2020-07-30 Nr. AB-14178-3-62-3-01283-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3560-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01283-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. lapkričio 13 d. buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK.

2.2. 2015 m. gegužės – birželio mėnesiais pareiškėjas buvo apgyvendintas 1-ojo sektoriaus 8-ajame būryje, o nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. lapkričio 13 d. – 2-ojo sektoriaus 2 būrio 2 brigadoje, kur jam teko per mažai gyvenamojo ploto. Visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo paskiriamos netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios lovos, kurios buvo nebetinkamos naudoti. Pareiškėjas labai prastai miegodavo, jausdavo diskomfortą.

2.3. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas sieniniu ar kambariniu laikrodžiu, termometru. Būdavo per karšta, bet pataisos įstaiga užkirto kelią pareiškėjui gauti informaciją apie patalpų temperatūrą ir esant pažeidimui kreiptis į atitinkamas institucijas. Kadangi patalpos buvo perpildytos, jose trūko oro. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užuolaidėlių, todėl šviečiant saulei patalpose buvo neįmanoma būti. Nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos maistui gaminti – nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, šaldytuvo, pakabinamos indų džiovyklos.

2.4. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Pareiškėjas visą laisvą laiką turėjo leisti gyvenamojoje patalpoje, nes nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjas neturėjo kur laikyti maisto produktų, kurie turi būti laikomi žemesnėje nei kambario temperatūroje. Nebuvo valymo ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio, pareiškėjas nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi, todėl nebuvo sudarytos sąlygos palaikyti gyvenamųjų patalpų higieną ir švarą.

2.5. Valgykloje buvo įrengtas nepakankamas kiekis praustuvių, nebuvo muilo ir lentynėlių jam laikyti, rankų džiovinimo įrenginio, prieskoninės, vienkartinių rankšluosčių, šaukštų. Dušo patalpose nebuvo suolų, kėdžių, taburečių, kilimėlių ar grotelių, veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti, prausiklių. Indai buvo plaunami netinkamai, jie būdavo nešvarūs, nebuvo indaplovių. Dušo prieškambariuose nebuvo veidrodžių, plaukų džiovintuvų, sudaryta nesaugi aplinka, nes iš dušo šlapia galva tekdavo eiti per lauką į lokalinį sektorių.

2.6. Pataisos įstaiga neužtikrino patalynės ir drabužių taisymo paslaugų teikimo, nesudarė sąlygų ir patiems nuteistiesiems jas susitvarkyti. Į atitinkamus prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas ir kiti nuteistieji nebuvo aprūpinti laisvalaikio užsiėmimams, kultūros ir sporto renginiams organizuoti būtinu inventoriumi (krepšinio, futbolo, tinklinio kamuoliais, šachmatais, šaškėmis, domino). Pareiškėjui nebuvo išduotas čiužinio užvalkalas.

2.7. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir dušu. 1-ajame sektoriuje nebuvo pisuarų. Dušo kambaryje asmenys prie suolų nusirengia neužtikrinant jiems privatumo, nes nėra pertvarų.

2.8. Pareiškėją 2-ojo sektoriaus 2-ame būryje ne kartą sukandžiojo blakės. Dėl įkandimų dažnai lankantis pas gydytoją, jis pareiškėjo apsilankymų neberegistruodavo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas į pataisos namų 1-ąjį sektorių buvo paskirtas nuo 2018 m. gegužės 29 d. Pareiškėjo laisvė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi miegoti laiko. Nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę gali vaikščioti savo būrio teritorijoje, lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), renginiuose.

3.2. Patalpos maistui laikyti neįrengtos, tačiau prie būrių yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra šaldytuvai ir spintelės, kuriuose nuteistieji gali laikyti maisto produktus. Virtuvėlėse įrengta plautuvė, garų surinktuvas, lentynėlė, indų džiovykla, šaldytuvas. 2-ojo sektoriaus 2 būrio šaldytuvas dėl vietos trūkumo virtuvėlėje laikomas kitoje patalpoje. Pataisos įstaiga neturi prievolės aprūpinti nuteistųjų virtuvėlių rankų džiovintuvais, prieskoninėmis, vienkartiniais rankšluosčiais, šaukštais, indų plovimo mašinomis. Indai plaunami plautuvėse. Teisės aktai nenumato gyvenamosiose patalpose sieninio laikrodžio, termometro, užuolaidų įrengimo.

3.3. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, lovos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudoti. Čiužiniai – iš audinio, tinkamo dezinfekuoti, su nepralaidžiais skysčiams užvalkalais.

3.4. 1-ojo sektoriaus 7-ame ir 8-ame būriuose ir 2-ojo sektoriaus 2-ame būryje poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis ir, dalyvaujant pareigūnams, nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus.

3.5. Dušo patalpos tinkamai aprūpintos inventoriumi. Įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato būriuose įrengtų prausyklų dušų atskyrimo. Teisės aktuose nenustatyta pareiga pataisos įstaigai aprūpinti nuteistųjų dušų prieškambarius veidrodžiais ir plaukų džiovintuvais, įrengti drabužių ir patalynės taisymo kambarį. Nors ir neturi teisės aktuose įtvirtintos pareigos, pataisos įstaiga, siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas nuteistiesiems, periodiškai aprūpina juos kamuoliais, šaškėmis, šachmatais ir kt.

3.6. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos. Tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m.

3.7. Pataisos įstaiga 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama paslaugas teikianti įmonė, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

3.8. Pataisos įstaigoje vykdoma naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, kitos pozityvaus užimtumo priemonės, t. y., susitikimai ir užsiėmimai su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku užsiimti savišvieta, sportu, mokytis bei dirbti.

3.9. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Taip pat pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros skyrių dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Nuteistasis 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į gydytoją, teigdamas jog jį sukandžiojo blakės (jo žodžiai). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).

3.10. Pareiškėjas nepateikė jokių faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, jo argumentai dėl neturtinės žalos nekonkretūs ir deklaratyvūs.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 11 d. pareiškėjas kalėjo 7-o būrio 4-oje brigadoje, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 21 d. – 8-o būrio 5-oje brigadoje, nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. – 2-o būrio 2-oje brigadoje. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, teismas nustatė, kad teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl per aukštos temperatūros, taip pat pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK dėl ventiliatoriaus išdavimo, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl perpildytų patalpų ir per aukštos temperatūros.

6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl patalynės ir drabužių taisymo kambario nebuvimo, kadangi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato privalomo tokio pobūdžio kambario įrengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo poreikis laikyti maistą buvo patenkintas, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

7. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino, kad pataisos įstaigoje būtų įrengtas poilsio kambarys, taip nevykdydamas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyto reikalavimo, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus.

8. Teismas nustatė, kad atskirų patalpų valymo priemonėms laikyti ir paruošti kiekvienam būriui ginčo laikotarpiu nebuvo, todėl buvo pažeistos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6 punkto nuostatos, tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepateikė detalaus aplinkybių išdėstymo, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti jo subjektinių teisių pažeidimus Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6 punkto pažeidimo kontekste.

9. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nenumatytas nuteistųjų gyvenamųjų patalpų aprūpinimas užuolaidomis, termometru, laikrodžiu, kambariniu laikrodžiu, laisvalaikiui skirtais daiktais, indų plovimo mašina (nenumatyta ir tokia patalpa – indų plovykla), valgyklos aprūpinimu prieskonine, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl neaprūpinimo šiais daiktais atmetė. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas tinkamas dušo patalpų aprūpinimas, pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas čiužiniu su užvalkalu, jam buvo suteikta tinkama naudoti lova.

10. Teismas nurodė, jog Aprūpinimo normose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų valgykloje turi būti šaukštas, vienkartinis rankšluostis arba rankų džiovinimo įrenginys, lentynėlė muilui. Pareiškėjas nurodė, jog šių daiktų trūko, atsakovo atstovas šių aplinkybių neginčijo, duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl teismas pripažino šią aplinkybę įrodyta, tačiau pažymėjo, kad vertinant pažeidimą atsižvelgtina ir į tai, kad ir pareiškėjas nepateikė konkretaus šių aplinkybių išdėstymo.

11. Teismas, įvertinęs 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarytą sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. liepos 18 d. darbų atlikimo aktus, sprendė, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos. Tačiau, nepaisant to, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į gydytoją dėl blakių įkandimo, buvo užfiksuoti bėrimai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais neužtikrino pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto nuostatas.

12. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, jog sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m. aukščio sienelėmis, sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sprendė, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

13. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie privatumo neužtikrinimą dušo patalpose, teismas jas pripažino nustatytomis, tačiau atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie ypač prastas kalinimo sąlygas, taip pat apie tai, kad pareiškėjas dėl privatumo duše pažeidimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, šio pobūdžio aplinkybės skunde nedetalizuotos, abstrakčios, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, neužtikrindamas pareiškėjui duše privatumo. Teismas vis dėl to konstatavo, jog bendro dušo įrengimas neužtikrino privatumo.

14. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų sąlyginai neilgą trukmę (6 mėn.), nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl pažeisimų atsakovo atstovui ar kitoms institucijoms, taip pat įrodymų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau jo skundą tenkino tik iš dalies. Pareiškėjas prašo remtis jo skundu, kuriame detaliai išdėstytos visos aplinkybės, ir tenkinti jo skundą visiškai.

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kitas institucijas, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. lapkričio 13 d.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, neužtikrinant privatumo naudojantis dušu, neįrengiant poilsio kambario bei valymo priemonių laikymo ir paruošimo sandėlio, tam tikrais periodais neužtikrinant pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, valgykloje trūkstant šaukštų, vienkartinių rankšluosčių arba rankų džiovinimo įrenginio, lentynėlės muilui. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir prašo tenkinti jo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai teigia, kad nesutinka su teismo sprendimu. Pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai pažeidimus teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė, kokiais Lietuvos Respublikos įstatymais teismas nesivadovavo, kokių konkrečių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai atlyginti, todėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo argumentų papildomai nekartoja, tik papildomai pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

22. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, neįrengtas poilsio kambarys bei valymo priemonių laikymo ir paruošimo sandėlis, tam tikrais periodais neužtikrinta pareiškėjui švarios (be buitinių parazitų) aplinkos, valgykloje trūko šaukštų, vienkartinių rankšluosčių arba rankų džiovinimo įrenginio, lentynėlės muilui), taip pat į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, jog nors pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl šioje byloje nustatytų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė