijÄ , praÅ¡ydamas pateikti nuomonę dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarymo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ papildymo“, kuriuo numatyta apriboti tręšimÄ srutomis ir mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypuose arčiau kaip 5 km nuo JoniÅ¡kio miesto ribos.

Ministerija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-3054 (11.18E) pateikė savo nuomonę, kad toks reguliavimas yra per griežtas ir šio pasiūlymo turėtų būti atsisakyta. Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-2960 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto ir jame nustatytų reikalavimų su Aplinkos ministerija nederino.

Vyriausybės atstovas nurodė, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiÅ¡koji vietos savivaldos funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 28 punktas). Ä®statymų leidžiamoji valdžia įstatymu suteikia kompetencijÄ nustatyti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus centrinėms vykdomosios valdžios institucijoms: aplinkos ministrui ir žemės Å«kio ministrui. Vykdant savivaldos savarankiÅ¡kÄ jÄ aplinkos apsaugos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijÄ , vietos savivaldos institucijoms įstatymu suteikiama teisė savo teritorijoje nustatyti griežtesnius už valstybinius normatyvus, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte įtvirtinti reikalavimai turėjo bÅ«ti iÅ¡laikyti, t. y.

Tarybos patvirtintų Taisyklių 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiuose nustatyti griežtesni reikalavimai turėjo bÅ«ti suderinti su ApraÅ¡Ä patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Vyriausybės atstovas nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai, patvirtinus griežtesnius reikalavimus nei numatyti ApraÅ¡e bei nesuderinus jų su įstatymų įgaliojimus turinčiomis centrinės vykdomosios valdžios institucijomis – aplinkos ir žemės Å«kio ministrais – galima teigti, kad buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis reikalavimÄ Tarybai kaip vietinės teisėkÅ«ros subjektui pareigÄ tvirtinti Taisykles nevirÅ¡ijant savo įgaliojimų, nustatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte.

Dėl Å¡ios priežasties taip pat galima konstatuoti neatitikimÄ Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, nurodančiai, kad Taryba aplinkos apsaugos valdymÄ JoniÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijoje turėjo vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių vietos savivaldos principų – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, vadovaujantis kuriuo savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos ir administracinės jurisprudencijos nuostatas, teisėkÅ«ros subjektai, įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus administracinio reglamentavimo (teisėkÅ«ros) srityje, privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų virÅ¡enybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris bÅ«tų grindžiamas įstatymu.

Minėta, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai prieÅ¡tarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui, nustatančiam griežtesnių normatyvų derinimo ir nustatymo procedÅ«ras, taip pat neatitinka ApraÅ¡o 20, 29 punktų ir ApraÅ¡o IV skyriaus Mėšlo ir srutų naudojimas laukams tręšti teisės normoms, todėl mano, kad Å¡ios Taisyklių teisės normos neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžia savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principÄ .

Vyriausybės atstovas pareiškime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 40.4 papunktyje numatyta, kad laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukštesnei nei 20o C oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės. Toks teisinis reguliavimas neaiškus, nes nėra apibrėžta, koks vėjo greitis yra „kuo mažesnis“, taip pat nėra aišku, kaip nustatyti vėjo kryptį „nuo labiausiai apgyvendintos vietovės“.

Taisyklių 40.5 papunktyje draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis be seniūno rašytinio sutikimo. Vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, žemesnės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tuo tarpu rašytinio seniūno sutikimo nereikalauja nei Aplinkos apsaugos įstatymo, nei Aprašo teisės normos, o nustatyti griežtesnius reikalavimus Taryba neturi teisės nes nėra jų suderinusi su ministerijomis.

Taisyklių 40.6 papunkčiu draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienos, arčiau kaip per 100 m. nuo gyvenamojo namo be gyventojo raÅ¡ytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo. Minėta, kad ApraÅ¡e seniÅ«no sutikimo reikalaujama norint tręšti arčiau kaip 300 metrų nuo gyvenvietės. Pagal naujai nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ seniÅ«nas gali uždrausti tręšti daugiau kaip tris kartus didesniu atstumu nei tÄ galėtų daryti pagal ApraÅ¡Ä .

Nesant suderinimo su ministerijomis, toks Taisyklių reglamentavimas neatitinka teisėkÅ«ros sistemiÅ¡kumo principo. Taip pat kelia abejonių tai, kad nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis seniÅ«nas galėtų iÅ¡duoti arba neiÅ¡duoti leidimo tręšti, t. y., kuris suteiktų teisinį aiÅ¡kumÄ , kokiais atvejais ir pagrindais seniÅ«nas Å«kio subjektų atžvilgiu galės taikyti Å¡iuos apribojimus. Taisyklių 40.10 papunktyje numatyta, kad paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų iÅ¡siskyrimÄ , turi bÅ«ti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val.

Toks teisinis reguliavimas kelia klausimų, nes nėra aiÅ¡ku, kada yra „kaip galima greičiau“. Be to, minėta, kad ApraÅ¡e numatytas 24 val. terminas, tuo tarpu Taisyklėse nustatytas dvigubai trumpesnis terminas, nors jis nėra suderintas su ministerijomis. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad 2020 m. teikimu Nr. (5.5)-TR5-48 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybÄ , siÅ«lydamas spręsti Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių pakeitimo (panaikinimo) klausimÄ .

JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras ne kartÄ motyvuotai raÅ¡tu prašė atidėti teikimo vykdymo terminÄ . Vyriausybės atstovas šį terminÄ pratęsdavo, tačiau 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gautas mero 2020 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tas Nr. (3.9E)S-5132 „Dėl teikimo vykdymo“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 29 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“, tačiau minėtam sprendimo projektui nebuvo pritarta.

Atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad JoniÅ¡kio mieste ir jo apylinkėse pastaruosius keletÄ metų yra susidariusi grėsminga situacija dėl tvyrančio dvoko, kuris susidaro gyvulininkystės kompleksuose, skystu mėšlu ir (ar) srutomis tręšiant žemės Å«kio paskirties žemės plotus. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija nuo 2017 m. imasi visų įmanomų priemonių, kad iÅ¡ gyvulininkystės kompleksų, skystu mėšlu ir (ar) srutomis tręšiamų žemės Å«kio paskirties žemės plotų sklindantis nemalonus kvapas nekeltų rizikos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės gyventojų sveikatai, netrikdytų jų ir, kad gyventojai dėl tvyrančio dvoko patirtų kuo mažiau nepatogumų.

Tręšimo laikotarpiu ypatingai stiprus ir nemalonus kvapas trikdo žmonių sveikatÄ , sukelia neigiamas emocijas savivaldybės gyventojams, todėl vietos savivalda, abejodama priimtų teisės aktų veiksmingumu ir siekdama apginti iÅ¡imtinai vieÅ¡Ä jį interesÄ , ėmėsi priemonių iÅ¡spręsti daug metų JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje egzistuojančiÄ problemÄ . JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. M-56 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę ir pavedė darbo grupei parengti Tarybos sprendimo projektÄ , reglamentuojantį skystojo mėšlo ir srutų naudojimÄ Å¾emės Å«kio paskirties plotų tręšimui, kuriuo bÅ«tų siekiama mažinti arba kitaip riboti tręšiamo skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis skleidžiamÄ nemalonų kvapÄ .

JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.12)S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijÄ ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybÄ praÅ¡ydamas derinti Tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pavirtinimo“ papildymo“.

Atsakymai dėl teisės akto projekto derinimo buvo gauti iš Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-2842 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto“, Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-3054(11.18E) „Dėl teisės akto derinimo“ ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. (2.30E-35)6V-1998) „Dėl sprendimo projekto“. Iš esmės nei viena iš institucijų, kurių teisės aktų nustatyta tvarka privalomas suderinimas, nepateikė kategoriškos išvados, kad nederina sprendimo projekto.

IÅ¡analizavusi Aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministerijos pateiktas pastabas ir pasiÅ«lymus, JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 11 d. raÅ¡tu Nr. (3.8E) S-863 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ ir Žemės Å«kio ministerijÄ praÅ¡ydama kaip galima skubiau inicijuoti naujos redakcijos ApraÅ¡o patvirtinimÄ ir jį papildyti. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu Nr. (10)-D8(E)-2075 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų“ nurodė, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į visus JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos pasiÅ«lymus dėl nemalonių kvapų valdymo ApraÅ¡Ä papildė nuostata, suteikiančia galimybę vietos savivaldos institucijoms priimti sprendimÄ savo teritorijoje nustatyti griežtesnius reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui (pvz. nustatyti oro temperatÅ«ros ribÄ , kada draudžiama tręšti laukus srutomis, per kiek laiko suarti ar kultivuoti ir pan.) ir kontroliuoti jų vykdymÄ .

Aplinkos ministerija taip pat informavo, kad ApraÅ¡o pakeitimo projektas pateiktas pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, tačiau iki Å¡iol teisės aktas neįsigaliojęs. Taryba, atsižvelgdama į tai, kad susiraÅ¡inėjimas tarp institucijų tęsiasi ilgÄ laikÄ , o žemės Å«kio paskirties sklypuose prasidėjo pavasarinio tręšimo darbai, ėmėsi priemonių padedančių iÅ¡vengti nemalonių kvapų sklidimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų institucijų gautas pastabas ir pasiÅ«lymus, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ siekiant iÅ¡vengti tręšimo laikotarpiu sklindančių nemalonių kvapų ir apsaugoti gyventojus nuo alinančio aÅ¡traus skysto mėšlo ir (ar) srutų kvapo, esant aukÅ¡tesnei nei 20o C temperatÅ«rai, kai vykdomas intensyvus žemės Å«kio paskirties sklypų tręšimas skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis, buvo pakoreguotas Tarybos sprendimo projektas ir teisės aktų nustatyta tvarka teiktas svarstyti Tarybai.

Atsakovė pažymėjo, kad rengiant Taisyklių projektÄ buvo nuolat konsultuojamasi su ApraÅ¡o rengėjais iÅ¡ Aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministerijos, diskutuota su Å«kininkais, iÅ¡klausyta ir atsižvelgta į JoniÅ¡kio bendruomenės narių nuomonę, kad sklindantys nuolatiniai ir nemalonÅ«s žemės Å«kio paskirties plotų tręšimo skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis kvapai kasmet vargina gyventojus, alina jų sveikatÄ ir kenkia visuomenės interesams. Nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia savivaldybių institucijoms diskrecijos teisę pasirinkti, kokius griežtesnius už valstybinius normatyvus aplinkos apsaugos klausimais ji nustatys, tačiau Å¡iÄ laisvę savivaldybės institucija gali įgyvendinti atlikusi papildomÄ veiksmÄ â€“ suderinusi su atitinkamomis institucijomis.

Pažymėjo, kad Taryba, priimdama Taisykles, rėmėsi iÅ¡ Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 2 d. ir Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 30 d. gautais atsakymais į JoniÅ¡kio rajono savivaldybės mero 2019 m. rugsėjo 18 d. siųstÄ praÅ¡ymÄ suderinti parengtÄ Tarybos sprendimo projektÄ . Galutinis Taisyklių sprendimo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į institucijų gautas pastabas ir pasiÅ«lymus, į Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) užregistruoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. liepos 14 d.

įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo projekto (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720) nuostatas, susijusias su mėšlo ir srutų tvarkymu. Aplinkybė, kad Taisyklių ir Taisyklių sprendimo projekto, siųsto derinančioms institucijoms turinys nesutampa, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad griežtesni už valstybinius normatyvus mėšlo ir srutų tvarkymo srityje nebuvo suderinti. Pažymėjo, kad nei ApraÅ¡e, nei ministrų įsakyme, kuriuo tvirtinamas ApraÅ¡as, nėra nustatytų griežtesnių normatyvų derinimo ir nustatymo procedÅ«rų, todėl Taryba, vadovaudamasi aukščiau nurodytais ministerijų raÅ¡tais, pagrįstai buvo įsitikinusi, kad griežtesni reikalavimai atitinka aukÅ¡tesnių institucijų raÅ¡tu, individualiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ aplinkos apsaugos srityje.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui yra išvestinis, o nenustačius esminio Taisyklių neatitiko Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktas, nėra pagrindo nustatyti neatitikimo Vietos savivaldos įstatymo normoms. Atsakovė nurodo, kad įgyvendinamieji teisės aktai formuojami ne atkartojant teisės aktų konkrečias formuluotas, bet kuo paprasčiau ir suprantamiau, kad ekonominės veiklos vykdytojui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Nurodo, kad Taisyklių 40.4 papunkčio formuluotė yra aiški ir tiksli, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo labiau, kad tokia formuluotė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje (TAIS) sistemoje užregistruotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekte (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720), į kurį atsižvelgiant buvo rengiamas Taisyklių sprendimo projektas.

Atsakovė dėl Taisyklių 40.5, 40.6 ir 40.10 papunkčių neatitikimo Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, nurodo, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra iÅ¡vestiniai ir nenustačius Taisyklių neatitikimo Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimams, nėra pagrindo nustatyti aukščiau nurodytų Taisyklių punktų neatitikimÄ Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.

Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkos ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai pripažintini prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.

Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Å iaulių ir TelÅ¡ių apskrityse abstraktus praÅ¡ymas iÅ¡tirti, ar JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 dalies 8 punktÄ , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktÄ , Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami raÅ¡ytine forma iÅ¡reikÅ¡ti teisėkÅ«ros subjektų sprendimai (oficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobÅ«džio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Å ie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibÅ«dintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktÅ«s ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-739-662/2017). Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibÅ«dina jų taikymo apimtį ir privalomumÄ (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobÅ«dį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialiÄ procesinę tvarkÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismÄ dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismÄ dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad norminis administracinis aktas yra įstatymo normų įgyvendinamasis aktas, juo iÅ¡ esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sÄ lygos. Norminio akto paskirtis įtvirtinti elgesio taisykles laikytinas kvalifikuojamuoju, skiriamuoju požymiu. Norminės bendrojo pobÅ«džio taisyklės skirtinos nuo kitų bendro pobÅ«džio organizacinių tvarkomųjų taisyklių, kurių paskirtis užtikrinti institucijų darbo, vidaus organizacinę, bendravimo su iÅ¡orės subjektais ratÄ . Tokių taisyklių taikymas dažnai taip pat susijęs su neapibrėžtu subjektų ratu, tačiau nuo norminių administracinių aktų jos skiriamos pagal savo turinį – jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda kokios nors naujos materialiosios ar procesinės kilmės teisės (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

Taigi nustatant administracinio akto priskirtinumÄ norminiam administraciniam aktui, svarbu įvertinti, ar akte yra sukuriamos naujos elgesio taisyklės, reguliuojančios visuomeninius, rūšinėmis savybėmis apibrėžtus santykius, tačiau dėl juose numatytų nurodymų pobÅ«džio, taikytinos individualiuose santykiuose, tuo atveju, kai atsiranda poreikis sureguliuoti individualaus asmens elgesį, veikiantį sukurtų elgesio taisyklių ribose. Norminiame akte sukurtos bendro pobÅ«džio taisyklių taikymas nesibaigia jas pritaikius individualiame teisiniame santykyje.

JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir Å¡varos taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir Å¡varos reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visoje JoniÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijoje. PraÅ¡omas iÅ¡tirti Tarybos sprendimas nustato bendro pobÅ«džio taisykles neapibrėžtam subjektų ratui ir yra skirtas reguliuoti daugelio neindividualizuotų asmenų santykius; Taisyklių veikimas nenustoja galioji jas pritaikius konkrečiu individualiu atveju. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡omas iÅ¡tirti teisės aktas laikytinas norminiu teisės aktu.

Lietuvos Respublikos savivaldybių priežiÅ«ros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prižiÅ«rėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siÅ«lo panaikinti arba pakeisti. Tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamÄ teisės aktÄ , atsisako įgyvendinti įstatymÄ ar vykdyti Vyriausybės nutarimÄ , kreipiasi į teismÄ .

2020 m. birželio 10 d. Vyriausybės atstovas teikimu Nr. (5.5.)-TR5-48 „JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių nuostatos turi bÅ«ti pakeistos arba panaikintos. Nurodė, kad teikimas privalo bÅ«ti apsvarstytas artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) ir apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡tÄ Vyriausybės atstovui raÅ¡tu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 2020 m. lapkričio mėn. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras raÅ¡tu „Dėl teikimo vykdymo“ nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Minėtam sprendimo projektui nepritarta.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiÅ¡kÄ sias bei valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms).

SavarankiÅ¡kÄ sias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesams. Ä®gyvendindamos Å¡ias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiÅ¡kųjų funkcijų atlikimÄ . Ä®gyvendinant Å¡ias funkcijas, savivaldybių veiklÄ saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 28 punkte numatyta aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcija priskirta prie savarankiÅ¡kosios savivaldybių funkcijos.

