51bae264-7c2b-4b44-b831-bcab3f7c2ff2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2200-189/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00827-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. I. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 3 800 Eur neturtinę žalÄ už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K apytiksliai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 18 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo tamsu, gulint dviaukÅ¡tės lovos pirmame aukÅ¡te skaityti ir raÅ¡yti buvo neįmanoma, nes trÅ«ko Å¡viesos, plotas neatitiko teisės aktuose numatytų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų. Kameros lango iÅ¡matavimai 110x90 cm. Langai neÅ¡varÅ«s, apsinešę purvu. Langų nuvalyti nėra galimybės, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės yra grotos. Be to, gyvenamosiose patalpose nėra Å¡ilto vandens, o galimybė nusiprausti suteikiama vienÄ kartÄ per savaitė po 15 min. duÅ¡e, todėl palaikyti asmens higienÄ neįmanoma.

Be to, kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, jo įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo baudžiamas kankinant, padaryti pažeidimai jam lėmė fizinius nepatogumus ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus (b. l. 1–3). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–17). Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymo nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, o Higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenumato.

Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, todėl įstaiga teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodo, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys kameroje esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžės, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcionuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plausti.

ApÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ nėra.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, nepagrindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu (b. l. 11–17). PareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 6 d. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atsiliepimÄ ir nurodė, kad su atsakovės argumentais nesutinka (b. l. 171). Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas apytiksliai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 18 d. Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. kovo 17 d. (b. l. 11–12, 48–51). Pažymėtina, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. Ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pažymėtina, kad HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ). EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Pažymėtina, kad ginčo tarp Å¡alių dėl kamerų ploto ir jose kalinčių asmenų skaičiaus ginčo nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m), tenkantį vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad įrengtas tualetas nėra uždaras ir toks įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), juo besinaudodamas, nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamų potyrių. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, LukiÅ¡kių TI-K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti. Dėl apÅ¡vietos ir langų įrengimo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.7 papunktyje nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus pavirÅ¡iaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai imperatyviai nustato, kad lango angoje turi bÅ«ti įstatomos metalinės grotos, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl kamerų languose įstatytų metalinių grotų atmestinos kaip nepagrįstos.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gegužės mėn. praneÅ¡imÄ â€žDėl D. I. skundo“, kuriame nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m) (b. l. 164–166). IÅ¡ teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokolų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ir LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡tų (b. l. 52–69, 72–77, 79–82, 86–87, 89–141, 143–161) matyti, kad kamerų bÅ«klė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir Å¡alinami.

Įvertinęs šiuos patikrinimų duomenis darytina išvada, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, atitinkamais laikotarpiais buvo nustatyti tam tikri (nešvarūs langai) nežymūs pažeidimai, kurie buvo pašalinti, o daugumoje kamerų pažeidimų dėl nešvarių langų ir apšvietimo neatitinkančio teisės aktų reikalavimus išvis nebuvo nustatyta. Iš aktų matyti, kad patikrinimų metu gyvenamosios patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta.

Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių kalinimo sÄ lygų ginčo laikotarpiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , Å¡ių aplinkybių nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. Skunde pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerose buvo neÅ¡varÅ«s langai, tačiau nei kamerų nei konkrečių datų nenurodė, todėl abstraktaus pobÅ«džio teiginiai nesudaro konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, jog kameros langai patikrinimo metu buvo neÅ¡varÅ«s, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė itin didelius psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d. nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės dėl apÅ¡vietos ir kamerų lango angoje įstatomų metalinių grotų, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Å¡iais aspektais pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti atmestini kaip nepagrįsti. Dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos, kad jam suteikiama galimybė nusiprausti 15 min. viena kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pagal LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4–5 nuostatas, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, kad kalinimo vietoje yra sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys Å¡ias aplinkybes, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti. Dėl karÅ¡to vandens tiekimo į kameras PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose nėra karÅ¡to vandens. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad minėta higienos norma karÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose nenustato, todėl Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visas, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiai ir aiÅ¡kiai neįvardijo, kaip pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nekonkretizavo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, tačiau, įvertinus tai, kad jo kalinimo laikotarpiu nustatytas privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu (102 dienas) pažeidimas, darytina iÅ¡vada, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, todėl sudaro pagrindÄ pripažinti, kad buvo padaryta žala. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti atlyginti 3 800 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d., tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui privatumas tualete bÅ«tų neužtikrintas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 110 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. kovo 18 d., (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. I. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti D. I. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 110 Eur (vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Bronius Januška