51c32b8d-bb04-4e96-a237-960d4aa1ea03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1141-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 103.4., 111.1.  Â

 (S)

Â

Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės

teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl

santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

   Â

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė M. P. 2009-09-25 kreipėsi į Vilniaus m. 4-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-3) atsakovui R. P., praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės ir iÅ¡spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.  Â

           Atsakovas

R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 13-17), kuriuo nurodė nesutinkÄ s su ieÅ¡kovės reikalavimu ir prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iÅ¡spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

           Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-01-26 nutartimi (b.l.18) nustatė atsakovui teminÄ iki 2010-02-16 atsiliepimo trÅ«kumams paÅ¡alinti bei iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų trÅ«kumų, atsiliepimas į ieÅ¡kinį bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, todėl įpareigotinas pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jame reiÅ¡kiamus reikalavimus apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.   Â

           Šio teismo 2010-03-20 nutartimi (b.l. 20) atsakovui R. P. nepašalinus

2010-01-26 teismo nutartyje nurodytų trÅ«kumų, atsiliepimas į ieÅ¡kovės M. P. ieÅ¡kinį buvo pripažintas nepaduotu ir grÄ Å¾intas

atsakovui (CPK 115 str. 3 d., 142 str. 2 d.).  Â

           Atsakovas R. P. atskiruoju skundu (b.l. 22-24) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-03-20 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodo, jog tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį jis nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalijimo bÅ«du, dar nereiÅ¡kia, kad keliami savarankiÅ¡ki reikalavimai. Pozicijos iÅ¡dėstymas, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das yra neįmanomas, nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas, juolab, kad atsiliepime nurodoma, jog atsakovas sutinka su bet kuriuo iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo Å¡eimos bÅ«stÄ teismas priteistų vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam iÅ¡ sutuoktinių priteisiant kompensacijÄ . Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti turto dalimi, todėl ginčo dėl to, kokia jungtinės nuosavybės dalis priklauso Å¡alims, nėra. Todėl mano, jog nelogiÅ¡ka apmokėti žyminiu mokesčiu reikalavimÄ padalinti turtÄ kitaip nei praÅ¡o ieÅ¡kovė, jeigu ginčas kyla tik dėl padalinimo bÅ«do. Pažymi, jog teismas neprivalo padalyti turtÄ taip, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, nes teismui privalomos taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.121 straipsniuose, be to, nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, jeigu jam nepriimtinas ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das, o CPK 376 str. 3 d. teismui suteikia teisę Å¡ioje byloje iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Skundžiama nutartimi jam buvo apribota teisė sutikimo ar nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, pateikti įrodymus vien todėl, kad teismo nuomone, reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ti kito pobÅ«džio procesiniame dokumente. Pažymi, jog atsiliepimas pateiktas raÅ¡tu, jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, jame nurodyta visa bÅ«tina informacija, sutikimo/nesutikimo motyvai, pridėti įrodymai, todėl jo negalima vertinti kaip turinčio formos ar turinio trÅ«kumų. Teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės nenurodė konkrečių atsiliepimo formos ir turinio trÅ«kumų, taip pat nenurodė, kokie atsakovo

reikalavimai turi bÅ«ti apmokėti žyminiu mokesčiu ir kokio dydžio.                Â

           IeÅ¡kovė M. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 36) praÅ¡o atsakovo R. P. atskirÄ jį skundÄ nagrinėti savo nuožiÅ«ra, kadangi nėra susipažinusi su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl to, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad Å¡eimos teisės bylose negalimas sprendimas už akių, todėl savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinyje keliamų klausimų atsakovas turi galimybę iÅ¡dėstyti nagrinėjimo teisme metu.       Â

Atskirasis skundas tenkintinas. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimÄ jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai visiÅ¡kai apribojo atsakovui galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl santuokos nutraukimo atsiliepimu į ieÅ¡kinį, o įpareigodamas jį pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 str.), kuris reiÅ¡kia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. PrieÅ¡ingai, teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas pačių ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ar pareikÅ¡ti santuokos nutraukimo byloje tam tikrÄ su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimÄ , sprendžia pati Å¡alis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-178/2006). Â

CPK 17 str. įtvirtintas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas nustato, kad Å¡alių teisės procese yra lygios ir nė viena Å¡ali nėra labiau privilegijuota (CPK 42 str.). Kitaip tariant, vienos Å¡alies teisės procese atitinka kitos Å¡alies teises: ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 143 str.). Principas tebÅ«nie iÅ¡klausyta ir antroji pusė (lot. audiatur et salters pars) taip pat reikalauja iÅ¡klausyti ir atsakovo pozicijÄ .

Atsiliepimas į ieÅ¡kinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas iÅ¡dėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡dėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobÅ«džio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu prieÅ¡ieÅ¡kinis – tai atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese. PareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomos visos bendros ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taisyklės, t.y. jis gali bÅ«ti pareikÅ¡tas esant teisės kreiptis į teismÄ prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sÄ lygoms (CPK 111 str., 135 str., 137 str.). Esminis skirtumas tarp minėtų atsakovo gynimosi nuo

pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško

reikalavimo, o tik iÅ¡dėsto savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiÅ¡kinimus, kuriais siekia paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .  Â

Apeliantas savo skunde kelia jo atsiliepime iÅ¡dėstytų atsikirtimų į ieÅ¡kinį netinkamo traktavimo klausimÄ , nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas jo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus pripažino savarankiÅ¡kais reikalavimais ir grÄ Å¾ino atsiliepimÄ atsakovui neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų – pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį bei jame reiÅ¡kiamus reikalavimus apmokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 143 str., 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.).Â

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kuriame nurodė sutinkÄ s su santuokos nutraukimu, iÅ¡dėstė argumentus, kodėl nesutinka su reikalavimu nutraukti santuokÄ esant tik jo vieno kaltei, kartu neprieÅ¡taravo turto padalijimo lygių dalių principui, nepritardamas vien ieÅ¡kovės siÅ«lomo turto padalijimo bÅ«dui – bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto buto, esančio Parko g. 6-37, Vilniuje padalijimui tarp sutuoktinių natÅ«ra, kuris, jo manymu, turėtų atitekti vienam iÅ¡ sutuoktinių, kitam iÅ¡mokant kompensacijÄ (b.l. 13-17). Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos nenustato, jog padalijant bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę atsakovas savo pozicijÄ dėl padalijimo bÅ«do turėtų iÅ¡reikÅ¡ti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas, nesutikdamas su santuokos nutraukimo pagrindu bei santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do, t.y. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl abipusės sutuoktinių kaltės bei ieÅ¡kinyje nurodyto turto atidalijimo bÅ«do privalėjo dėl to reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisiÅ¡kai nepagrįsta.

Viena vertus, atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai patvirtina atsiliepime nesant jokių naujų kartu su santuokos nutraukimu spręstinų klausimų, kurių nėra nurodyta ieÅ¡kinyje. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kito santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do taikymo vertintini kaip atsakovo atsikirtimas į ieÅ¡kinio reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl jo (atsakovo) kaltės bei dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo taikyti santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do.

Kita vertus, teismas, siekdamas užtikrinti teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ bei vykdydamas jam įstatyme nustatytÄ pareigÄ veikti aktyviai, toje pačioje santuokos nutraukimo byloje privalo iÅ¡spręsti ir kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 382 str.) – dėl vaikų gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo, taip pat dėl turto – tiek aktyvo, tiek pasyvo, t.y. dėl skolinių įsipareigojimų padalijimo. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, laikydamasis bendrųjų ir Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.), toje pačioje byloje privalo iÅ¡spręsti sutuoktinių kaltės klausimÄ bei teisingai padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Å¡alims priklausantį turtÄ net nepriklausomai nuo to, ar atsakovo pozicija minėtais klausimais bus iÅ¡reikÅ¡ta. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 str. 1 ir 3 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus tokiu bÅ«du, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį kolegija akcentuoja, kad bet kuriuo atveju (tiek antrajam sutuoktiniui pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kus reikalavimus prieÅ¡ieÅ¡kinio procesine forma, tiek iÅ¡dėstant savo pageidavimus dėl turto padalijimo atsiliepime į ieÅ¡kinį) žyminis mokestis yra priteisiamas iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio teismo sprendimu tokį ginÄÄ galutiniai iÅ¡sprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas taisykles. Taigi antrajam sutuoktiniui nereiÅ¡kiant savarankiÅ¡kų reikalavimų, tačiau nesusitarus su iÅ¡tuokos bylÄ iniciavusiu sutuoktiniu dėl turto padalijimo bÅ«do ir formos gera valia, jam bet kuriuo atveju ateityje teks pareiga sumokėti žyminį mokestį valstybei.  Â

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti ir atsakovo atsiliepimÄ priimti.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (b.l. 39) valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2Â p., kolegija

n u t a r ė:

          Â

Vilniaus miesto

4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti, priimti atsakovo R. P. atsiliepimÄ Ä¯ M. P. ieÅ¡kinį.   Â

 Â

    Â

    Â

Kolegijos pirmininkė                                                              Dalia

Kačinskienė

Teisėjai                                                                                Â

 Tatjana Žukauskienė   Â

                                                                                            Â

 Petras Jaržemskis   Â