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos. Tai reiÅ¡kia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi bÅ«ti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi bÅ«ti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigÅ«nų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reguliuojamos įstatymais. Nė viena iÅ¡ Å¡ių funkcijų nereiÅ¡kiÄ , kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos. Vadinasi, savivaldybių tarybos gali veikti tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais. Nors savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų organų santykiai yra grindžiami konstituciniu vykdomųjų organų atskaitingumo ir savivaldybių tarybų virÅ¡enybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principais, tačiau tai nenulemia savivaldybių tarybos teisės atitinkamam vykdomajam organui priskirtÄ funkcijÄ perimti savo žinion ir iÅ¡spręsti klausimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-786/2010). Pažymėtina, kad įstatymo virÅ¡enybės principas Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti realizuotas ta linkme, kad administracinio subjekto sprendimas bÅ«tų pagrįstas atitinkamais teisės aktais suteiktais administravimo įgaliojimais ir tikslais, dėl kurių įgaliojimai buvo suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1683/2013).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte numatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijoms.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministras 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtino Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡Ä (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. kovo 15 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , vietos savivaldos institucija, siekianti nustatyti griežtesnius reikalavimus aplinkos apsaugai nei tuos, kurie yra patvirtinti ApraÅ¡u, privalo kreiptis į Aplinkos ministerijÄ ir Žemės Å«kio ministerijÄ , kad pastarosios suderintų vietos savivaldos institucijų numatytus griežtesnius normatyvus. Tik gavus abiejų derinančių ministerijų teigiamÄ atsakymÄ , savivaldybės tarybos projektas gali bÅ«ti teikiamas tvirtinimui ir prieÅ¡ingai, bent vienai iÅ¡ ministerijų nepritarus sprendimo projektui, toks teisės aktas negali bÅ«ti priimtas.

2019 m. rugsėjo 18 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės meras raÅ¡tu Nr. (1.12)S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ ir Žemės Å«kio ministerijÄ , praÅ¡ydamas derinti parengtÄ JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pavirtinimo“ papildymo“. Ministerijoms JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba pateikė sprendimo „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ projektÄ , kuriame nurodė papildysianti JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisykles, patvirtintas JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174, 40.5 papunkčiu ir jį iÅ¡dėstysianti taip: „40.5. Draudžiama laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo JoniÅ¡kio miesto ribos.“

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į JoniÅ¡kio rajono savivaldybės 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.12)1-4503 nurodė, kad projektui iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, tačiau siÅ«lytų galutinį sprendimÄ priimti apsvarsčius ir kitas kvapų ir oro tarÅ¡os valdymo reglamentavimo priemones. Apibendrinus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos ministerija neprieÅ¡taravo, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybė papildytų JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisykles 40.5 papunkčiu, numatančiu draudimÄ laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo JoniÅ¡kio miesto ribos.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 2D-3054 (11.18E) „Dėl teisės akto derinimo“, iÅ¡nagrinėjusi JoniÅ¡kio rajono savivaldybės praÅ¡ymÄ , dėl siÅ«lymo papildyti JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisykles nuostata, drausti laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo JoniÅ¡kio miesto ribos, nurodė, kad siÅ«loma nuostata per griežta ir agrarinės aplinkosaugos požiÅ«riu nėra visiÅ¡kai tinkama. Ä®vertinus Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos raÅ¡te iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , konstatuotina, kad pastaroji nepritarė parengtam JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektui.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Žemės Å«kio ministerijai nepritarus 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.12) S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ teikto JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ projektui, toks teisės aktas, kokį pateikė atsakovė, negalėjo bÅ«ti priimtas, o derinimo procedÅ«ra Å¡io konkretaus teisės akto baigta.

2020 m. balandžio 30 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė pakeisti JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių, patvirtintų JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174, 40 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip:

40. Mėšlo ir srutų kaupimas ir naudojimas: 40.1 fiziniai ir juridiniai asmenys, kaupiantys ir naudojantys mėšlÄ ir srutas, turi vadovautis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu (toliau – ApraÅ¡as); 40.2 mėšlas ir (ar) srutos turi bÅ«ti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavirÅ¡inio ir požeminio vandens tarÅ¡os, bÅ«tų kuo mažesnė oro tarÅ¡a ir kvapų sklidimas; 40.3 asmenys, kaupiantys skystÄ jį mėšlÄ ir (ar) srutas srutų kauptuvuose, turi taikyti aplinkos oro tarÅ¡os mažinimo priemones, numatytas ApraÅ¡e; 40.4 laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės Å«kio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukÅ¡tesnei nei 20o C oro temperatÅ«rai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės; 40.5 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais, valstybinių Å¡venčių dienomis be seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo; 40.6 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienomis, arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo raÅ¡ytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo; 40.7 asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės Å«kio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti ApraÅ¡e nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planÄ ir jį vykdyti; 40.8 skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamo lauko gali bÅ«ti transportuojama sandariais vamzdynais; 40.9 mėšlui ir srutoms paskleisti turi bÅ«ti naudojama specialiai tam skirta techniÅ¡kai tvarkinga technika; 40.10 paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų iÅ¡siskyrimÄ , turi bÅ«ti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val.

ApraÅ¡o 20 punkte nurodyta, kad draudžiama skystÄ jį mėšlÄ ir srutas skleisti Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais ir valstybinių Å¡venčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniÅ«nijos seniÅ«no sutikimo. Paskleistas ant dirvos pavirÅ¡iaus tirÅ¡tasis ir skystasis mėšlas turi bÅ«ti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas (iÅ¡skyrus pasėlius, pievas ir ganyklas) (ApraÅ¡o 29 punktas).

ApraÅ¡as nenustato vėjo, jo krypties, temperatÅ«ros reikalavimų skystojo mėšlo ir (ar) srutų naudojimui. ApraÅ¡as taip pat nereikalauja gyventojo ar seniÅ«no raÅ¡ytinio sutikimo tręšiant Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais ar valstybinių Å¡venčių dienomis, jeigu yra iÅ¡laikomi didesni nei ApraÅ¡e numatyti atstumai. Be to, paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos turi bÅ«ti įterptos ne vėliau kaip per 24 val. Atsižvelgiant į nurodytus skirtumus tarp ApraÅ¡o ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausybės atstovas teisingai nustatė, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai nustato griežtesnius reikalavimus taikomus mėšlo ir srutų kaupimui ir naudojimui, todėl vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punktu turėjo bÅ«ti suderinti su ApraÅ¡Ä patvirtinusiomis institucijomis.

Byloje nėra duomenų, kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybė bÅ«tų pateikusi JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. priimto sprendimo Nr. T-57 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektÄ derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai.

Aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministerijos rekomendacijos, nurodytos raÅ¡tuose po 2019 m. rugsėjo 18 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos pateikto sprendimo projekto, kuriame numatyta Taisykles papildyti 40.5 papunkčiu, negali bÅ«ti suprantamos kaip pritarimas vietos savivaldos institucijai griežtinant reikalavimus nesikreipti į institucijas derinimui. Nepateikus Tarybos sprendimo projekto, kuriuo buvo atsižvelgta ir įgyvendinta derinančių institucijų rekomendacijos, pastarosios neturėjo galimybės jo peržiÅ«rėti, įvertinti bei iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl pritarimo ar nepritarimo tokiam tarybos sprendimo projektui.

Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės aktus priima tam įgalioti subjektai. Priimtus teisės aktus pasiraÅ¡o tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka (TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitÄ dienÄ po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos teisėkÅ«ros stadijos: 1) teisėkÅ«ros iniciatyvos pareiÅ¡kimas; 2) teisės akto projekto rengimas; 3) teisės akto priėmimas; 4) teisės akto pasiraÅ¡ymas ir paskelbimas. Nepriimti teisės aktai negalioja.

Atsakovės nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo projektas (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720) į kurį atsižvelgė atsakovė priimdama Taisykles, nėra dokumentas, kuriuo atsakovė galėjo vadovautis griežtindama ApraÅ¡e numatytus reikalavimus. Teisės akto projektas, kuris nėra priimtas TeisėkÅ«ros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka nesudaro pagrindo Taisykles laikyti atitinkančias ApraÅ¡e numatytus reikalavimus ir atleidžiantis savivaldos institucijÄ nuo pareigos suderinti su jas patvirtinusiomis valstybės institucijomis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Å ios teisinės pasekmės kyla nepriklausomai nuo to, vienam ar keliems aukÅ¡tesnės teisinės galio teisės aktams ar jų dalims prieÅ¡tarauja ginčijamas norminis administracinis aktas. Todėl, kai yra keliamas norminio administracinio akto atitikties keliems aukÅ¡tesnės teisinės galio teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms klausimas, norminio administracinio akto teisėtumo bylÄ nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieÅ¡taravimÄ vienai aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu. Tokios pačios praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose dėl norminio administracinio akto teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-3/2008, 2006 m. liepos 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I444-2/2006).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama aplinkos apsaugÄ reglamentuojančius norminius aktus, nustatydama griežtesnius už valstybinius normatyvus aplinkos apsaugos reikalavimus bei įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraÅ¡Ä , turėjo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte numatytų imperatyvų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai prieštaravo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčius pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas leidinyje „Sidabrė“.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė

Arvydas Martinavičius

Virginijus Stankevičius