51c69087-604e-4bfc-bc01-24fdaec397ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-84-1015/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57336-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei J. J. Kryževičienei, kaltinamajam J. F., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, nukentėjusiajam A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

F. (J. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. F. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent, jis 2017 m. lapkričio 3 d. apie 11.40 val., vieÅ¡oje vietoje - kieme, adresu Savanorių pr. 11, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, Å¡lapinosi, o gavęs pastabÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A.

M., vartojo necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡traukęs peilį nukreipė jį į nukentėjusįjį ir su juo buvusius mažamečius vaikus ir Å¡aukė „padursiu jus, užmuÅ¡iu“, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. F. savo kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad jis ėjo iÅ¡ parduotuvės Norfa, o nukentėjusysis priėjo prie jo su Å¡unimi ir pasakė, kad jam (kaltinamajam) čia eiti negalima, papurÅ¡kė balionėliu į akis, nukentėjusysis ėjo su Å¡unimi, nedideliu, baltu, vaikų aplinkui nebuvo, tai buvo dienÄ .

Nukentėjusysis pribėgo su Å¡unimi ir papurÅ¡kė jam dujų, jis (kaltinamasis) trynė akis ir ėjo, pats nežino, kur. Nurodė, kad nepripažįsta fakto, kad jis Å¡lapinosi, kad iÅ¡traukė peilį ir grasino. PaaiÅ¡kino, kad beveik kiekvienÄ dienÄ praeina tÄ gatvę link Norfos, mato nukentėjusįjį su Å¡unimi ir kai nukentėjusysis jį pamato, pradeda kibti, pradeda skambinti policijai, ten yra konteineriai, eina ir ten, gal nukentėjusysis pyksta dėl to, tas įvykis buvo gal 7-Ä kartÄ , kai nukentėjusysis skambino dėl jo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus pirmÄ kartÄ apklausus įtariamuoju parodymus, kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, kad bÅ«tų mojavęs peiliu, pagarsinus antrÄ kartÄ duotus parodymus, nurodė, kad davė tokius parodymus. Nurodė, kad neatsimena atveju su medumi, pagarsinus liudytojų parodymus, duotus teisme, nurodė, kad galėjo pas jį bÅ«ti medaus, neatsimena. Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ dienÄ su savo vaikais – dvynukais ėjo į darželį, iÅ¡suko iÅ¡ kiemo, einant Å¡alia konteinerių, iÅ¡dyko žmogaus Å¡ešėlis, jis, nusimovęs kelnes, Å¡lapinosi, buvo apie 3 didelių žingsnių atstumu.

Nukentėjusysis padarė pastabÄ , kÄ daro prieÅ¡ vaikus, su vaikais perėjo į kitÄ kelio pusę, o J. F., užsimovę kelnes, keikėsi ir pasakė, kad jis jam neaiÅ¡kins, iÅ¡sitraukė didelį peilį, pasakė, kad jį užmuÅ¡ ir pradėjo eiti prie jų. Nukentėjusysis parodė, kad jis buvo Å¡oke, nežinojo, kÄ daryti su vaikais, o kaltinamasis su peiliu puolė link vaikų, todėl jis pastatė vaikus prie automobilių, traukėsi toliau, siekdamas atitraukti kaltinamojo dėmesį į save, smogė kaltinamajam iÅ¡ kojos, tada kaltinamasis pasisuko su peiliu link jo ir vėl į vaikų pusę.

Taip pat nukentėjusysis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį, purÅ¡kė, bet jis buvo pustuÅ¡tis, kaltinamasis nereagavo. Tada jis (nukentėjusysis) pradėjo rėkti, kad ateitų čia, provokavo kaltinamÄ jį ant savęs, kaltinamasis pradėjo vytis su peiliu po kiemÄ . Nukentėjusysis bėgo ten, kur daugiau žmonių, rėkė, kad su peiliu puola vaikus, bet žmonės nereagavo, tada J. F. susimÄ stė, įsidėjo peilį į krepšį su keiksmais ir nuėjo link Batų kalno pusės. Jo telefonas buvo pakibęs, negalėjo iÅ¡kviesti pagalbos, grįžo į kiemÄ , ten jau buvo žmona, klausė, kas nutiko.

Tada jo telefonas persikrovė ir jis iÅ¡kvietė policijÄ , komentavo, kur eina kaltinamasis, atvažiavus policijai, kaltinamasis, jį (nukentėjusįjį) pamatęs, bandė Å¡alintis, bet jį sulaikė pareigÅ«nai, rado pas jį didelį peilį. PaaiÅ¡kino, kad iki to įvykio matydavo atsitiktinai, po įvykio po kelių dienų, J. F. jį atpažino gatvėje, pirÅ¡tu rodė – „tu“, Žmona tada liepė skambinti policijai, jie paskambino, atvažiavus policijai, J. F. vėl policijai kalbėjo, kad jis yra senjoras, negirdi ir pan., pas jį vėl rado kelis peilius.

Po įvykio dažnai mato kaltinamÄ jį, jis vis sako, ar (nukentėjusysis) dar gyvas. PaaiÅ¡kino, kad kai buvo prie Batų kalno, kaltinamasis atsisėdo ir tepliojosi veidÄ medumi, pareigÅ«nų dar nebuvo, kelių minučių bėgyje atvažiavo pareigÅ«nai. Patikslino, kad jis turi Å¡unį, tačiau įvykio metu buvo tik su vaikais. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. M. parodė, kad tuo metu jų dvynukams nebuvo 3 metų, juos tėtis iÅ¡vedė į darželį, o ji buvo namuose. Lauke buvo Å¡alta, atidaryta lango mikroventiliacija, ji iÅ¡girdo vyro balsÄ , tokio prieÅ¡ tai nėra girdėjusi, jis buvo isteriÅ¡kas, pagalvojo, kad jį pervažiavo maÅ¡ina ir jis rėkia iÅ¡ skausmo.

Ji pro langÄ prie namo kampo pamatė figÅ«rÄ su gaubtuvu iÅ¡skėtus rankas, jos judėjo ir kažkas rankose blizgėjo, neįžiÅ«rėjo, kad tai peilis. Girdėjo savo vyro balsÄ , riksmas buvo daugiau – „aaa, ateik čia“, suprato, kad jis gyvas, bet matė tik tÄ vyrÄ ir vaikus. Griebė telefonÄ , norėjo paskambinti policijai, kaip buvo su Å¡lepetėmis, maikute, taip ir iÅ¡bėgo su telefonu rankose, nubėgo iki tos vietos, pamatė savo vaikus, kurie buvo tarp automobilių atsistoję, pasislėpę, atokiau nuo kelio, apsidairė vyro, jo nematė, vienas iÅ¡ vaikų pasakė – peilis, tėtis mušė, peilis.

Ji paėmė vaikus ir nuėjo už namo, tuo metu iÅ¡ stotelės pusės, iÅ¡ už namo išėjo vyras, pamatė, kad vaikai saugÅ«s, pasakė, kad užpuolė senis ar bomžas su peiliu, ji klausė – kur jis, o vyras pasakė, kad išėjo į tÄ pusę. Ji pasakė, kad tas vyras gali užpulti kitus, paprašė, kad vyras vytųsi, paklausė, ar jis iÅ¡kvietė policijÄ , jis atsakė, kad perkrauna telefonÄ , ji jau rinko 112, bet tuo metu vyras persikrovė telefonÄ ir surinko pagalbos telefonu.

Ji vaikus laikė už rankų, nuėjo prie stotelės, klausė, ar kas matė įvykį, pakalbino turgelio pardavėjÄ , ji atsakė, kad matė vyrÄ , ėjo ramiai. Kiek suprantu, tas vyras prie daug žmonių nemosikavo. Dėvėtų rÅ«bų pardavėja pakvietė į parduotuvę, ji papasakojo, kas įvyko, ji atsakė, kad matė, kaip vyras praėjo su maiÅ¡ais. KitÄ dienÄ ji vėl pamatė tÄ vyrÄ , su gaubtuvu, Rimi maiÅ¡u, jis ėjo kita gatvės puse Savanorių prospekte, pamatė jos vyrÄ ir pagrÅ«mojo.

Jai vėl perėjo Å¡iurpas, jie paskambino 112 ir pranešė, kad vėl tas pats vyras prie jų namų, atvyko du ekipažai, klausė jų, ar buvo konfliktas, ar grasino, ji klausė, ar jis turi peilį. Tas vyras atsakė, kad ne, neturi, pasakojo, kad yra senjoras, eina pasivaikščioti, kai pareigÅ«nai paprašė parodyti, kÄ turi, atvėrus striukę, liepė jam nejudėti ir iÅ¡traukė peilį. Tada kaltinamojo nuotaika pasikeitė kardinaliai, pradėjo rėkti, kad jam reikalingas peilis, puolė vyrÄ , kad jis skambinėja ir jam dabar kiekvienÄ kartÄ reikės sėdėti.

Ji to vyro vengia, jis neprognozuojamas, ir toliau jį mato, yra mačiusi jo konfliktÄ su kitu benamiu, Å¡aukė, kad tai jo teritorija. Jų vaikai iki Å¡iol negali pamirÅ¡ti įvykio, pamato žmogų su gaubtuvu ir klausia, ar turi peilį. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. S. parodė, kad dirba patrulių rinktinėje. Parodė, kad dėl įvykių gausos, tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, patikslinus įvykio datÄ , laikÄ , vietÄ , esminį praneÅ¡imo momentÄ , parodė, kad, kiek atsimena, buvo asmuo apie 50 metų, su jais ryÅ¡yje buvo pranešėjas, praneÅ¡inėjo; jie sulaikė vyrÄ Savanorių – Žemaitės g. sankryžoje, kvapas buvo blogas, jo krepÅ¡yje ar striukėje rado peilį, kuris buvo tikrai ne kiÅ¡eninis, gana didelis, turėtų bÅ«ti nuotrauka prie tarnybinio praneÅ¡imo.

PaaiÅ¡kino, kad asmuo nebuvo adekvatus, pranešėjas buvo mažais vaikais, sakė, kad asmuo Å¡lapinosi, mosikavo su peiliu, grasino. Kai asmenį sulaikinėjo, jis pradėjo rankomis mosikuotis, bet ne peiliu, peilį vėliau rado. Dėl peilio klausė, kam jam toks peilis, jis sakė, kad pjauna duonÄ . Asmuo turėjo medaus ir pritrynė akis, pradėjo verkti, sakė, kad jam bloga, kad kviestų greitÄ jÄ , iki trynimo akys normaliai atrodė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 25-26), liudytoja juos patvirtino, taip pat patvirtino aplinkybes, nurodytas jos raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 9).

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos G. L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. apie 11.55 val. patruliuodama kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 kuopos 4 bÅ«rio vyriausiuoju patruliu N. A. iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Savanorių pr. 11, asocialus vyriÅ¡kis su peiliu puola vyrÄ ir mažamečius vaikus. Apie 12.00 val. su pranešėju susitiko Savanorių pr. ir Žemaitės g. sankryžoje ir jis parodė asmenį, kuris jį puolė.

Ji iÅ¡ karto priėjo prie parodyto vyriÅ¡kio ir jį sulaikė. Kol jis dar nebuvo įsodintas į tarnybinį automobilį, ji su juo bendravo, bandant nustatyti jo tapatybę. Jiems bendraujant jis iÅ¡ savo tašės iÅ¡traukė kibiriukÄ su medumi ir pradėjo trinti medumi akis. Paklausė, kam jis tai daro ir jis atsakė, kad „nieko nemato, kÄ jam daryti“. Iki tol, jokių požymių, kad jis nemato ar blogai mato, nebuvo. Gatvėje, jiems stovint, jis buvo iÅ¡ krepÅ¡io iÅ¡traukęs peilį, kurį vėliau ji pridėjo prie tarnybinio praneÅ¡imo.

Asmuo buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 policijos komisariatÄ (b. l. 25-26). ApžiÅ«rėjus peilį, pateiktÄ G.L. S., 2018 m. kovo 5 d. suraÅ¡ytas Daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rimas peilis yra 29 cm. ilgio, aÅ¡menys 17 cm. ilgio. Peilis juoda rankena, kuri apvyniota dvejose vietose Å¡viesios spalvos medžiaga (b. l. 28-31). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo J. F. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kuris numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Konkrečiu atveju J. F., kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto, kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 3 d. apie 11.40 val., vieÅ¡oje vietoje - kieme, adresu Savanorių pr. 11, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, Å¡lapinosi, o gavęs pastabÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. M., vartojo necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡traukęs peilį nukreipė jį į nukentėjusįjį ir su juo buvusius mažamečius vaikus ir Å¡aukė „padursiu jus, užmuÅ¡iu“, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

J. F. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad tÄ dienÄ jis ėjo iÅ¡ parduotuvės Norfa, o nukentėjusysis priėjo prie jo su Å¡unimi ir pasakė, kad kaltinamajam čia eiti negalima bei papurÅ¡kė jam (kaltinamajam) į akis dujų balionėliu, kaltinamasis neigia, kad jis tada Å¡lapinosi ar mosikavo (grasino) su peiliu. Vis dėlto nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas vertina, kad jo kaltė padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra patvirtinama kitų byloje surinktų duomenų visumos.

Pirmiausia pažymėtini nukentėjusiojo A. M. parodymai, kurie, įvertinus jų turinį, viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme) metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s, todėl atsižvelgiant į tai, bei aplinkybę, kad juos (vienais ar kitais aspektais) patvirtina ir kiti duomenys byloje, teismas vadovaujasi jais kaip įrodymu. Nukentėjusysis parodė, kad nurodytÄ dienÄ ir laiku jis vedė savo mažamečius vaikus darželį ir pakeliui pamatęs vyrÄ , kuris Å¡lapinosi, padarė jam pastabÄ dėl to, tačiau vyras, užsimovęs kelnes, pradėjo keiktis, grasinti jam, iÅ¡sitraukęs didelį peilį, pasisuko į vaikus, todėl siekdamas apsaugoti vaikus ir nukreipti dėmesį į save patį, nukentėjusysis įspyrė kaltinamajam, vėliau, pastarajam dėl minėto spyrio net nesujudėjus, iÅ¡sitraukęs dujų balionėlį, papurÅ¡kė, tačiau to kaltinamasis net nepajuto, nes balionėlis buvo beveik tuščias, toliau grasino, dėl ko nukentėjusysis, pradėjo Å¡ukti, atkreipė dėmesį į save ir ėjo link gatvės, kur buvo daugiau žmonių.

Pažymėtina, kad, kaip minėta, tam tikrus aspektus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo sutuoktinė A. M. parodė, kad bÅ«dama namie, vyrui iÅ¡vedus vaikus į darželį, iÅ¡girdo sutuoktinio Å¡auksmÄ , pro langÄ matė kažkokio nusisukusio vyro su gobtuvu siluetÄ , kuris mosikavo rankomis, taip pat savo vaikus, sutuoktinio nematė; iÅ¡bėgusi iÅ¡ namų ir pasiėmusi vaikus, vėliau sutiko savo vyrÄ , kuris pasakė, kad kažkoks vyras užpuolė juos su peiliu. Atitinkamas aplinkybes dėl kaltinamojo sulaikymo bei pas jį rastų daiktų – o bÅ«tent, pakankamai didelio peilio, parodė liudytoja policijos pareigÅ«nė G.

L. S.. Taigi pastarieji duomenys papildo vieni kitus bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuosekliÄ visumÄ , dėl ko Å¡ie duomenys pripažintini įrodymais. Dėl nukentėjusiojo parodymų, savo ruožtu, nors pastebėtina, kad duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, jis parodė ir tam tikras aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, vis dėlto tokio parodymų papildymo atitinkamais momentais ir aplinkybėmis Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip parodymų prieÅ¡taringumo, kadangi, kaip jau minėta, iÅ¡ esmės jo parodymai nuoseklÅ«s Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, pirmiausia atkreipia dėmesį į jų tam tikrÄ nenuoseklumÄ ir nors kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų, visgi jo parodymuose yra reikÅ¡mingų neatitikimų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ , kaltinamasis parodė, kad tÄ dienÄ jis buvo prie konteinerių, prie jo pribėgo jaunuolis ir be jokių žodžių pradėjo purkÅ¡ti jam į akis iÅ¡ dujų balionėlio, o kai jis (kaltinamasis) iÅ¡ konteinerio traukė laikraÅ¡tį, jame buvo peilis, todėl kai jaunuolis pradėjo purkÅ¡ti jam į akis, jis gindamasis mosikavo peiliu, nematė, kad Å¡alia buvo vaikai (b. l. 41-42). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. F. parodė, kad jam bÅ«nant prie konteinerių ir ieÅ¡kant laikraščių, prie jo priėjo jaunuolis su Å¡uniu, ne su vaikais, ir papurÅ¡kė dujų į akis, galimai tarp laikraščių buvo peilis, tačiau tai buvo seniai, neatsimena, ar su peiliu kažkÄ darė (b. l. 46).

Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus pirmuosius parodymus, kaltinamasis nurodė, kad jis nemosikavo peiliu, o antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iÅ¡ esmės patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, jis taip pat nurodė, kad minėtÄ dienÄ prie jo priėjo nukentėjusysis su Å¡uniu, papurÅ¡kė į akis iÅ¡ dujų balionėlio, tačiau, kaip jau minėta, iÅ¡ liudytojos A. M. parodymų matyti, kad tÄ dienÄ ir laiku nukentėjusysis buvo su mažamečiais vaikais, kurių akivaizdoje viskas įvyko, duomenys apie tai, kad nukentėjusysis buvo su vaikais (viskas vyko mažamečių vaikų akivaizdoje) atsispindi ir liudytojos G.

L. S. tarnybiniame pranešime bei jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (kuriuos ji teisiamajame posėdyje patvirtino). Taip pat pažymėtina, kad pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad jis nemosikavo (negrasino) peiliu, nėra, kadangi, kaip matyti, jį sulaikius, peilis pas jį buvo rastas, atitinkamai aplinkybė, kad jau pirminiame pranešime Bendrajam pagalbos centrui nukentėjusysis nurodė aplinkybę apie peilį, rodo, kad jis peilį, kurį turėjo kaltinamasis, matė (peilis buvo jam demonstruojamas).

Be to, ir dėl to, kad nukentėjusysis pripurškė kaltinamajam į akis dujų tiek, kad jis nematė, kur ėjo (kaip kad parodė ikiteisminio tyrimo metu), taip pat patikimų patvirtinančių duomenų nėra, priešingai – yra nuorodų į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė sudaryti įspūdį, kad jam pripurkšta į akis ir dėl to jam reikalinga medicinos pagalba; o kaip parodė nukentėjusysis, nors jis purškė iš dujų balionėlio, gindamasis ir gindamas vaikus nuo kaltinamojo, pastarasis to net nepajuto, nes dujų balionėlis buvo beveik tuščias;

Taigi pripažintina, kad kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės nėra patvirtinami jokiais kitais duomenimis, savo ruožtu, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai pripažintini nuosekliais ir patikimais. Todėl įvertinus nurodytų įrodymų - nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ informacijÄ â€“ visumÄ , teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai J. F. veikoje – o bÅ«tent, jis nurodytu laiku, vieÅ¡oje vietoje, elgėsi įžūliai – Å¡lapinosi paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, o nukentėjusiajai padarius pastabÄ dėl to – keikėsi bei iÅ¡sitrauktu peiliu grasino nukentėjusiajam bei jo mažamečiams vaikams, tokiu elgesiu, akivaizdu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės susiklosčiusiÄ Ä¯prastÄ rimtį ir tvarkÄ â€“ dėl įvykio buvo sutrikdytas tiek nukentėjusiojo Å¡eimos įprastinis gyvenimas bei buvo iÅ¡kviesta pagalba – policijos pareigÅ«nai, sulaikę kaltinamÄ jį.

Taigi įrodžius tiek minėtus objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius (tiesioginė tyčia) požymius J. F. veikoje, konstatuotina, kad jo kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. Dėl bausmės skyrimo Už Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta sankcija – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika vieÅ¡ajai tvarkai – tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas.

Nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į kitas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – pensininkas, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs) (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 55). Todėl įvertinęs tiek konkrečios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybei ir pavojingumÄ , tiek ir kaltinamojo asmenybę, be to, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatoms, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, o bÅ«tent – laisvės apribojimo bausmė, kadangi Å¡iuo atveju nėra galimybės skirti Å¡velnesnių viešųjų darbų ar baudos bausmių tiek dėl kaltinamojo gyvenimo bÅ«do, jo amžiaus, turtinės padėties, tiek ir dėl to, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies bausmė atitiktų bausmės paskirtį, be kita ko, ir nukentėjusiojo interesus.

Ä®vertinus atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tai, kad jis neteistas, kita vertus – baustas administracine tvarka, kaltinamajam skirtina artimesnė bausmės vidurkiui bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Siekiant bausmės tikslų, skirtinas įpareigojimas Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punkto bei 7 dalies pagrindu – uždrausti artintis prie nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių bei su jais bendrauti. J. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 12.00 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d., 10.40 val. (b. l. 32, 47).

Å is laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į atliktos bausmės laikÄ , prilyginant jį 2 laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 48), kuri buvo patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 115-116). Kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

J. F. (J. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, uždrausti J. F. visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiojo A. M. ir jo Å¡eimos narių arčiau nei 50 metrų atstumu bei su jais bendrauti. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J.

F. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 12.00 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d., 10.40 val. (1 para), jį prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. J. F. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė