51bf0154-ed29-4fa2-becc-421e34349357 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Byla Nr. 1N-11/2012                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                 2.12.3                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2012 m. vasario 8 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,              dalyvaujant bankrutavusios UAB ,,xxx“ gynėjui Gintui Gustaičiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „xxx“ atstovo – bankroto administratoriaus UAB „xxx“ įgalioto asmens (toliau – ir įgalioto asmens) Gintauto VaÅ¡kelio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo BUAB „xxx“ nepripažintas civiliniu ieÅ¡kovu ir civilinis ieÅ¡kinys bei ieÅ¡kinio priedai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2, 4 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalyje; V. T. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje; juridinis asmuo – UAB „xxx“ kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos teisme gautas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „xxx“ atstovo – įgalioto asmens Gintauto VaÅ¡kelio praÅ¡ymas pripažinti BUAB „xxx“ civiliniu ieÅ¡kovu nagrinėjamoje byloje. BUAB „xxx“ civilinis ieÅ¡kinys dėl 7 289 496,85 Lt turtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kiamas kitam kaltinamajam byloje – R. T. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo BUAB „xxx“ nepripažintas civiliniu ieÅ¡kovu ir civilinis ieÅ¡kinys bei ieÅ¡kinio priedai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad toje pačioje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, turintis kaltinamojo teises, negali bÅ«ti dar ir civilinis ieÅ¡kovas bei praÅ¡yti iÅ¡ kito kaltinamojo byloje atlyginti žalÄ . BUAB ,,xxx“ atstovo įgaliotas asmuo Gintautas VaÅ¡kelis skunde nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta, priimta neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, todėl naikintina.

Vienintelis motyvas, kuriuo remdamasis teismas atmetė įgalioto asmens praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB ,,xxx“ civiliniu ieÅ¡kovu, yra aplinkybė, kad bankrutavusi bendrovė yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Priimdamas nutartį, Vilniaus apygardos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489/2010, tačiau, įgalioto asmens nuomone, abiejose nutartyse pateiktas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių civilinio ieÅ¡kinio pateikimÄ baudžiamajame procese, iÅ¡aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja BPK 28 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vieningai teismų praktikai.Civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese pateikimÄ reglamentuoja BPK X skyriaus nuostatos.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalos asmeniui baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškinį. Šioje byloje padarę nusikalstamas veikas kaltinami trys asmenys: R. T., V. T. ir BUAB ,,xxx“. Kaltinamajame akte konstatuota, jog R. T. nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse, turtinė žala padaryta būtent bankrutavusiai UAB ,,xxx“. Dėl to pastaroji, vadovaudamasi BPK 110 straipsnio 1 dalimi, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį.Nutartyje išdėstyta priešinga teismo pozicija prieštarauja sisteminiam BPK normų aiškinimui.

Jokia BPK norma nedraudžia kaltinamajam įgyti civilinio ieÅ¡kovo statuso. Vienoje byloje esant keliems kaltinamiesiems, vienas iÅ¡ jų gali bÅ«ti padaręs žalos kitam. Žalos patyrusiam kaltinamajam nesuteikus teisės toje pačioje byloje pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio žalÄ padariusiam kaltinamajam, bÅ«tų pažeistas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas ir nepasiektas BPK įtvirtinto civilinio ieÅ¡kinio instituto tikslas.PareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio byloje netrukdo tai, kad tokia teisė nenumatyta BPK 22 straipsnio 4 dalyje.

Juridinis asmuo gali reikalauti atlyginti žalÄ baudžiamajame procese tik vadovaudamasis BPK X skyriaus nuostatomis. Tokiam aiÅ¡kinimui pritaria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitose nutartyse (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-321/2009, 2K-216/2010). Sprendžiant klausimÄ dėl BUAB ,,xxx“ pripažinimo civiliniu ieÅ¡kovu, bÅ«tina atsižvelgti į bankrutuojančios įmonės statusÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ Ä¯monės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises bei interesus.

Taigi galutiniai naudos gavėjai pagal ieÅ¡kinį yra ne įmonė, bet jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai skirta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489/2010, civilinėje byloje Nr. 3k-3-329/2005). Byloje R. T. teisiamas už nusikalstamas veikas, kuriomis UAB ,,xxx“ padaryta turtinė žala, lėmusi pastarosios bankrotÄ , o bendrovė kaltinama nusikalstama veika, kuri buvo atlikta kaltais R.

T. veiksmais. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad bÅ«tent bendrovės kreditoriai 2011 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡Å¡vaistytų bendrovės lėšų priteisimo iÅ¡ atsakingų asmenų. Tai patvirtina, jog UAB ,,xxx“ interesai byloje atitinka bendrovės kreditorių interesus ir yra prieÅ¡ingi civilinio atsakovo R. T. interesams. Dėl to siekiant užtikrinti kreditorių interesus UAB ,,xxx“ bÅ«tina pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu.Dėl nusikalstamos veikos žalos patyręs asmuo turi teisę žalos sukėlėjui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinėje byloje, tačiau civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas baudžiamajame procese turi privalumų: baudžiamojoje byloje jau bÅ«na surinkti visi įrodymai, todėl žymiai palengvėja dėl nusikalstamos veikos žalÄ patyrusio asmens įrodinėjimo naÅ¡ta.

UAB ,,xxx“ nepripažinus civiliniu ieÅ¡kovu, bÅ«tų nepasiektas BPK X skyriuje įtvirtinto civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto tikslas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis BPK 109 straipsnio nuostatomis, yra suformavęs taisykles, susijusias su civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese pareiÅ¡kimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2007, 2K-216/2010). Nagrinėjamu atveju yra patenkintos visos sÄ lygos civiliniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Ä®galiotas asmuo G.

VaÅ¡kelis skundu praÅ¡o panaikinti nutartį ir priimti civilinį ieÅ¡kinį.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį                     (BPK 109 straipsnis).Civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Asmuo pripažįstamas civiliniu ieÅ¡kovu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 110 straipsnio 1 dalis).Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BUAB „xxx“ turi kaltinamojo statusÄ . Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato kaltinamajam teisės pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Tai reiÅ¡kia, jog kaltinamasis baudžiamajame procese negali turėti dvigubo teisinio statuso – tuo pačiu metu (toje pačioje byloje) bÅ«ti ir kaltinamasis, ir civilinis ieÅ¡kovas.

Dėl to žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad toje pačioje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, turintis kaltinamojo teises, negali bÅ«ti dar ir civilinis ieÅ¡kovas bei praÅ¡yti iÅ¡ kito kaltinamojo atlyginti žalÄ .BÅ«tent tokiÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens galimybe toje pačioje byloje bÅ«ti ir civiliniu ieÅ¡kovu, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489/2010).BUAB „xxx“ gynėjas aukÅ¡tesniojo teismo posėdyje teigė, jog viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma kaip formuojanti teismų praktikÄ , tačiau gynėjas pripažino, kad prieÅ¡ingų pavyzdžių, negu minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nėra.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog bÅ«tent Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Teismų praktika formuojama pagal iÅ¡nagrinėtas bylas, todėl ir vienintelė byla gali bÅ«ti laikoma formuojančia praktikÄ .    Skunde įgaliotas asmuo nurodo, kad aplinkybė, jog įstatyme kaltinamajam nėra numatyta teisė pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio, netrukdo jam to padaryti, vadovaujantis BPK X skyriaus nuostatomis, ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, neva formuojančias tokiÄ teismų praktikÄ .AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.Nė vienoje iÅ¡ trijų bylų, kuriose suraÅ¡ytos skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, juridiniai asmenys nebuvo teisiami, todėl jiems nebuvo kliūčių reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kaltininko.

Dėl Å¡ios priežasties aukÅ¡tesnysis teismas nelaiko Å¡ių bylų analogiÅ¡komis nagrinėjamai bylai.Skunde iÅ¡dėstyti motyvai, jog kaltinamajam nesuteikus teisės pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio bus pažeistas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nepasiektas civilinio ieÅ¡kinio instituto tikslas ir nepatenkinti kreditorių interesai, yra nepagrįsti. Visus Å¡iuos tikslus juridinis asmuo BUAB „xxx“ gali įgyvendinti, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.             BUAB „xxx“ gynėjas aukÅ¡tesniojo teismo posėdyje argumentavo, kad ydinga situacija, kai nebuvo priimtas ieÅ¡kinys, susidarė dėl baudžiamojo proceso įstatymo netobulumo, atsiradus juridinio asmens atsakomybei, tačiau nepataisius BPK 23 straipsnio, numatančio kaltinamojo teises, t. y. tinkamai nereglamentavus kaltinamo juridinio asmens teisės gauti žalos atlyginimÄ .             AukÅ¡tesnysis teismas nekvestionuoja galiojančių įstatymų.

Kita vertus, teismas remiasi jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pradėta formuoti teismų praktika. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus daroma iÅ¡vada, jog skundžiama nutartis, kuria baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo BUAB „xxx“ nepripažintas civiliniu ieÅ¡kovu ir civilinis ieÅ¡kinys bei ieÅ¡kinio priedai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui, yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

BUAB „xxx“ atstovo – bankroto administratoriaus UAB „xxx“ įgalioto asmens Gintauto VaÅ¡kelio skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo   2012 m. sausio 11 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                      Violeta Ražinskaitė