2023-01-11 Nr. AB-1022-3-61-3-01919-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „VILNIAUS SIGMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „VILNIAUS SIGMA“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-01-11 Nr. AB-1022-3-61-3-01919-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „VILNIAUS SIGMA“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Vilniaus Sigma“) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Teritorinis registratorius) 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SPR4-2668 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. CSPR-136 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-46-415-2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01919-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „VILNIAUS SIGMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „VILNIAUS SIGMA“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „VILNIAUS SIGMA“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Vilniaus Sigma“) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Teritorinis registratorius) 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SPR4-2668 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. CSPR-136 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. 90/270 (Paslaugų apskaitos sistemoje 2017 m. rugsėjo 5 d. įregistruotas Nr. 15479163) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – automobilių stovėjimo aikšteles, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Aikštelės) ir AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises į jas. Kartu su minėtu prašymu buvo pateikta: 1994 m. spalio 7 d. Amortizacijos paskaičiavimas už 09 mėn. ir nuo gavimo pradžios cechui 94000, UAB „OBER-HAUS“ Turto / nuosavybės vertės pažyma Nr. 005(V):98 su 1998 m. lapkričio 23 d. parengta Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, 1994 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, valstybinės įmonės „Vilniaus Sigma“ (toliau – ir VĮ „Vilniaus Sigma“) turto perdavimo–priėmimo aktas, 1994 m. gruodžio 8 d. patvirtintas Pramonės ir prekybos ministerijos sekretoriaus, AB „Vilniaus Sigma“ akcininkų steigiamojo susirinkimo 1994 m. gruodžio 9 d. protokolas, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo–priėmimo aktas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 49SJN-600-(14.49.105.), AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 90/271, VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinė lentelė, 2017 m. kovo 21 d. deklaracija apie Elektroninio dokumento nuorašas 2 statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 3 (toliau – ir 2017 m. kovo 21 d. Deklaracija), parengtos kadastro duomenų bylos.
2.2. Registro tvarkytojas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. VILRS-1857 atsisakė tenkinti AB „Vilniaus Sigma“ prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Aikšteles, kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių. Kadastro tvarkytojas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VILKS-3269 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti Aikštelių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras), kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 66 punktu, priimant sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. AB „Vilniaus Sigma“ minėtus Registro ir Kadastro tvarkytojų sprendimus apskundė Centriniam registratoriui. Komisija išnagrinėjo skundą ir priėmė 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. spr1-244, kuriuo paliko galioti Registro tvarkytojo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1857 ir Kadastro tvarkytojo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 panaikino Registro tvarkytojo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1857, Kadastro tvarkytojo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269 ir Centrinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. spr1-244 bei Vilniaus filialą įpareigojo iš naujo išnagrinėti AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą.
2.3. Teritorinis registratorius pakartotinai iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą (kuris atliekamas padarant įrašą Kadastre) įregistruoti Aikšteles žemės sklype esančių pastatų priklausiniais ir 2018 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. VILRS-1090 atmesti pareiškėjo prašymą įregistruoti AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises į Aikšteles, nurodydamas, kad pateikti dokumentai pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles tiesiogiai nepatvirtina ir negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Aikštelių įregistravimas nuosavybės teise vien AB „Vilniaus Sigma“ vardu nepažeis kitų nurodytame gamybiniame komplekse esančių pagrindinių daiktų savininkų interesų. AB „Vilniaus Sigma“ Registro tvarkytojo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090 skundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. cspr1-236 jį pripažino iš esmės teisingu, pakeitė jame atsisakymo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Aikšteles pagrindą bei nurodė, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra įvardijamas prašomas įregistruoti turtas arba tai vidiniai dokumentai, kurie, vadovaujantis teisės aktais, negali būti nuosavybės teisių atsiradimo ir jų registravimo Registre pagrindai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019 AB „Vilniaus Sigma“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Registro tvarkytojo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. VILRS-1090 ir Centrinio registratoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. cspr1-236 bei įpareigojo Registro tvarkytoją pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Reikalavimus – įpareigoti Vilniaus filialą išregistruoti iš Kadastro ir Registro Aikštelių kadastro duomenis, įregistruotus kaip pastatų ir žemės sklypo priklausinius, ir įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių Aikštelių kadastro duomenis Kadastre, kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus, teismas paliko nenagrinėtus, kadangi AB „Vilniaus Sigma“ Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė.
2.4. VĮ Registrų centras dėl minėto 2019 m. spalio 4 d. teismo sprendimo padavė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-405-602/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad AB „Vilniaus Sigma“ negalėjo apskųsti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, nes byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas žinojo apie šio sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad Registrų centras turėtų spręsti klausimą, taip pat ir derindamas su pareiškėju, kaip turėtų būti ištaisyta ši padėtis.
2.5. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius iš naujo išnagrinėjo AB „Vilniaus Sigma“ prašymą dėl nuosavybės teisių į aikšteles įregistravimo ir 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SPR4-2668 (14.5E) prašymo netenkino. Teritorinis registratorius, trečią kartą išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, sprendime nurodė naują prašymo atmetimo motyvą, kad pateiktos dokumentų kopijos yra nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, nes kopijas patvirtino pats pareiškėjas. Centrinis registratorius 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu CSPR-136 paliko galioti 2021 m. kovo 9 d. sprendimą. Centrinis registratorius 2021 m. gegužės 7 d. sprendime nurodė naują ir klaidingą pareiškėjo prašymo atmetimo motyvą, kad Aikštelių nuosavybės teisės priklauso valstybei.
2.6. Jis su Centrinio ir Teritorinio registratoriaus sprendimais nesutinka. Centrinio ir teritorinio registratoriaus skundžiamuose sprendimuose klaidingai nurodyti argumentai dėl VĮ „Vilniaus Sigma“ turto privatizavimo.
2.6.1. Centrinis registratorius 2021 m. gegužės 7 d. sprendime padarė išvadą, kad Aikštelės nepriklauso AB „Vilniaus Sigma“ ir nepriklausė VĮ „Vilniaus Sigma“. Centrinio registratoriaus nuomone, aikštelės yra valstybės nuosavybė. Tačiau Centrinis registratorius pats sau prieštarauja, nes, darydamas išvadas, kad Aikštelės nebuvo privatizuotos ir yra valstybės nuosavybė, pritaria Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimui įregistruoti Aikštelės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių pastatų, kurie priklauso privatiems asmenims, priklausiniais. Taip pat Centrinis registratorius, kuris yra ir Juridinių asmenų registro tvarkytojas bei disponuoja juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos dokumentais, turi žinoti, kad Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla iki 1990 m. gruodžio 12 d. buvo TSRS įmonė Lietuvos teritorijoje, kuri 1990 m. gruodžio 12 d. perregistruota į Valstybinę Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą (įmonės kodas 2009499), kuri 1992 m. sausio 9 d. buvo perregistruota į VĮ „Vilniaus Sigma“ (įmonės kodas 2009499), o vėliau į AB „Vilniaus Sigma“ (įmonės kodas 2009499). Skirtingų teisinių formų ir pavadinimų įmonės turėjo vieną įmonės kodą. Tai įrodo, kad tai yra ta pati įmonė, kuri keletą kartų keitė teisinę formą ir pavadinimus.
2.6.2. Sąjunginio pavaldumo Vilniaus V. L. skaičiavimo mašimų gamykla buvo perregistruota į valstybinę įmonę Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Įmonė perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. 1990 m. gruodžio 18 d. valstybinė įmonė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla įregistruota Vilniaus miesto valdyboje. 1991 m. sausio 9 d. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla perregistruota į VĮ „Vilniaus Sigma“.
2.6.3. Centrinės privatizavimo komisijos 1994 m. rugsėjo 20 d. protokolo Nr. 145 5 nutarimu, kuris viešai paskelbtas Teisės aktų registre, pritarta „<...>Pramonės ir prekybos ministerijos paskirtos konkurso komisijos pateiktoms išvadoms dėl Valstybinės įmonės „Vilniaus Sigma“ (2009499) pardavimo. Po pakartotinų derybų konkurso laimėtoju patvirtinti fizinių asmenų grupę (įgaliotas atstovas – J. A. D.), parduodant jai 27 018 000 akcijų, kurių nominali vertė 27 018 tūkst. Lt, už 37 825 tūkst. Lt <...>“. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (1994 m. spalio 28 d.–1995 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu veikianti įmonė parduodama visa, o ne suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus, tai ją įsigiję fiziniai asmenys, taip pat jų įsteigtos įmonės perima visas įsigytosios įmonės teises ir prievoles. Centrinės privatizavimo komisijos 1994 m. rugsėjo 20 d. protokolo Nr. 145 5 nutarimas įrodo, kad buvo parduota visa VĮ „Vilniaus Sigma“ su visu balanse apskaitytu turtu, o ne atskiros valstybės turto dalys, kaip klaidingai nurodo Centrinis ir Teritorinis registratoriai. Todėl Aikštelės nuo statybos pradžios iki šios dienos yra juridinio asmens, kurio įmonės kodas 2009499, po įmonių registracijos kodų pakeitimo juridinių asmenų registre – 120094990, t. y. AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybė.
2.6.4. VĮ „Vilniaus Sigma“ teisinė forma „valstybės įmonė“ buvo pakeista į „akcinė bendrovė“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1994 m. liepos 20 d. įstatymo redakcija) 50 straipsnio 3 dalimi, nes valstybės akcijos buvo parduotos fiziniams asmenims ir įmonė tapo privati.
2.7. Pareiškėjas, kaip Aikštelių savininkas, turi teisę išviešinti nuosavybės teises į Aikšteles, įregistruojant jų kadastrinius matavimus ir nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tačiau Registro tvarkytojas nepagrįstai ir neteisėtai atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad pateikti dokumentai neįrodo nuosavybės teisių į aikšteles atsiradimo, nes klaidingai mano, kad privatizavimo metu buvo parduota dalis VĮ „Vilniaus Sigma“ turto (be Aikštelių). Prie skundo pridedami įmonės perregistravimo ir privatizavimo dokumentai patvirtina, kad 1956 m. įsteigta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla šiuo metu yra AB „Vilniaus Sigma“.
2.8. Neturint pareiškėjo, kaip Aikštelių savininko, sutikimo, VĮ Registrų centras įregistravo aikšteles ir kitiems asmenims priklausančių pastatų priklausiniais. VĮ Registrų centras sprendimuose nurodo, kad Aikšteles kitų pastatų priklausiniais įregistravo pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą. Tačiau šiame prašyme pareiškėjas neprašė įregistruoti aikšteles kitų pastatų priklausiniais. Pareiškėjo atstovas matininkas K. T. parengė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą po to, kai Registrų centro darbuotojai paprašė raštu nurodyti kiekvienos aikštelės vietą žemės sklype. Todėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme nurodyta prie kokio pastato žemės sklype yra kiekviena aikštelė ir pridėtas aikštelių išdėstymo žemės sklype planas. Pareiškėjas, sužinojęs apie klaidingai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus aikštelių kadastro duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, pateikė registro tvarkytojui prašymą ištaisyti klaidingai įrašytus kadastrinius duomenis, tačiau šis atsisakė ištaisyti duomenis, nes nusprendė, kad aikštelės AB „Vilniaus Sigma“ nepriklauso. Registrų centras, gavęs AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymus, nelaikė tai prašymu įregistruoti Aikšteles kitų pastatų priklausiniais ir 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimais atsisakė įregistruoti aikštelių kadastrinius duomenis ir pareiškėjo nuosavybės teises. Registro tvarkytojas akivaizdžiai viršija įstatymų jam suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiauja savo teisėmis.
2.9. Teritorinis registratorius klaidingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias dokumentų kopijų tvirtinimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 134 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pareiškėjas pateikė Teritoriniam registratoriui patvirtintas kopijas dokumentų, kurių yra rengėjas arba gavėjas.
3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Nekilnojamieji daiktai – Aikštelės, Nekilnojamojo turto registre 2018 m. gegužės 30 d. buvo įregistruotos 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme nurodytų pastatų, kurių žymėjimas plane 1P4p, 2P4p, 3P4p, 9M2p, 19B1p; unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausiniais.
4.2. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Kadastro tvarkytojas, neturėdamas jo sutikimo (prašymo), Registre Aikšteles 2018 m. gegužės 30 d. įregistravo ir kitiems asmenims priklausančių pastatų priklausiniais. Toks teiginys buvo paneigtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-911-811/2019, kaip neatitinkantis tikrovės, konstatavus, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme Nr. 90/270 aiškiai nurodė, kokią aikštelę prie kokio pastato jis prašo įregistruoti. Pareiškėjas Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo (kuris atliekamas padarant įrašą Kadastre) privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Centriniam registratoriui neskundė, nors Kadastro tvarkytojas 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-27534(14.1 E) pasiūlė pasinaudoti tokia galimybe. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad be jo išreikštos valios įvertinti Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo teisėtumą Komisijoje jokie veiksmai paties VĮ Registrų centro iniciatyva negali būti atliekami.
4.3. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Centrinio ir Teritorinio registratoriaus skundžiamuose sprendimuose klaidingai nurodyti argumentai dėl VĮ „Vilniaus Sigma“ turto privatizavimo. Centrinis registratorius skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog iki privatizavimo Aikštelės nuosavybės teise priklausė valstybei, o ne VĮ „Vilniaus Sigma“. Pareiškėjas skunde pats nurodo, jog Aikštelės buvo įgytos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, tokiu būdu pripažindamas, kad Aikštelės iki privatizavimo priklausė valstybei. Kadangi pareiškėjas teigia, kad Aikštelės buvo privatizuotos su kitu turtu, jos turėjo būti nurodytos Teritoriniam registratoriui pateiktame privatizacijos dokumente – priede Nr. 2 prie 1994 m. pirkimo–pardavimo sutarties „VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinė lentelė“, kuriame yra išvardinti (identifikuoti) privatizuoti nekilnojamieji daiktai. Tačiau šiame dokumente (kaip ir kituose privatizacijos dokumentuose) jokių duomenų apie Aikšteles nėra.
4.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Centrinis registratorius pats sau prieštarauja, nes, darydamas išvadas, kad Aikštelės nebuvo privatizuotos ir yra valstybės nuosavybė, pritaria Teritorinio registratoriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimui įregistruoti Aikšteles žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių pastatų, kurie priklauso privatiems asmenims, priklausiniais. Centrinis registratorius konstatavo, jog Aikštelės buvo valstybės nuosavybė, tačiau kieno šiuo metu yra nuosavybė, nevertino, pasisakydamas, kad duomenys apie AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises į Aikšteles turi būti nurodytos pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Kadangi nei viename iš Teritoriniam registratoriui pateiktų privatizacijos dokumentų nėra duomenų apie Aikšteles, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nei vienas Registro tvarkytojui pateiktas dokumentas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Aikšteles.
4.5. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog Registro tvarkytojas, įrašydamas Registro duomenis neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, kaip ir teisingumo vykdymas, yra Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Centrinis registratorius Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Aikšteles įregistruoti 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme Nr. 90/270 nurodytų pastatų priklausiniais nevertino, nes šis sprendimas nebuvo skųstas Komisijai, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Centrinis registratorius šiam sprendimui pritarė.
4.6. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog keitėsi įmonės teisinė forma ir pavadinimas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes šių aplinkybių nustatymas niekaip nepaneigia fakto, jog valstybei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas turėjo būti privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ir kad pareiškėjas Teritoriniam registratoriui turi pateikti nuosavybės teisės įgijimo teisinį pagrindą, kuriame turi būti duomenys, būtini įgytam turtui (Aikštelėms) identifikuoti.
4.7. Pareiškėjo skundo teiginiai yra prieštaringi. Pareiškėjas įrodinėja, jog Aikšteles įgijo privatizavus valstybinį turtą, tačiau daro visiškai priešingą išvadą, kad Aikštelės nuo statybos pradžios buvo pareiškėjo, o ne valstybės nuosavybė. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Registro centro darbuotojai paprašė raštu nurodyti kiekvienos aikštelės vietą žemės sklype, todėl neva 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašyme Nr. 90/270 buvo nurodyta, prie kokio pastato žemės sklype yra kiekviena aikštelė, taip pat neatitinka tikrovės. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 116, 118, 268, 271 punktais, statinių vieta žemės sklype nurodoma statinių išdėstymo plane, o ne prašyme, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas.
4.8. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog jis pateikė prašymą ištaisyti klaidingai įrašytus kadastrinius duomenis, tačiau Registro tvarkytojas atsisakė ištaisyti duomenis, nes nusprendė, kad Aikštelės Bendrovei nepriklauso. Pareiškėjas buvo pateikęs Kadastro tvarkytojui 2019 m. spalio 18 d. prašymą ištaisyti Aikštelių kadastro duomenis kaip klaidingus, bet šio prašymo Kadastro tvarkytojas iš esmės nenagrinėjo, nes tuo metu tokio paties turinio pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas teisme.
4.9. Pareiškėjas klaidingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias dokumentų, teikiamų Registro tvarkytojui, kopijų tvirtinimą, teigdamas, kad turi būti taikoma CPK 114 straipsnio 1 dalis (skunde neteisingai nurodytas 134 straipsnis), reglamentuojanti teismams teikiamų dokumentų tvirtinimą. Kaip pažymėjo Centrinis registratorius skundžiamame sprendime, dokumentų kopijų tvirtinimas įeina į notaro funkcijas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 4 p.), dokumentus taip pat gali tvirtinti ir dokumentų rengėjas. Tačiau jokie teisės aktai nesuteikia teisės tvirtinti kito asmens rengto dokumento jį gavusiam asmeniui ir tokią dokumento kopiją teikti kitoms institucijoms (ne teismams), tame tarpe ir Registro tvarkytojui, todėl Registro tvarkytojas pagrįstai sprendė, kad jam pateikti dokumentai NŽT 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 49JN-600-(14.49.105.), UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas 1998 m. lapkričio 23 d. turto / nuosavybės pažyma Nr. 005(V):98), nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
4.10. Registro tvarkytojas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą ir Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus, bei nustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 2, 6 ir 7 punktuose nurodytas aplinkybes – dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Registro įstatymo reikalavimų, dokumentuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų Aikštelėms bei daiktinių teisių į jas įgijėjams identifikuoti, įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti nuosavybės teises į Aikšteles registruoti Registre, jeigu Registro tvarkytojui pateikiami Registro įstatymo reikalavimus neatitinkantys dokumentai, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2021 m. kovo 9 d. sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Registro tvarkytojo skundžiamu sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių ir dėl to, kad pareiškėjas Komisijos prašė įpareigoti Teritorinį registratorių Registre įregistruoti jo nuosavybės teises į Aikšteles, kaip į atskirus nekilnojamojo turto daiktus, nors šios Aikštelės Registre įregistruotos kaip pagrindinių pastatų priklausiniai, Centrinis registratorius pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas ir 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu paliko galioti Registro tvarkytojo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo AB „Vilniaus Sigma“ skundą atmetė bei netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus filialą, prašydamas Registre įregistruoti Aikšteles ir pareiškėjo nuosavybės teises į jas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2017 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimą Nr. 90/265 ir pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. 90/270. Registro tvarkytojas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo AB „Vilniaus Sigma“ 2018 m. gegužės 18 d. prašymą ir 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SPR4-2668 (14.5 E) pareiškėjo prašymą atmetė. Atsisakymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus – Aikšteles, Teritorinis registratorius priėmė, remdamasis Registro įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2, 6 ir 7 punktais. Pareiškėjas dėl Registro tvarkytojo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo padavė skundą Centrinio registratoriaus Komisijai. Centrinio registratoriaus Komisija 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu CSPR-136 skundo netenkino ir paliko galioti 2021 m. kovo 9 d. Teritorinio registratoriaus sprendimą.
7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir šių duomenų apsaugą. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Vadovaujantis Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
8. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų: 1994 m. lapkričio 3 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, 1994 m. gruodžio 8 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ turto perdavimo–priėmimo akto, 1994 m. gruodžio 9 d. AB „Vilniaus Sigma“ akcininkų steigiamojo susirinkimo protokolo, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo–priėmimo akto, VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinės lentelės prie 1994 m. pirkimo–pardavimo sutarties, matyti, kad AB „Vilniaus Sigma“ turtą įsigijo fizinių asmenų grupei privatizavus VĮ „Vilniaus Sigma“ patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir šį turtą perdavus AB „Vilniaus Sigma“. Ginčo dėl to nėra. Tačiau, susipažinus su šių dokumentų turiniu, matyti, kad nei vienas šių dokumentų nepatvirtina, jog VĮ „Vilniaus Sigma“ privatizavimo metu 1994 m. Aikštelės, kaip nekilnojamasis daiktas, egzistavo ir buvo tokios būklės, kaip 2018 m. gegužės 18 d. prašymo padavimo dieną. Aptariamuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su kitais statiniais įsigijo Aikšteles. Kartu su prašymu pateiktoje VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinėje lentelėje nėra jokių duomenų apie Aikšteles. Pareiškėjo pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas parengta turto / nuosavybės pažyma Nr. 005(V):98 taip pat nepatvirtina Aikštelių įgijimo 1994 m. fakto, kadangi joje atsispindi 2017 m. duomenys, o pareiškėjas tvirtina, kad Aikšteles įgijo 1994 m. pasirašius privatizavimo sutartį.
9. Teismas netinkamais pareiškėjo nuosavybės į Aikšteles įgijimui pagrįsti dokumentais laikė ir 1994 m. spalio 7 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštį už 09 mėn. bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštą Nr. 49JM-600-(14.49.105), nes šie dokumentai neatitinka Registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir iš šių dokumentų taip pat nėra galimybės identifikuoti Aikštelių. 1994 m. spalio 7 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštyje už 09 mėn. esantis įrašas apie statinį „Autokel. aikšt. Sigmos“ yra nekonkretus, be to, šis dokumentas atspindi duomenis apie VĮ „Vilniaus Sigma“, o ne AB „Vilniaus Sigma“ valdomą turtą.
10. Teismas vertino, jog pagrįstai netinkama pareiškėjo nuosavybės teisei pagrįsti nepripažinta 2017 m. kovo 21 d. Deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) / patalpos paskirties keitimą Nr. 3, kadangi nurodyta, kad aikštelė yra pastatyta 1960 m., o pareiškėjas teigia, kad jis aikštelę įgijo 1994 m. privatizavimo proceso metu, todėl jis negali būti laikomas šio statinio-inžinerinio įrenginio statytoju.
11. Teismas darė išvadą, kad nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neleidžia identifikuoti, kad 1994 m. VĮ „Vilniaus Sigma“ privatizavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į Aikšteles, nes nei viename iš privatizavimo dokumentų nėra aiškiai nurodyta, kad su visu VĮ „Vilniaus Sigma“ turto buvo perduotos ir Aikštelės.
12. Teismas taip pat nustatė, kad Kadastro tvarkytojas 2018 m. gegužės 30 d. įrašė Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą. Aikštelės buvo įregistruotos ne atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais, bet atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatų priklausiniais. Aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 1P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 2P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotos gamybinio pastato 3P4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotos valgyklos 9M2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniais; aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota administracinio pastato 19B1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Šis Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas buvo panaikintas ir Nekilnojamojo turto registro įraše 1/20196 2021 m. rugpjūčio 25 d. išregistruoti nekilnojamieji daiktai – Aikštelės (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
13. Teismas pažymėjo, kad pagal Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Aukščiau nurodyta aplinkybė patvirtina, kad daiktinės teisės į Aikšteles negali būti registruojamos, nes Aikštelės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.
14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad teritorinis registratorius tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą, pasisakė ir įvertino kiekvieną pareiškėjo su prašymu pateiktą dokumentą, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti nuosavybės teisių į Aikšteles atsiradimą, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, būtinų jo nuosavybės teisių į Aikšteles įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Centrinio registratoriaus Komisija tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą. Todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais pagrindais.
15. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį.
III. 16. Pareiškėjas AB „VILNIAUS SIGMA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. SPR4-2668 (14.5E) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. CSPR-136 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad:
17.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog: 1) nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neleidžia identifikuoti, kad 1994 m. VĮ „Vilniaus Sigma“ privatizavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į Aikšteles, nes nei viename iš privatizavimo dokumentų nėra aiškiai nurodyta, kad su visu VĮ „Vilniaus Sigma“ turtu buvo perduotos ir Aikštelės; 2) kadastro tvarkytojas 2018 m. gegužės 30 d. įrašė Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą atskirų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatų priklausiniais. Šis Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas buvo panaikintas ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 1/20196 2021 m. rugpjūčio 25 d. išregistruoti nekilnojamieji daiktai – Aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini); 3) pagal Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Daiktinės teisės į Aikšteles negali būti registruojamos, nes Aikštelės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.
17.2. Teismas netinkamai taikė teises normas, susijusias su valstybės vertybinių popierių – įmonės akcijų pardavimu / privatizavimu, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su įmonės teisinės formos pakeitimais ir įstatinio kapitalo formavimu, neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
17.3. Sprendžiant klausimą dėl aikštelių nuosavybės, būtina įvertinti VĮ „Vilniaus sigma“ privatizavimo aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal 1994 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos Pramonės ir prekybos ministerija pardavė 98,1 procentus valstybei priklausančio įmonės įstatinio kapitalo, likęs 1,9 proc. įmonės įstatinio kapitalo priklausė privatiems asmenims – darbuotojams ir kitiems akcininkams (sutarties 1 paragrafo 2 punktas). Viso privatizavimo metu įmonėje buvo 898 akcininkai. Įmonės balanse esantis turtas nuosavybės teise priklausė visiems akcininkams (valstybei ir privatiems asmenims) proporcingai turimų akcijų kiekiui. 1994 m. gruodžio 8 d. turto perdavimo–priėmimo aktu visas VĮ „Vilniaus Sigma“ turtas pagal 1994 m. lapkričio 1 d. balansą perduotas valstybei priklausančių akcijų pirkėjui. Pagrindas – 1994 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir Centrinės privatizavimo komisijos 1994 m. rugsėjo 20 d. protokolas Nr. 145.
17.4. Teismas netinkamai įvertino valstybei priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir su sutartimi susijusius dokumentus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad 1994 m. lapkričio 3 d. buvo parduodamas valstybės nekilnojamas turtas pagal pastatų ir statinių suvestinę lentelę. Lentelėje buvo nurodytas nekilnojamas turtas, kuris įregistruotas inventorizavimo biure. Visas įmonės turtas (pastatai, kitas ilgalaikis turtas, nebaigta statyba, ilgalaikis finansinis turtas, trumpalaikis turtas, atsargos, gautinos sumos, investicijos, indėliai, pinigai banko sąskaitoje ir kasoje) ir turtinės teisės liko įmonės nuosavybė ir kartu su įmone (jos akcijomis) pagal balansą buvo perduotas valstybės akcijų pirkėjui.
17.5. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, kad AB „Vilniaus Sigma“ iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. buvo sąjunginio pavaldumo „Vilniaus V. L. skaičiavimo mašinų gamykla“, kuri 1990 m .gruodžio 12 d. perregistruota į „Valstybinė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla“ (įmonės kodas 2009499), o 1992 m. sausio 9 d. perregistruota į VĮ „Vilniaus Sigma“ (įmonės kodas 2009499), o po valstybės akcijų pardavimo į AB „Vilniaus Sigma“ (įmonės kodas 2009499), kurios visos akcijos priklausė privatiems asmenims. Įmonė visada turėjo tą patį juridinio asmens kodą. Tai įrodo, kad tai yra ta pati įmonė, kuri keletą kartų keitė teisinę formą ir pavadinimą. Centrinės privatizavimo komisijos 1994 m. rugsėjo 20 d. protokolo Nr. 145 5 nutarimas įrodo, kad buvo parduota visa valstybės įmonė „Vilniaus Sigma“ su visu balanse apskaitytu turtu, o ne atskiros valstybės turto dalys. Akivaizdu, kad visas įmonės turtas, neišskiriant ir Aikštelių, nuo statybos pradžios iki šios dienos yra juridinio asmens, kurio įmonės kodas yra 2009499, po įmonių registracijos kodų pakeitimo juridinių asmenų registre – 120094990, t. y. AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybė. Taigi, esminė aplinkybė, kurią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino neteisingai, yra ta, kad pareiškėjo turto ir turinių teisių apimtis nepasikeitė privatizavimo procese – tiek turto kiek jis valdė ir kiek buvo jo balanse, tiek ir liko, o privačiai nuosavybei perleistas ne pats pareiškėjo turtas (apimant ir Aikšteles), bet pareiškėjo akcijos.
17.6. Kai audito įmonė, tikrindama pareiškėjo ūkinę-komercinę veiklą, patikrinimo ataskaitose įrašė pastabą, kad įmonės nekilnojamas turtas – automobilių stovėjimo aikštelė, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas užsakė aikštelių kadastrinius matavimus ir su įmonėje esančiais privatizavimo ir buhalteriniais dokumentais pateikė atsakovui prašymą įregistruoti aikštelių kadastrinius matavimų duomenis ir daiktines teises Kadastre ir Registre, tačiau Teritorinis ir Centrinis registratorius atsisako išviešinti pareiškėjo nuosavybės teises, kiekvieną kartą priimdamas neigiamą sprendimą, nurodydamas naują priežastį. Po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m gegužės 7 d. sprendimo priėmimo atsakovo visi sprendimai, susiję su pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu įregistruoti aikšteles ir pareiškėjo daiktines teises į aikšteles, teismo sprendimais panaikinti, tačiau atsakovas nevykdo teismo įpareigojimo ir iš naujo nenagrinėja pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymo. Atsakovas nevykdo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kurioje teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras turėtų spręsti klausimą, taip pat ir derindamas su pareiškėju, kaip turėtų būti ištaisyta ši padėtis. Atsakovo veiksmai aiškiai rodo, kad jis neketina spręsti klausimo dėl pareiškėjo Aikštelių įregistravimo.
17.7. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo pateikta 2017 m. kovo 21 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą neįrodo pareiškėjo nuosavybės teisės į aikštelės, nes deklaracijoje nurodyta, kad aikštelė pastatyta 1960 m., o pareiškėjas teigia, kad aikšteles įgijo 1994 m. privatizavimo metu. Tai, kad pareiškėjas aikšteles įgijo 1994 m. privatizavimo metu, teigia ne pareiškėjas, o atsakovas, nes tokiu būdu grindžia savo sprendimus atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1263 „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1263) negali būti taikomas, nes turtas įgytas po 1991 m. liepos 25 d. Tai klaidingas ir klaidinantis atsakovo pateikiamas aiškinimas. Ne pareiškėjo valdomas turtas ar atskiri turtiniai vienetai buvo privatizuojami, o privatizuojamas pats pareiškėjas, jo turtas kaip buvo taip ir liko jo nuosavybė. Sprendžiant klausimą dėl Aikštelių identifikavimo duomenų ir daiktinių teisių į jas, reikia vertinti visus su 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu pateiktus dokumentus kompleksiškai, nes būtent taip nurodyta Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263.
17.8. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo daiktinės teisės į Aikšteles negali būti įregistruojamos, nes Aikštelės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro Nr. 1/20196 duomenų bazės išrašą. Išrašo 2.8–2.25 punktuose įrašytos pareiškėjui priklausančios Automobilių stovėjimo aikštelės. Nėra įrašo dėl daiktinių teisių įregistravimo, nes Centrinis ir Teritorinis registratorius nepagrįstai mano, kad pateikti dokumentai neįrodo pareiškėjo nuosavybės teisės į Aikšteles.
18. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 1994 m. gruodžio 8 d. Turto priėmimo–perdavimo akto kopiją, 1994 m. gruodžio 29 d. pažymos kopiją, 2021 m. spalio 12 d. rašto Nr. (14.6 E) SK4-12197 „Dėl informacijos suteikimo“ kopiją, Turto banko 2022 m. birželio 6 d. raštą Nr. (14.6 Mr) SK4-7469 „Dėl informacijos suteikimo“, AB „Vilniaus sigma“ 2022 m. gegužės 4 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.
19. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:
20.1. Pareiškėjas, bandydamas paneigti teismo išvadą, jog nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neleidžia identifikuoti, kad 1994 m. VĮ „Vilniaus Sigma“ privatizavimo sutarties pagrindu pareiškėjas AB „VILNIAUS SIGMA“ įgijo nuosavybės teises į Aikšteles, nes nei viename iš privatizavimo dokumentų nėra aiškiai nurodyta, kad su visu VĮ „Vilniaus Sigma“ turtu buvo perduotos ir Aikštelės, net ir neįrodinėja, kad kažkuriame iš privatizacijos dokumentų būtų aiškiai nurodyta, jog jam nuosavybėn buvo perduotos Aikštelės. Kadangi VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė nustatinėti vertinamuosius faktus, duomenys apie AB „VILNIAUS SIGMA“ nuosavybės teises į Aikšteles turi būti nurodyti pareiškėjo pateiktuose privatizacijos dokumentuose (Registro įstatymo 22 str. 10 p.).
20.2. Pareiškėjo argumentai, kad visas įmonės turtas, neišskiriant ir Aikštelių, nuo statybos pradžios (Aikštelių statybos metai yra nuo 1958 m. iki 1985 m.) iki šios dienos yra AB „VILNIAUS SIGMA“ nuosavybė, kad pareiškėjo turto ir turtinių teisių apimtis nepasikeitė privatizavimo procese, nes tiek turto, kiek ji valdė ir kiek buvo jos balanse, tiek ir liko, o privačiai nuosavybei buvo perleistas ne turtas (apimant ir Aikšteles), bet akcijos, yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Valstybės nuosavybė galėjo būti perleidžiama tik specialia turtui privatizuoti nustatyta tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės turto valdymas patikėjimo teise ar įtraukimas į konkrečios valstybinės organizacijos balansą šios organizacijos nuosavybės teisės nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).
20.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo daiktinės teisės į Aikšteles negali būti registruojamos, nes Aikštelės Registre nėra įregistruotos. Iš Registrų centro teismui pateikto 2021 m. rugsėjo 6 d. parengto Registro duomenų bazės išrašo su istorija (įrašo Nr. 1/20196) matyti, kad kadastro žyma apie Aikštelių kadastrinių matavimų atlikimą Registre 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo išregistruota (10.23 p.), Registre Aikštelių statusas yra „formuojamas“, Registre neįrašyti Aikštelių kadastro duomenys (statinio parametrai (plotas), medžiaga, vertės, statybos pradžios ir pabaigos metai, duomenys apie statinio statybos būklę (baigtumas, nusidėvėjimas), koordinatės ir kt.). Vadovaujantis Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre. Taigi, yra akivaizdu, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Aikštelės Registre nebuvo įregistruotos. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad aukščiau nurodyta aplinkybė patvirtina, jog daiktinės teisės į Aikšteles negali būti registruojamos, nes Aikštelės Registre nėra įregistruotos.
20.4. Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriuo pats informavo teismą, jog Komisija 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. CSPR-260 „Dėl teritorinio kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“, panaikino Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą įregistruoti Registre Aikšteles pastatų, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), priklausiniais, ir kad teritorinis kadastro tvarkytojas 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-99520 (14.1 E) pareiškėjui pranešė, jog 2021 m. rugpjūčio 25 d. išregistravo Aikšteles, vadovaudamasis Registro nuostatų 80 punktu bei vykdydamas minėtą Komisijos sprendimą. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. CSPR-260 buvo priimtas tenkinant pareiškėjo 2021 m. birželio 21 d. skundo (gauto 2021 m. liepos 21 d.) dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo Registre Aikštelės buvo įregistruotos pastatų, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), priklausiniais.
20.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VĮ Registrų centras po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 nevykdo teismo sprendimo įpareigojimo ir iš naujo nenagrinėja pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymo. Taip pat nepagrįstai teigia, kad VĮ Registrų centras nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau buvo teikęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, teigdamas, kad nevykdomas teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas ir kad pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymas neišnagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 (įsiteisėjo 2021 m. balandžio 23 d.) netenkino pareiškėjo prašymo, nes nustatė, kad 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas yra įvykdytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties dalyje, kurią nurodo pareiškėjas, buvo pasisakyta dėl Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties dalis, kurioje pasisakyta dėl Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, taip pat buvo įvykdyta (Kadastro tvarkytojas kreipėsi į pareiškėją su siūlymu Komisijai teikti skundą dėl šio sprendimo, pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir pateikė skundą, Komisija atnaujino skundo padavimo terminą ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei priėmė sprendimą iš dalies patenkinti skundą).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 21. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 punktas), prašyme ar Registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (6 punktas).
22. Pareiškėjas kartu su 2018 m. gegužės 18 d. prašymu pateikė 1994 m. lapkričio 3 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 1994 m. gruodžio 8 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ turto perdavimo–priėmimo aktą, 1994 m. gruodžio 9 d. AB „Vilniaus Sigma“ akcininkų steigiamojo susirinkimo protokolą, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, tačiau juose nėra duomenų apie konkretaus turto, tarp jų ir prašomų įregistruoti Aikštelių, privatizavimą ir perdavimą AB „Vilniaus Sigma“. Pateiktoje VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinėje lentelėje išvardinti statiniai, kurie yra prie 1994 m. pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau šioje lentelėje nėra duomenų apie ginčo aikštelių perleidimą. Kartu su prašymu pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 49JN-600-(14.49.105.) „Dėl sutikimo įregistruoti pastatus“, 1994 m. spalio 7 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštis už 09 mėn., 2017 m. rugpjūčio 28 d. AB „Vilniaus Sigma“ pažyma, kurioje nurodyta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas parengta turo / nuosavybės pažyma Nr. 005(V):98.
23. Visi šie dokumentai atsakovo pagrįstai nepripažinti, kaip AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (Registro įstatymo 22 str.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinių pagrindų Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Aikšteles.
24. Kartu su prašymu atsakovui buvo pateikta 2017 m. kovo 21 d. deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) /patalpos paskirties pakeitimą Nr. 3 apie naujai pastatytą statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, remiantis 1964 m. CK 149 straipsniu bei dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktu, yra daikto įgijimas pagal sutartį. Aikštelė, pastatyta 1960 m., tapo valstybine nuosavybe (1964 m. CK 95 str. 1 d., 97, 98 straipsniai) ir AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybe galėjo tapti tik pagal Valstybės turto pirminio privatizavimo įstatymą privatizavus įmonę, valstybinį turtą, įtrauktą į privatizavimo programas (Įstatymo 7 str.). Todėl pateiktoji deklaracija nėra dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo Aikšteles.
26. Pareiškėjo pateikti dokumentai: NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 49JN-600-(14.49.105.) „Dėl sutikimo įregistruoti pastatus“, 1994 m. spalio 7 d. VĮ „Vilniaus Sigma“ amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštis už 09 mėn., 2017 m. rugpjūčio 28 d. AB „Vilniaus Sigma“ pažyma, kurioje nurodyta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas parengta turo / nuosavybės pažyma Nr. 005(V):98, nuosavybės teisių į valstybei priklausiusį turtą perleidimo pareiškėjui fakto niekaip nepatvirtina ir neturi jokios savarankiškos teisinės reikšmės registruojant daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino dokumentų, patvirtinančių valstybės turto perleidimo pareiškėjui faktines bei teisines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo Aikšteles (ABTĮ 56 str. 7 d.).
28. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl valstybės turto privatizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo aspektai nepatenka į atsakovo kompetencijos ribas. Tai nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti tų faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios yra ginčo dėl teisės, o ne ginčo dėl daiktinės teisės išviešinimo (registravimo) sudėtinė dalis.
29. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 1994 m. gruodžio 8 d. Turto priėmimo–perdavimo akto kopiją, 1994 m. gruodžio 29 d. pažymos kopiją, 2021 m. spalio 12 d. rašto Nr. (14.6 E) SK4-12197 „Dėl informacijos suteikimo“ kopiją, Turto banko 2022 m. birželio 6 d. raštą Nr. (14.6 Mr) SK4-7469 „Dėl informacijos suteikimo“, AB „Vilniaus sigma“ 2022 m. gegužės 4 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.
30. Teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, konstatuoja, kad pateiktieji įrodymai nėra reikšmingi šio ginčo galutinei procesinei baigčiai, todėl juos atsisakoma priimti. Pareiškėjo pateikti dokumentai galėtų būti įrodymais byloje, kurioje būtų sprendžiamas civilinis teisinis ginčas dėl teisės į nekilnojamąjį turtą.
31. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m gegužės 7 d. sprendimo priėmimo atsakovo visi sprendimai, susiję su pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu įregistruoti aikšteles ir pareiškėjo daiktines teises į aikšteles, teismo sprendimais panaikinti, tačiau atsakovas nevykdo teismo įpareigojimo ir iš naujo nenagrinėja pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymo, taip pat atsakovas nevykdo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kurioje teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras turėtų spręsti klausimą, taip pat ir derindamas su pareiškėju, kaip turėtų būti ištaisyta susidariusi padėtis, iš esmės, remdamasi aplinkybėmis, nurodytomis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą (žr., šios Nutarties 20.5 p.). Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018, nurodydamas, kad nevykdomas šio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas ir kad pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymas neišnagrinėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1280-643/2018 (remiantis „Liteko“ duomenimis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 26 d.) netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas yra įvykdytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties dalyje, kurią nurodo pareiškėjas, buvo pasisakyta dėl Kadastro tvarkytojo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl šios Nutarties 17.8 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, nes galutinę procesinę šios bylos baigtį lemia teisinė išvada, jog pareiškėjas atsakovui nepateikė nuosavybės teisę į Aikšteles patvirtinančių dokumentų, todėl vien šiuo pagrindu konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai bei teisėtai neregistravo pareiškėjo daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre.
33. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „VILNIAUS SIGMA“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis