2018-10-17 Nr. AB-18599-3-61-3-01798-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-609-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01798-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) priteisti 848,92 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, susidariusį už viršvalandžius, kai pareiškėjas dirbo daugiau nei 48 val. per bet kurią savaitę, už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio (toliau – ginčo laikotarpis) (I t., b. l. 1–8).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apskr. VPK neapskaičiavo ir nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio už viršvalandžius, susidariusius dirbant daugiau nei 48 val. per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies (naujos redakcijos – 37 straipsnio 3 dalies) nuostatas, pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 val. darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Pareiškėjo nuomone, minėta savaitė neturi būti siejama su kokiomis nors kalendorinėmis datomis ar konkrečiomis savaitės dienomis, nes minimalus 35 val. nepertraukiamas poilsio laikas turėtų būti nustatytas taip, kad būtų užtikrinamas pasirinkus bet kurį 7 dienų laikotarpį. Be to, pasak pareiškėjo, įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK). Ginčo laikotarpiu, pasak pareiškėjo, buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Pareiškėjas paaiškino, kad prašomą priteisti darbo užmokesčio sumą apskaičiavo už ginčo laikotarpį pasirenkant bet kurį 7 dienų laikotarpį.

3. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 70–76). Vilniaus apskr. VPK taip pat prašė taikyti 3 m. senaties terminą.

4. Vilniaus apskr. VPK paaiškino, kad suminė darbo laiko apskaita yra taikoma siekiant efektyvaus darbo laiko organizavimo. Esminis suminės darbo laiko apskaitos ypatumas yra tas, kad darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį nei viena savaitė kalendorinį laikotarpį. Taigi, viršvalandžiai už atskirus apskaitos laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojami ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymimi (žymimas tik bendras faktiškai dirbtas laikas), o viršvalandžių suma įvertinama tik apskaitos laikotarpio pabaigoje. Vilniaus apskr. VPK nurodė, kad pareiškėjo dirbtas laikas neviršijo maksimalios darbo laiko normos atitinkamu apskaitiniu laikotarpiu, todėl pareiškėjo reikalavimas, pasak Vilniaus apskr. VPK, yra nepagrįstas. Vilniaus apskr. VPK paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankamai poilsio dienų tam, kad jo dirbtas laikas būtų teisingai kompensuotas ir išlygintas taip, kad jis neviršytų bendro nustatyto darbo valandų skaičiaus. Vilniaus apskr. VPK pastebėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nė karto neišsakė pastabų dėl darbo organizavimo, neginčijo sudaromų darbo grafikų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 193–197).

6. Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek ir Vilniaus apskr. VPK ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo to paties momento, t. y. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio už 2013 m. balandžio mėn. gavimo dienos, todėl dėl ieškinio senaties termino nepasisakė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbo laiko apskaita buvo detalizuota Vilniaus apskr. VPK įsakymuose, kurių galiojimas nebuvo nuginčytas. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo mažiau, nei pareigūnai dirbantys po 40 val. per savaitę, išskyrus 2015 m. IV ketvirtį, už kurį viršvalandinis darbas pareiškėjui buvo apmokėtas 2016 m. sausio mėn., o per vieną mėnesį pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas neviršijo pareigūnų, dirbančių po 48 val. per savaitę, darbo laiko. Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą skaičiavimo būdą. Be to, skaičiuojant pagal pareiškėjo metodiką, dalis laikotarpių persidengia, savaitės intervalai dubliuojasi, atitinkamai didėja dirbtų valandų skaičius, nors faktiškai pareiškėjas dirbo daug mažiau darbo valandų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo taikoma metodika yra ydinga ir sudaro prielaidas nepagrįstų viršvalandžių skaičiavimui už faktiškai nedirbtą laiką.

III. 7. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (II t., b. l. 1–5).

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad teisės specialistų nuomone, esant suminei darbo laiko apskaitai, jei dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) ir 12 val. per darbo dieną, toks darbo laikas turi būti laikomas viršvalandiniu. Pareiškėjo nuomone, teismas sukritikavo pareiškėjo siūlomą skaičiavimo metodiką, tačiau pats nežinodamas, kokia metodika teisingiausia, nusprendė eiti lengviausiu keliu ir pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad savo skundą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-691-525/2015, kuri, pareiškėjo nuomone, yra aktuali nagrinėjamam ginčui.

9. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 8–10).

10. Vilniaus apskr. VPK nurodo, kad teisinė literatūra nėra oficialus teisės šaltinis, todėl nei darbdaviui, organizuojant darbą, nei teismams, aiškinant teisės normas ir motyvuojant priimamus sprendimus, ja vadovautis nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apskr. VPK sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla nėra tapati nagrinėjamai bylai, nes pareiškėjo nurodytoje byloje nebuvo taikyta suminė darbo laiko apskaita, o darbo laikas buvo organizuotas vadovaujantis vien Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalimi. Vilniaus apskr. VPK pažymi suminės darbo laiko apskaitos ypatumus, nurodydamas, kad darbo laikas yra apskaičiuojamas per ilgesnį nei viena savaitė kalendorinį laikotarpį, o viršvalandiniai darbai yra apskaičiuojami tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Vilniaus apskr. VPK pastebi, kad pareiškėjas ginčija ne darbo laiko organizavimą ir reikalauja ne sveikų ir saugių darbo sąlygų, bet papildomo apmokėjimo. Vilniaus apskr. VPK prašo vadovautis nagrinėjamo ginčo dalyką ir pagrindą atitinkančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-063/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1706/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apskr. VPK vykdytos pareiškėjo darbo ir poilsio laiko apskaitos.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo darbo režimu, numatytu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 29 straipsnio 3 dalyje. Ši Statuto nuostata įtvirtina, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Ši nuostata nesikeitė visą byloje nagrinėjamą ginčo laikotarpį (keitėsi tik tai, kad vėliau (nuo 2016 m. sausio 1 d.) ši nuostata buvo įtvirtinta Statuto 37 straipsnio 3 dalyje).

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartimi, išsiskyrus teisės normų, reglamentuojančių statutinių valstybės tarnautojų, kurie eina atitinkamas pareigas ir dirba pamainomis funkcijas nepertraukiamai vykdančiose įstaigose ar atitinkamuose jų padaliniuose, viršvalandinį darbą, aiškinimo praktikai, po proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008 suformulavo bendro pobūdžio taisyklę, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei DK įstatymu – Statutu. Statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“).

14. Statuto 29 straipsnio 3 dalyje (vėliau – 37 straipsnio 3 dalyje) minimus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Apskaitos ypatumai) patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150. Šis teisės aktas galiojo byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu, todėl jis aktualus byloje kilusiam ginčui nagrinėti.

15. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo pamainomis. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus Apskaitos ypatumų 4 punktas, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai. Apskaitos ypatumų 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, o Apskaitos ypatumų 6 punkte nustatyta, kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Atitinkamai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma DK 161 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymais buvo patvirtinta nepertraukiamai funkcijas vykdančių pareigūnų, dirbančių pamainomis, suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.

17. Dėl valstybės institucijų specifinės veiklos, gali būti atskirai reguliuojama darbo laiko apskaita, bet nepriklausomai nuo to, kokie juridiniai instrumentai tam naudojami, jų (instrumentų) pagalba negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, kuri prieštarautų jau priimtiems bei galiojantiems teisės aktams, nustatantiems pareigūnams bendrą darbo laiko normą apskaitiniu laikotarpiu. Jei buvo dirbtas viršvalandinis darbas, už jį turi būti apmokama arba kitaip teisingai kompensuojama (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-737/2007). Atsižvelgiant į tai, kad byloje aptariamu atveju buvo nustatytas 3 mėnesių darbo laiko apskaitos laikotarpis, per jį pareiškėjo dirbtas laikas pamainomis neturėjo viršyti Statutu reglamentuojamo darbo valandų skaičiaus.

18. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apskr. VPK teigia, kad pasibaigus nustatytam apskaitos laikotarpiui buvo apskaičiuojama, ar pareigūnas viršijo įprastą apskaitinio laikotarpio (savaitės) darbo valandų skaičių (t. y. buvo įvertinami viršvalandžiai). Vilniaus apskr. VPK pateikė teismui su tuo susijusius skaičiavimus (I t., b. l. 72–74), iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo mažiau valandų, nei pareigūnai, dirbę pamainomis įprastu darbo laiko režimu (išskyrus 2015 m. spalio ir gruodžio mėnesius, už kuriuos pareiškėjui viršvalandinis darbas buvo apmokėtas). Tai patvirtina Vilniaus apskr. VPK teiginius, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankamai poilsio dienų tam, kad jo dirbtas laikas būtų nustatytas taip, kad jis neviršytų bendro nustatyto darbo valandų skaičiaus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Vilniaus apskr. VPK nustatyta suminė darbo laiko apskaita nagrinėjamu atveju pareiškėjo padėties neblogino (per vieną mėnesį pareiškėjo faktiškai dirbtas laikas neviršijo pareigūnų, dirbančių po 48 val. per savaitę, darbo laiko).

19. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-691-525/2015 buvo kitas atsakovas, joje nebuvo faktinės aplinkybės dėl suminės darbo laiko apskaitos, todėl šia byla negalima remtis kaip nagrinėjamam atvejui tinkamu precedentu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino tokio apskaitos metodo pagrįstumo, kurį pateikė pareiškėjas nagrinėjamoje byloje.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius