2018-09-18 Nr. AB-15972-3-61-3-02143-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-593-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02143-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, atsakovas) direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-128 „Dėl D. Š. skyrimo į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko pareigas“ (toliau – 2018 m. birželio 19 d. Įsakymas); 2) panaikinti Valstybės tarnautojų, pretenduojančių į tas pačias pareigas Aplinkos apsaugos departamente, atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2018 m. birželio 15 d. protokolo Nr. AD2-3 nutarimą; 3) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. AD1-12 „Dėl atrankos kriterijų, priimant į tas pačias pareigas pretenduojančius darbuotojus ir valstybės tarnautojus“ (toliau – ir 2018 m. birželio 13 d. Įsakymas); 4) įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo S. P. 2018 m. gegužės 24 d. prašymą skirti jį į Kauno valdybos viršininko pareigas bei įvertinti S. P. kvalifikaciją užimti Kauno valdybos viršininko pareigas. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti skundžiamų 2018 m. birželio 19 d. ir 2018 m. birželio 13 d. Įsakymų galiojimą bei uždrausti Aplinkos apsaugos departamentui skirti į nuolatines (ne laikinai) Kauno valdybos viršininko pareigas D. Š. ar kitą asmenį iki šio skundo išnagrinėjimo teisme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo S. P. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo padavimo metu ėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) direktoriaus pareigas, kurios po reorganizacijos nuo 2018 m. liepos 1 d. yra naikinamos. Apie tai, kad jo pareigybė yra naikinama, pareiškėjas įspėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. raštu „Įspėjimas apie pareigybės panaikinimą“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jei iki pareigybės panaikinimo pareiškėjas nebus paskirtas į kitas pareigas, jis 2018 m. birželio 29 d. bus atleistas.

Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundžiami Atrankos komisijos 2018 m. birželio 15 d. protokolinis nutarimas bei 2018 m. birželio 19 d. ir 2018 m. birželio 13 d. Įsakymai priimti darbdaviui įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 dalyje nustatytą prievolę – užtikrinti pareiškėjo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo nuomone, skundžiamais aktais buvo pažeista jo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti bei vertino, jog pareiškėjas teikė skundą dėl procedūrų, reikšmingų jį atleidžiant Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog skundo padavimo teismui metu pareiškėjo atleidimo procedūra VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dar nebuvo pasibaigusi ir galutinis sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų nėra priimtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliami klausimai, susiję su pareiškėjo nurodytomis atleidimo procedūromis, būtų nagrinėjami, sprendžiant dėl sprendimo atleisti jį iš Kauno RAAD direktoriaus pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, jeigu apskritai toks sprendimas būtų priimtas ir dėl jo pareiškėjas teiktų skundą teismui.

III. Pareiškėjas S. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui atsisakius priimti skundą, užkertamas kelias pareiškėjui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bei reikalauti atkurti teisinius santykius į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis gali kreiptis į teismą, prašydamas apginti pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų atleistas iš pareigų. Teigia, kad jeigu atsakovas akivaizdžiai neteisėtais aktais ir veiksmais pakeistų pareiškėjo darbo sąlygas, tačiau jis nebūtų atleidžiamas iš pareigų, pareiškėjas neturės galimybės apginti savo teisėtų interesų kreipiantis į teismą. Tokiu būdu yra ribojama pareiškėjo galimybė apginti pažeistas teises.

Pažymi, jog teismui sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2ADP1-178 „Dėl S. P. skyrimo į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos viršininko pareigas“ pareiškėją paskyrė į Alytaus valdybos viršininko karjeros valstybės tarnautojo A lygio 17 kategorijos pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. Nurodo, jog šiuo įsakymu pakeistos pareiškėjo darbo sąlygos – pareiškėjas perkeltas į kitą vietovę, todėl patiria papildomas kelionės išlaidas ir laiko sąnaudas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. P. skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad keliamas ginčas yra susijęs su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjui teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui bei suformuluotų reikalavimų matyti, kad S. P. nesutinka su atsakovo Aplinkos apsaugos departamento sprendimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko pareigas paskirti ne pareiškėją, o RAAD direktoriaus pavaduotoją D. Š.. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nevertino pareiškėjo kvalifikacijos, neatsižvelgė į buvusias pareigas, išsilavinimą, Atrankos komisija padarė esminius procedūrinius pažeidimus svarstant kandidatūras, ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo paskirti jį į Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininko pareigas, į jas paskirdamas kitą asmenį. Taigi pareiškėjas kelia ne jo atleidimo iš pareigų klausimą, o teisės būti paskirtam į naujas užimamas pareigas – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko karjeros valstybės tarnautojo pareigas – pažeidimo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog besikreipiantis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad skundžiami atsakovo Įsakymai ir Nutarimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog jo skundžiamu administraciniu aktu ar atsakovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Ginčijamu 2018 m. birželio 19 d. Įsakymu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko pareigas buvo paskirtas D. Š., be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis nesutinka ir su priimtais Atrankos komisijos 2018 m. birželio 15 d. protokolo Nr. AD2-3 nutarimu bei Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. AD1-12, kurie įtakojo atsakovo sprendimo į minėtas pareigas skirti kitą asmenį priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šie aktai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo nuomone, skundžiamais aktais buvo pažeista jo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, tačiau spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo suformuluotą ginčo dalyką ir pasisakė dėl negalimumo nagrinėti atleidimo iš pareigų klausimo kol nepriimtas atleidimo iš pareigų aktas. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis nesutinka su atsakovo sprendimais, kuriais nebuvo patenkintas jo prašymas dėl siekiamų pareigų suteikimo, o Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu buvo paskirtas į visiškai kitas (Alytaus valdybos viršininko karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs tik su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjui teisinių pasekmių. Tai, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo jo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą skirti jį į Kauno valdybos viršininko pareigas, nekėlė reikalavimo panaikinti atsakovo 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. ADP1-178, nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Šis klausimas gali būti išspręstas taikant trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str.).

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. P. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė