51bea53c-e7a1-42e6-ab46-23d8320a6fa3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-145-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16034-2012-9Procesinio sprendimo kategorija3.1.6.3(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. spalio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo D. A. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo, n u s t a t ė : Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-24-436/2017 su pareiškėjo D.

A. pareiÅ¡kimu dėl Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad pirmÄ kartÄ nagrinėjant civilinę bylÄ Kauno apygardos teisme, teisėjų kolegija elgėsi Å¡aliÅ¡kai, nes priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikintas. Pakartotinai bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme, teisėjų kolegijos nariu buvęs Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M.

Å . nusiÅ¡alino, nes į bylÄ jam esant kolegijoje įtraukus naujÄ byloje dalyvaujantį asmenį – M. S., paaiÅ¡kėjo, jog Å¡io asmens ir nurodyto teisėjo artimieji yra susiję draugystės ryÅ¡iais. Visi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai yra teisėjo M. Å . pavaldume, todėl nors Å¡is teisėjas pats nusiÅ¡alino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau kiti Å¡io teismo teisėjai sieks priimti palankų teismo sprendimÄ Civilinių bylų skyriaus pirmininkui ir su juo susijusiems asmenims.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl konkretaus teisėjo (teismo) nuÅ¡alinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ . Tinkama teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nuÅ¡alinimo institutÄ , taikymas.

CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nuÅ¡alinti iÅ¡vardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. NuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ bylÄ nagrinėjant iÅ¡ pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktikÄ asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).Nagrinėjamu atveju nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas aplinkybe, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

Visgi, pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

BÅ«tent instancine teismo sprendimų peržiÅ«ros tvarka pareiÅ¡kėjas ir buvo pasinaudojęs, tačiau teigti, jog Kauno apygardos teismo teisėjai dėl Å¡ios priežasties laikytini Å¡aliÅ¡kais nėra pagrindo. Ä®statymų leidėjas tokiose situacijose draudžia bylÄ nagrinėti pakartotinai tos pačios sudėties teismui CPK 71 straipsnis).Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų pažinties su Civilinių bylų skyriaus pirmininku M. Å ., pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v.

France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Civilinių bylų skyriaus pirmininko pažintis su viena iÅ¡ proceso Å¡alių negali sudaryti pagrindo abejoti viso teismo neÅ¡aliÅ¡kumu objektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad teisėjai, dirbantys Civilinių bylų skyriuje, nėra tiesiogiai pavaldÅ«s skyriaus pirmininkui, nes Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų.

Vadinasi, tenkinus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ nurodytu pagrindu, bÅ«tų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ , kas prieÅ¡tarautų skaidrumo principui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylÄ , patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : netenkinti pareiÅ¡kėjo D.

A. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-24-436/2017 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                   Egidija Tamošiūnienė