2025-08-27 Nr. AB-13203-3-61-3-03885-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-973-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03885-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (D. S.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės 2025 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. ATRS-4118 (toliau – ir 2025 m. birželio 4 d. sprendimas) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2025 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 12-01-1465 (toliau – ir 2025 m. liepos 3 d. sprendimas), taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, ir atsakovas) iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 17729 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjui nurodoma atvykti į tarnybos vietą 2025 m. birželio 30 d., vykdymą iki bus išspręsta ši administracinė byla. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės argumentuoja tuo, kad jo paskyrimas atlikti privalomąją karo tarnybą įprasta tvarka, t. y. tarnaujant su ginklu, pareiškėjui neišvengiamai sukels sunkiai atitaisomą, o labiau tikėtina – neatitaisomą žalą psichinei ir emocinei sveikatai. Prievartinis dalyvavimas veiksmuose, kurie prieštarauja asmens psichotipo vidinėms nuostatoms, medicinos moksluose laikomas viena pagrindinių psichikos sutrikimo priežasčių.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo D. S. (D. S.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos pasekmės, kurios, anot jo, galėtų jam sukelti neigiamų padarinių, galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų atmestas pareiškėjo skundas ir jis turėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą įprasta tvarka. Teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra nei priimtas teismo sprendimas, nei įsiteisėjęs galutinis atsakymas dėl ginčo esmės. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones yra tik hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjui neišvengiamai gali atsirasti jo nurodomos neigiamos pasekmės.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jam gali būti padaryta sunkiai atitaisoma ar net neatitaisoma žala psichinei ir emocinei sveikatai, jeigu jis bus priverstas atlikti tarnybą su ginklu, yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokiais konkrečiais medicininiais, psichologiniais ar kitais objektyviais įrodymais, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog būtent šios tarnybos atlikimas pareiškėjui neišvengiamai sukels tokią žalą. Teismas sprendė, kad vien subjektyvus pareiškėjo religinis ar vidinis įsitikinimas, kad tarnyba su ginklu jam nepriimtina, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jei nėra objektyviai įrodyta, kad nesiėmus šios priemonės jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos grindžiami prielaidomis ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ar faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad tarnybos pradžia yra artimiausiu metu neišvengiama, kad jis jau yra paskirtas konkrečiai tarnybos vietai ar kad pats šaukimas vykdomas skubos tvarka. Pareiškėjo pateikta informacija apie tarnybos pradžios laiką, jos formą ir pobūdį nėra konkreti ir pagrįsta įrodymais. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės šiuo metu realiai ir neišvengiamai yra pažeidžiamos ar bus pažeistos. Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui būtų padaryta kokia nors žala, jis turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka siekti jos atlyginimo, įskaitant galimybę ginčyti individualius sprendimus ar tarnybos paskyrimus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia, jog šiuo metu nėra būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas D. S. (D. S.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir laikinai, iki bus išspręsta ši administracinė byla, sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 17729, kuriuo pareiškėjui pavesta atvykti į tarnybos vietą, vykdymą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikalavimo taikyti užtikrinimo priemonę dalyką. Pareiškėjas pažymi, kad neigiamos pasekmės jam atsirastų ne tada, kuomet būtų atmestas jo skundas, bet jau nuo 2025 m. birželio 30 d. Šią dieną pagal Nurodymą, kurio vykdymą pareiškėjas prašo sustabdyti, jis turėjo atvykti į Karo komendantūrų valdybos padalinį atlikti privalomą karo tarnybą įprasta tvarka, t. y. tarnybą su ginklu. Pareiškėjas Nurodymo nevykdė, todėl šiuo metu jam pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjas neprašo stabdyti skundo skundžiamų sprendimų vykdymo – jis prašo teismo sustabdyti Lietuvos kariuomenės sprendimo jam atlikti privalomąją karo tarnybą, kuris nagrinėjamu atveju yra išreikštas Nurodymu, vykdymą iki bus išspręsta ši administracinė byla ir priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl dabar pareiškėjo teismui apskustų, tačiau galiojančių (apskundimas teismui jų vykdymo nesustabdo – Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 str. 4 d.) ir vykdomų Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos sprendimų neleisti pareiškėjui atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Pareiškėjo skundo išsprendimas administraciniame teisme (pirmosios ir apeliacinės instancijos) gali užtrukti tiek, kad pareiškėjas jau bus atlikęs 9 mėnesių privalomąją karto tarnybą ir jo iškeltas administracinis ginčas neteks jokios prasmės – tai yra, administraciniam teismui nusprendus, jog pareiškėjo skundžiami sprendimai buvo priimti neteisėtai ir juos panaikinus, tai nebeturės įtakos pareiškėjo siekiui dėl savo religinių įsitikinimų atlikti krašto apsaugos tarnybą be ginklo. Kitaip tariant, nepaisant galutinio teismo sprendimo atsakovas jau bus realizavęs savo teisinį interesą.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę viešasis interesas nebus pažeistas. Pareiškėjas yra gimęs 2004 m. rugsėjo 3 d. Dabar jam sukako tik 21 metai. Administraciniam teismui sustabdžius pareiškėjo privalomos karo tarnybos atlikimą – nurodymo pareiškėjui atvykti į tarnybos vietą vykdymą – o vėliau priėmus galutinį sprendimą ir skundą atmetus, pareiškėjas dar nebus tokio amžiaus, kad negalėtų būti šaukiamas ir atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos. Taigi Lietuvos kariuomenė teismui priėmus jai palankų galutinį sprendimą turės visas galimybes imtis reikiamų veiksmų užtikrinti viešojo intereso (pareiškėjo privalomosios karo tarnybos atlikimas) įgyvendinimą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jo teiginiai apie sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą žalą yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokiais konkrečiais medicininiais, psichologiniais ar kitais objektyviais įrodymais, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog būtent šios tarnybos atlikimas pareiškėjui neišvengiamai sukels tokią žalą. Pareiškėjas akcentuoja, kad apie fizinės ar psichinės prievartos, o būtent tokią prievartą patirs pareiškėjas, kuomet karo tarnybos metu bus verčiamas imti į rankas ginklą, prisiekti ir t. t., pasekmes asmens emocinei sveikatai yra visuotinai žinoma. Tiek internete, tiek ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose gausu mokslinės literatūros šia tema. Maža to, teisėjai – tai asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą ir teisininko specialybę, kuri apima ir teismo medicinos bei psichologijos kursą, todėl teismui negali būti nežinoma apie prievartos žalą asmens sveikatai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad karo prievolininko šaukimo procedūra nagrinėjamu atveju jau yra atlikta. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė teismui nurodymą pareiškėjui atvykti į tarnybos vietą – tai yra pradėti karo tarnybą, kurios pradžia ir vieta – „2025 m. birželio 30 d. PB Ž PTK“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, pažymi, kad skundo išsprendimas administraciniame teisme (pirmosios ir apeliacinės instancijos) gali užtrukti tiek, kad pareiškėjas jau bus atlikęs 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą ir jo iškeltas administracinis ginčas neteks jokios prasmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019), o jų taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės 2025 m. birželio 4 d. sprendimą ir Krašto apsaugos ministerijos 2025 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriais netenkintas pareiškėjo 2025 m. gegužės 5 d. prašymas atlikti alternatyviąją krašto tarnybą. Netenkinus pareiškėjo prašymo atlikti alternatyviąją krašto tarnybą, jis Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nurodymu Nr. 17729 (toliau – ir Nurodymas) pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą atvykstant į nurodytą padalinį 2025 m. birželio 30 d. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Nurodymo vykdymą iki bus išspręsta ši administracinė byla, nurodydamas, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes teismo sprendimas bus priimtas jau po to, kai jis bus atlikęs visą arba didelę dalį privalomosios pradinės karo tarnybos, nors tokios tarnybos atlikimas prieštarauja jo įsitikinimams. Be to, privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels jam dideles psichologines ir dvasines kančias.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Kadangi dėl pareiškėjo prašymo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi skunde dėstomus argumentus dėl teismo sprendimo prasmės netekimo, nes pareiškėjas bus atlikęs visą ar dalį privalomosios karo tarnybos, ir pareiškėjo patirsiamas psichologines kančias, jeigu jam teks atlikti privalomąją karo tarnybą, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, pareiškėjas nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo sąlyga neįrodyta, laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Nurodymo vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas – taikymas atitinka proporcingumo principą. Byloje nėra duomenų, kad išnagrinėjus bylą ir priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą, pareiškėjui negalės būti nurodyta atlikti privalomąją karo tarnybą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nesuponuoja išvados pareiškėją sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės laikėsi ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-751-624/2021.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdant Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 17729 vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. (D. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Vilniaus regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 17729 vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė