2019-11-18 Nr. BB-6171-1-06-1-00024-2013-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-260-222/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00024-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3;

1.2.18.10; 2.2.4.3; 2.4.6.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

kaltinamosios R. B. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį, R. B. ir A. B. baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „T“ duomenų pateikimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų UAB „V“ duomenų pateikimo) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „T“ apskaitos tvarkymo) 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „A“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „V“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „K“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jai paskirta galutinė bausmė 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

A. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos VšĮ „A“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „V“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda,

222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „K“ apskaitos tvarkymo) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta galutinė bausmė 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Valstybės naudai iš nuteistosios R. B. priteista 33 974,46 Eur pridėtinės vertės ir 19 326,64 Eur pelno mokesčių. Valstybės naudai iš nuteistųjų R. B. ir A. B. solidariai priteista 61 304,73 Eur pridėtinės vertės ir 7185,19 Eur pelno mokesčių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, kaltinamųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. ir A. B. kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė VšĮ „A“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., būdama VšĮ „A“ steigėja ir nuo 2009 m. spalio 21 d. ‒ direktorė, bei A. B., iki 2009 m. spalio 21 d. būdamas VšĮ „A“ direktorius, bet vėliau nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su VšĮ „A“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už VšĮ „A“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie VšĮ „A“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti VšĮ „A“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja ir atitinkamai išvengti VšĮ „A“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas VšĮ „A“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir toliau, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami pagal jų abiejų išankstinį susitarimą bendrininkų grupe, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt;

PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus avansus;

4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, 2008–2010 m. tyčia į VšĮ „A“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. paslaugų už 3060 Lt (886,24 Eur) pardavimą, 2009 m. ir 2010 m. patirtas atitinkamai 6251 Lt (1810,41 Eur) ir 782 Lt (226,48 Eur) sąnaudas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį VšĮ „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 249 730,07 Lt (72 326,83 Eur) kasos pajamas ir 249 730,07 Lt (72 326,83 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 140 982,69 Lt (40 831,41 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 263 883,60 Lt (76 425,97 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, 2009 m. kasoje užfiksuotą 167 000 Lt (48 366,54 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims ir 1307 Lt (378,53 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo VšĮ „A“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) VšĮ „A“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 155 584 Lt (45 060,24 Eur) PVM, iš jo 2008 m.

– 16 776 Lt (4858,67 Eur), 2009 m. – 39 104 Lt (11 325,30 Eur), 2010 m. – 50 855 Lt (14 728,63 Eur), 2011 m. – 48 589 Lt (14 072,35 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 260 Lt (75,30 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji VšĮ „A“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

2. R. B. ir A. B. kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „V“ (iki 2010 m. sausio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „G“) akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. ‒ šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A.

B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „V“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „V“ direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „V“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „V“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „V“ ūkinę finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „V“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti UAB „V“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl šių neteisėtų veiksmų nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, iš anksto susitarė dėl minėtų neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti dokumentų saugumą užtikrinančias priemones; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt;

PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus avansus;

4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2010 m. kasos knygoje užfiksuotas 60 874,52 Lt (17 630,48 Eur) kasos pajamas ir 36 000 Lt (10 426,32 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 8673,80 Lt (2512,11 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, 2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotą 36 000 Lt (10 426,32 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 39 907,60 Lt (11 558,04 Eur) sąnaudas už 2008 m., 8137 Lt (2356,64 Eur) sąnaudas už 2009 m. ir 9098 Lt (2634,96 Eur) sąnaudas už 2010 m., bei apskaitos registrus nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „V“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „V“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 39 837 Lt (11 537,59 Eur) PVM, iš jų 2008 m.

– 16 776 Lt (4858,67 Eur), 2009 m. – 39 104 Lt (11 325,30 Eur), 2010 m. – 983 Lt (284,70 Eur), 2011 m. – 1871 Lt (541,88 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 9060 Lt (2623,96 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „V“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

3. R. B. ir A. B. kaltinami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „V“ (iki 2010 m. sausio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „G“) akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. ‒ šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A.

B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „V“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „V“ direktorius, 2008–2011 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „V“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „V“ apskaitos organizavimą, žinodami, kad UAB „V“ 2008–2010 m. vykdė veiklą ir iš jos gavo iš viso 227 064 Lt (65 762,28 Eur) pajamų, iš jų 2008 m.

– 44 277 Lt (12 823,51 Eur), 2009 m. – 110 776 Lt (32 082,95 Eur), 2010 m. – 72 011 Lt (20 855,83 Eur), bei turėjo iš viso 87 953 Lt (25 472,95 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų 2008 m. – 165 Lt (47,79 Eur), 2009 m. – 29 139 Lt (8439,24 Eur), 2010 m. – 58 649 Lt (16 985,92 Eur), siekdami nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas ir taip išvengti UAB „V“ prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį, suvokdami, kad dėl jų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „V“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, iš anksto susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, 2011 m. birželio mėn. tyčia įrašė į UAB „V“ pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2008, 2009 ir 2010 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie jos mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2010 m. iš viso 33 758 Lt (9776,99 Eur) suma padidinant UAB „V“ pajamas, iš jų 2008 m.

– 6469 Lt (1873,55 Eur), 2010 m. – 27 289 Lt (7903,44 Eur), kartu iš viso 99 652 Lt (28 861,21 Eur) padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, iš jų 2008 m. – 61 284 Lt (17 749,07 Eur), 2010 m. – 38 368 Lt (11 112,14 Eur), o 2009 m. ‒ 13 548 Lt (3923,77 Eur) sumažinant UAB „V“ pajamas ir kartu 77 436 Lt (22 427,02 Eur) suma padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, atitinkamai 2008, 2009, 2010 m. iš viso 24 809 Lt (7185,18 Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo 2008 m. – 6617 Lt (1916,42 Eur), 2009 m.

– 16 327 Lt (4728,63 Eur), 2010 m. – 1865 Lt (540,14 Eur), po to 2011 m. birželio 1 d. nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „V“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008, 2009, 2010 m. nesumokėjo iš viso 24 809 Lt (7185,18 Eur) pelno mokesčio, iš jo 6617 Lt (1916,42 Eur) už 2008 m., 16 327 Lt (4728,63 Eur) už 2009 m., 1865 Lt (540,14 Eur) už 2010 m.

4. R. B. ir A. B. kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, apgaulingai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.): R. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. būdama UAB „K“ direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A. B., būdamas vienintelis UAB „K“ akcininkas ir nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas šios įmonės direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „K“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdami teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdami atsakingi už UAB „K“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdami nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „K“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „K“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdami, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų nebus galima visa apimtimi nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas UAB „K“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, susitarė dėl tokių neteisėtų veiksmų organizavimo ir vykdymo ir, įgyvendindami šį bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe Vilniuje, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti dokumentų saugumą užtikrinančias priemones; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt;

PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus avansus;

4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 76 972,98 Lt (22 292,92 Eur) kasos pajamas ir 63 604,27 Lt (18 421,07 Eur) kasos išlaidas, 2008 m. bendrajame žurnale apskaitytų 600 Lt (173,77 Eur) atsiskaitymą su tiekėjais, 45 950 Lt (13 308,04 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 165 183 Lt (47 840,30 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., taip pat nuo 2008 m. rugsėjo mėn. neįregistravo UAB „K“ PVM mokėtoja ir 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.) UAB „K“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 16 252 Lt (4706,90 Eur) PVM, iš jų 2008 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 1390 Lt (402,57 Eur), 2011 m. spalio–gruodžio mėn. – 3153 Lt (913,17 Eur), 2012 m. sausio–birželio mėn. – 11 709 Lt (3391,16 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „K“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.).

5. R. B. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2011 m.: ji, būdama vienintelė UAB „T“ (iki 2010 m. birželio 9 d. buvęs pavadinimas UAB „C“) akcininkė ir direktorė, 2008–2012 m. realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas) būdama atsakinga už UAB „T“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdama nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „T“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą bei išvengti prievolės registruoti UAB „T“ PVM mokėtoja ir atitinkamai išvengti UAB „T“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą PVM, suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima visa apimtimi nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat bus nesumokėtas UAB „T“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinas PVM, ir, įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, veikdama Vilniuje, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine <...> arba kita tvarka; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų, nustatančių, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nustatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kasininko ir vyriausiojo (buhalterio) parašai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 7 dalis, nustatančias, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks <...>; apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, <...> arba jo vardu trečiasis asmuo <...>; prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju <...>; <...> neatsižvelgiant į šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt;

PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas; skaičiuojant nurodytą 100 000 Lt sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;

3) gautus avansus;

4) atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimą tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla <...>; <...> kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą <...>, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, kasos orderius), patvirtinančius 2008–2009 m. kasos knygoje užfiksuotas 300 852 Lt (87 132,76 Eur) kasos pajamas ir 301 520,13 Lt (87 326,27 Eur) kasos išlaidas, 2008–2009 m. bendrajame žurnale užfiksuotus 249 605 Lt (72 290,60 Eur) atskaitingo asmens atsiskaitymą, 94 161 Lt (27 270,91 Eur) sąnaudų ir 293 996 Lt (85 147,13 Eur) grąžinimą fiziniams asmenims, 2008–2010 m. bendrajame žurnale užfiksuotas 3575,71 Lt (1035,60 Eur) realizacines pajamas iš pirkėjų, 239 202,08 Lt (69 277,71 Eur) realizacines pajamas iš gautų išankstinių apmokėjimų, bei apskaitos registrus už 2011 m., taip pat nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „T“ PVM mokėtoja ir 2008–2011 m.

UAB „T“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 117 307 Lt (33 974,46 Eur) PVM, iš jų 2008 m. – 44 587 Lt (12 913,29 Eur), 2009 m. – 51 900 Lt (15 031,28 Eur), 2010 m. – 1499 Lt (434,14 Eur), 2011 m. – 19 321 Lt (5595,75 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „T“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008–2011 m.

6. R. B. kaltinama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į 2008, 2009 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „T“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama vienintelė UAB „T“ (iki 2010 m. birželio 9 d. buvęs pavadinimas UAB „C“) akcininkė ir direktorė, 2008–2010 m. realiai valdydama šią įmonę ir vadovaudama jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdama teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu, taip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas (už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) būdama atsakinga už UAB „T“ apskaitos organizavimą, žinodama, kad UAB „T“ 2008–2009 m. vykdė veiklą ir iš jos gavo iš viso 644 969 Lt (186 795,93 Eur) pajamų, iš jų 2008 m.

– 327 000 Lt (94 705,75 Eur), 2009 m. – 317 969 Lt (92 090,19 Eur), bei turėjo iš viso 254 586 Lt (73 733,20 Eur) joms tenkančių sąnaudų, iš jų 2008 m. – 100 089 Lt (28 987,78 Eur), 2009 m. – 154 497 Lt (44 745,42 Eur), siekdama nuslėpti šias realias pajamas bei joms tenkančias sąnaudas ir taip išvengti UAB „T“ prievolės nuo pastarųjų pajamų ir sąnaudų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pelno mokestį bei suvokdama, kad dėl jos neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažintas UAB „T“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtino pelno mokesčio dydis, įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, Vilniuje, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, nustatančias, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, nuo 2009 rugsėjo mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. tyčia įrašė į UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2008 ir 2009 m. žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie mokėtiną pelno mokestį, nepagrįstai 2008 ir 2009 m. iš viso 460 421 Lt (133 347,14 Eur) suma sumažinant UAB „T“ pajamas, iš jų 2008 m.

– 228 809 Lt (66 267,67 Eur), 2009 m. – 231 612 Lt (67 079,47 Eur), kartu 2008 m. 95 226 Lt (27 579,36 Eur) padidinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, o 2009 m. 66 616 Lt (19 293,33 Eur) sumažinant šioms pajamoms tenkančias sąnaudas, bei atitinkamai 2008 ir 2009 m. iš viso 66 731 Lt (19 326,63 Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio dydį, iš jo 2008 m. – 34 037 Lt (9857,80 Eur), 2009 m. – 32 694 Lt (9468,84 Eur), po to 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 3 d. nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to UAB „T“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2008–2009 m. nesumokėjo iš viso 66 731 Lt (19 326,63 Eur) pelno mokesčio, iš jo 34 037 Lt (9857,80 Eur) už 2008 m., 32 694 Lt (9468,84 Eur) už 2009 m.

II. Kasacinio skundo argumentai

7. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes netinkamai aiškino BPK 219 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

7.2. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla prokurorui gali būti perduota tik dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai to pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Toks sprendimas nustatytas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte, galimas tik esant sąlygų visumai, t. y. kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio nurodytų jo turiniui keliamų reikalavimų ir trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; jie trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-489/2017).

7.3. Įvertinus kaltinamiesiems R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), aprašymą, darytina išvada, kad tikslus šių nusikalstamų veikų padarymo laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas; tai tiesiogiai nurodoma kaltinime. Nors, remiantis BPK 219 straipsnio 3 punktu, nusikalstamos veikos padarymo laikas priskiriamas duomenims, kurie turi būti nurodyti kaltinamajame akte, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, vien tai nebūtinai reiškia BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Vienas kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti, vertinant, ar tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko nenustatymas reiškia BPK 219 straipsnio nuostatų pažeidimą, – laikotarpio, kuriuo nusikalstama veika padaryta, nustatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-696/2017). Šiuo atveju toks laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir nurodytas kaltinime.

7.4. Nurodant BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiką, kaltinime teigiama, kad žinomai neteisingi duomenys apie UAB „V“ pajamas, sąnaudas ir atitinkamai apie mokėtiną pelno mokestį į šios bendrovės pelno mokesčio deklaracijas už 2008, 2009 ir 2010 m. įrašyti buvo „laikotarpiu 2011 m. birželio mėn.“. Šis teiginys, atsižvelgiant į jo loginę ir gramatinę konstrukciją, bylos duomenis, vertintinas kaip techninė klaida. Tikrasis laikotarpis, kuriuo buvo užpildytos minėtos deklaracijos, gali būti nustatytas pagal byloje esančiose deklaracijose nurodytas jų užpildymo datas.

7.5. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negauta duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti laiką, kai kiekvienas įtariamųjų padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, juo labiau kad trys BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, kaip minėta, padarytos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku.

7.6. BK 222 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas kaltinamieji R. B. ir A. B. kaltinami padarę veikdami bendrininkų grupe. Remiantis BK 26 straipsnio 1 dalimi, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Taigi minėti asmenys trauktini baudžiamojon atsakomybėn ne tik už savo, bet ir už kito bendrininko (vykdytojo) veikas, atitinkančias BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Teismų praktikos nuostata, kad „kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje“, bei faktai apie teisme nagrinėtas bylas, kuriose nusikalstamų veikų, inkriminuotų bendrininkams, aprašymas kiekvienam iš bendrininkų identiškas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-120-628/2018), suponuoja išvadą, kad tai, kiek detalus ir individualizuotas yra kiekvieno bendrininko nusikalstamos veikos aprašymas, priklauso nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių.

7.7. Šio ikiteisminio tyrimo metu visi galimi ir reikiami proceso veiksmai buvo atlikti, jų metu gauti duomenys, kurių pakanka pagrįsti R. B. ir A. B. kaltei, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys pateikti teismui. Dėl to jokie papildomi duomenys, iš jų ir liečiantys nusikalstamų veikų padarymo laiką, grąžinus bylą prokurorui, nebus gauti, juolab ir apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie procesiniai veiksmai dar turėtų būti atlikti. Aktuali šių laikotarpių dalis yra nurodyta kaltinime, o jei, teismo manymu, bylos nagrinėjimui yra būtini detalesni duomenys, jie (įtariamųjų buvimo įmonių direktoriais laikotarpiai) aiškiai nurodyti pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

7.8. Nesant galimybės kaltinamąjį aktą papildyti naujais duomenimis, jo grąžinimas prokurorui prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2017), kurioje nurodoma, kad „byla perduodama prokurorui, kad būtų surašytas naujas kaltinamasis aktas, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje“. Šioje byloje surašyto kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnyje nurodytas struktūrines dalis. Tai, ar kaltinamajame akte išdėstytų bei nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyti, sprendžia teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo šiuos duomenis vertinti ir vieną ar abu apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisdamas ar panaikindamas ir priimdamas naują nuosprendį.

7.9. Pagal teismų praktiką teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, turi ne tik motyvuoti savo sprendimą, nurodydamas konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškindamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-303/2017).

7.10. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl negali nustatyti laikotarpių, kuriais kiekvienas nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Duomenų, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti, tačiau, teismo manymu, būtini atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų sudėtingi, ilgalaikio ir didelės apimties tyrimo reikalaujantys veiksmai, taip pat nėra. BPK 256 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, taip pat kai yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ir patikslinta, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Teismų praktikoje nurodoma, kad BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415-677/2016), todėl ir šios instancijos teisme atlikus tam tikrus proceso veiksmus, nustačius duomenis, suponuojančius būtinybę keisti kaltinimą, kaltinimas gali būti keičiamas.

7.11. Tiek iš kaip įtariamųjų apklaustų R. B. ir A. B., tiek iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių protokolų matyti, kad jie viso proceso metu teigė, kad kaltinimas jiems aiškus, suprantamas. Skundžiamoje nutartyje nurodomos kaltinamojo akto neatitiktys BPK 219 straipsnio reikalavimams nesutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, o nuteistiesiems dėl nuosprendžio parašyti apeliacinį skundą. Tuo remiantis (kaip kriterijumi) teismų praktikoje konstatuojama kaltinamojo akto atitiktis BPK 219 straipsnio reikalavimams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą 2018 m. gruodžio 19 d. posėdyje buvo apklausti specialistai, pateikę išvadą dėl UAB „T“, „V“, „K“ ir VšĮ „A“ ūkinės finansinės veiklos, tačiau teismas, turėdamas galimybę specialistams užduoti klausimus, susijusius su įtariamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiku, to nepadarė. Vadinasi, minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui buvo aiškios.

7.12. Bylos grąžinimas prokurorui, nurodant nustatyti kaltinime „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu“ apibūdintą laiką, suponuoja prielaidą, jog byla grąžinta dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo, tačiau net ir tokiu atveju, remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), teismui nesuteikta teisė grąžinti bylą prokurorui.

7.13. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso greitumo principą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas, su kuriuo byla buvo perduota teismui, atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriam nebuvo pagrindų, o tai rodo ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo R. B. ir A. B. paduotų apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip suvaržydamas jų teises šioje byloje. Taip šis teismas padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-242/2008, 2K-415-677/2016, 2K-274-696/2017).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), A. B. ‒ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos). Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė nuteistasis A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Mažeika, tačiau jų skundus (argumentus) dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas paliko nenagrinėtus ir 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nuosprendį panaikino bei, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bylą perdavė prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimams.

10. Apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį motyvavo tuo, kad kaltinimas suformuluotas abstrakčiai abiem kaltinamiesiems R. B. ir A. B. kartu, nedetalizuojant ir neindividualizuojant konkrečiais (tiksliais) laikotarpiais, t. y. neišskyrus kiekvieno jų valdymo ir vadovavimo nurodytų įmonių veiklai laikotarpių, kaltę įrodinėjant bendrai, o tokie kaltinamojo akto trūkumai lėmė tolesnį netinkamą įrodinėjimo procesą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamajame akte pateiktas neišsamus ir nedetalizuotas R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, veikiant bendrai, aprašymas, nenurodant kiekvieno iš jų nusikalstamų veikų padarymo laiko, o duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir tai turėjo esminę įtaką įrodymų tyrimo ir vertinimo procesui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taip formuojama ydinga, BPK nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai; pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

11. Kasaciniame skunde prokuroras prašymą panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutartį argumentuoja tuo, kad, jo manymu, kaltinamasis aktas, su kuriuo byla buvo perduota teismui, atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus: R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kai visi galimi ir reikiami proceso veiksmai buvo atlikti, gautų duomenų pakanka pagrįsti R. B. ir A. B. kaltei padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šie duomenys pateikti teismui.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nagrinėjantis bylą teismas (pirmosios ar apeliacinės instancijos) tuo atveju, kai nustato, kad kaltinamasis aktas neatitinka esminių jam keliamų BPK reikalavimų, sprendžia klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui pažeidimams (trūkumams) pašalinti.

13. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą nutartį, turi aiškiai nurodyti BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, kurį turi pašalinti prokuroras (BPK 332 straipsnio 9 dalis), bei išdėstyti motyvus, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme bei kaip ir kodėl jie trukdo nagrinėti bylą.

14. BPK 219 straipsnyje nustatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, iš jų ‒ pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką ‒ turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Tokių konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013). Tai reiškia situaciją, kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016).

15. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išaiškino BPK 219 straipsnio nuostatas ir BPK nustatytus pagrindus bei sąlygas, kuriems esant teismas priima sprendimą bylą perduoti prokurorui dėl iš esmės BPK reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, teisingai nurodė prokuroro pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir nustatytas BPK normų (palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų sudarytos prielaidos priimti teisingą sprendimą ir kt.), bei pagrįstai atkreipė dėmesį į įstatyme suteiktą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tačiau šių nuostatų taikymas, susiejant jas su nagrinėjamos bylos duomenimis, konkrečiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju iš esmės neįgyvendintas. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio neaišku, kokie nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiai, inkriminuoti kaltinamiesiems, kelia abejonių, kuo pasireiškė „netinkamas įrodinėjimo procesas“ ir kokią „esminę įtaką įrodymų tyrimo ir vertinimo procesui“ (kaip kad nurodyta teismo nutartyje) turėjo tai, jog R. B. ir A. B. kaltinimai aprašyti bendrai, kaip ir kodėl teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai apsunkino įrodinėtinų faktų nustatymą ir negalėjo būti ištaisyti teisme bei trukdė nagrinėti bylą.

16. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, be kita ko, jame nurodytos šios aplinkybės: R. B. ir A. B. veikė iš anksto susitarę bendrininkų grupe, darydami nusikalstamas veikas (apgaulingai tvarkydami buhalterinę apskaitą ir pateikdami neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną) su atitinkamomis įmonėmis buvo susieti darbiniais santykiais arba realiai valdydami įmones tam tikrais laikotarpiais, kurie įvardyti, antai: „R. B., būdama VšĮ „A“ steigėja ir nuo 2009 m. spalio 21 d. ‒ direktorė, bei A. B., iki 2009 m. spalio 21 d. būdamas VšĮ „A“ direktorius, bet vėliau, nors nebūdamas susietas su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su VšĮ „A“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu <...>“;

„R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „V“ akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d. ‒ šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „V“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o vėliau nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „V“ direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „V“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu <...>“;

„R. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. būdama UAB „K“ direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, ir A. B., būdamas vienintelis UAB „K“ akcininkas ir nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas šios įmonės direktorius, 2008–2012 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „K“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas abu turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu <...>“; „R. B., iki 2010 m. sausio 12 d. būdama vienintelė UAB „V“ akcininkė ir iki 2009 m. lapkričio 23 d.

‒ šios įmonės direktorė, o vėliau nebūdama susieta su šia įmone jokiais oficialiais darbo santykiais, bei A. B., iki 2009 m. lapkričio 23 d. nebūdamas susietas su UAB „V“ jokiais oficialiais darbo santykiais, o nuo 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „V“ direktorius, 2008–2011 m. abu (nepriklausomai nuo darbo santykių su UAB „V“) realiai valdydami šią įmonę ir vadovaudami jos veiklai bei pagal savo einamas pareigas turėdami teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus jos vardu <...>“. Taip pat kaltinamajame akte aiškiai nurodyti laikotarpiai, kai (už kuriuos) iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros („už 2008–2012 m. (iki 2012 m. birželio 30 d.)“), ir laikotarpiai, kai (už kuriuos) pateikti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir pelną („2008, 2009 ir 2010 m. pelno mokesčio deklaracijos“), kaip ir R.

B. ir A. B. nusikalstamų veikų padarymo laikas („nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį VšĮ „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų“, „nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo VšĮ „A“ PVM mokėtoja“, „nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentų“, „nuo 2008 m. kovo mėn. neįregistravo UAB „V“ PVM mokėtoja“, „2011 m. birželio mėn. tyčia įrašė į UAB „V“ pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2008, 2009 ir 2010 m.

žinomai neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas, joms tenkančias sąnaudas ir atitinkamai apie jos mokėtiną pelno mokestį, <...> 2011 m. birželio 1 d. metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai“, „nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentų“, „nuo 2008 m. rugsėjo mėn. neįregistravo UAB „K“ PVM mokėtoja“).

Taigi, kaltinamojo akto turinys (nurodant R. B. ir A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laiką) aiškus tiek, kiek būtina nustatyti šių faktinių aplinkybių buvimą (ar nebuvimą) ir atitinkamai teisiškai jas įvertinti.

17. Aptartos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiksliai nenurodytas veikos padarymo laikas nebūtinai reiškia, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai. Iš BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų neišplaukia, kad kaltinamajame akte turi būti labai detaliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo data metais, mėnesiais ir dienomis; tokį būtinumą, be kita ko, lemia tiek konkretūs nusikalstami veiksmai, jų trukmė, pobūdis, tiek aplinkybės, susijusios su procesinėmis galimybėmis nustatyti (išaiškinti) atitinkamus faktus. Visais atvejais, kaip minėta, svarbu, kad kaltinamajame akte būtų nurodytos tos faktinės aplinkybės, kurios būtinos teisingam sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, aprašant R. B. ir A. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas kaltinamajame akte nurodytas neaiškiai, neapibrėžtai, kad iš pateikto aprašymo teismas negali suprasti kaltinimo apimties (laiko prasme) kiekvienam iš kaltinamųjų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte tiek R. B., tiek A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos atskirai, tačiau kiekvienos jų aprašyme nurodyta, kad jie veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jų abiejų nusikalstami veiksmai aprašyti bendrai, be kita ko, atsižvelgiant į BK 25 ir 26 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias bendrininkų grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, esmę ir požymius. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatant kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kiekvieno iš bendrininkų kaltumą (t. y. tas esmines aplinkybes, kurios parodo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą), teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą dėl kiekvieno iš bendrininkų konkrečių nusikalstamų veiksmų, kuriuos apėmė jų tyčia, įrodytumo ir, atitinkamas aplinkybes nustačius arba paneigus, padaryti išvadą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.

18. Kaip pagrįstai nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, kaltinamajame akte reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant ir kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taigi, nagrinėjamoje byloje pagal BPK 219 straipsnio 3, 4 punktus, aprašant nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybės ir jas grindžiantys duomenys kaltinamajame akte nurodytos ir išdėstytos tiek, kiek jas pavyko išaiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Iš R. B. ir A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo pakankamai aišku, kokios yra esminės faktinės aplinkybės, sudarančios šios bylos įrodinėjimo dalyką, o kaltinamasis aktas suteikia pakankamai duomenų teismui nagrinėti bylą.

19. Be to, BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl duomenis apie konkretesnį (individualizuotą) R. B. ir A. B. nusikalstamų veikų padarymo laiką galima surinkti tik ikiteisminio tyrimo metu, kodėl jų negalima gauti bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, ir kaip tokių duomenų nebuvimas apsunkintų teisminį bylos nagrinėjimą. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Kaip minėta, BPK 219 straipsnyje nustatytų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų tikslas ‒ apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas ir užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Kaltinamųjų teisės į gynybą pažeidimo kontekste (apie tai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje) pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, susipažinęs su gauta byla, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, priėmė nutartį, kuria perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą ir teisėjui kaltinamiesiems R. B. ir A. B. uždavus klausimą, ar jie suprato, kuo kaltinami, šie nurodė kaltinimą suprantantys ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu nei kaltinamieji, nei jų gynėjai nenurodė esant kaltinamojo akto trūkumų dėl neaiškios kaltinimų esmės, įrodinėtinų aplinkybių ar pan. Nuteistasis A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjas advokatas A. Mažeika, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, padavė apeliacinius skundus, kuriuose ginčijo teismo atliktą įrodymų vertinimą, BK nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių (ne)buvimą jų veiksmuose, prašydami juos išteisinti ir (ar) perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau taip pat nenurodė kaltinamojo akto trūkumų ar su tuo susijusių jų teisių į gynybą pažeidimų. Iš to galima teigti, kad kaltinimai nuteistiesiems buvo aiškūs. Pažymėtina ir tai, kad vien kaltinamųjų pareiškimas supratus kaltinimus savaime nereiškia, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus jo turiniui keliamus reikalavimus ar kad teismas neturi pagrindo pasinaudoti BPK nustatyta teise perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau šioje nutartyje minėtas aplinkybes, taip pat ir tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose A. B. ir R. B. atstovavo gynėjai advokatai, visi jie aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis (teikdami prašymus, dalyvaudami įrodymų tyrime ir kt.), nėra pagrindo teigti, kad R. B. ir A. B. teisė į gynybą buvo pažeista ar kad jie negalėjo efektyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų, kaip tai deklaratyviai nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta, nes joje padaryta nepagrįsta išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduotų nuteistojo A. B. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinių skundų (jų argumentus paliko nenagrinėtus) ir taip esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Pranas Kuconis

Sigita Jokimaitė

Dalia Bajerčiūtė