51b69475-e0d7-4bae-89c5-d3e43b69aaaf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-623-273/2018                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20927-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės A. B. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-712-920/2017 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. individualios įmonės priteisti 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė automobilio Fiat Ducato nuomos sutartį Nr. 2016/02/06, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui 2005 metų gamybos turistinį automobilį Fiat Ducato Chausson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į JuodkalnijÄ . 2016 m. rugpjūčio 14 d. automobilis Kroatijoje sugedo.

Mano, kad automobilio sankaba sugedo dėl natÅ«ralaus susidėvėjimo, nes atsakovė pateikė nuomotis nenaujÄ automobilį. Be to, atsakovė, pateikdama minėtÄ automobilį, apgavo ir pateikė žymiai senesnį automobilį - pagamintÄ 2002 m. rugpjūčio 5 d., nei įsipareigojo pateikti pagal automobilio nuomos sutartį - pagamintÄ 2005 metais. Po automobilio gedimo, susisiekus su A. B., jis pasakė, kad, jeigu ieÅ¡kovas turi pinigų, tai gali kviesti techninės pagalbos tarnybÄ ir sumokėti už automobilio transportavimÄ bei remontÄ , o jis ieÅ¡kovui grÄ Å¾ins visus pinigus Lietuvoje.

Nesulaukęs atsakovės pagalbos, ieÅ¡kovas dėl automobilio remonto kreipėsi į AB Lietuvos draudimÄ , kuri iÅ¡ karto ėmėsi priemonių nugabenti automobilį į servisÄ . Ä®monė „Denis“ atliko minėto automobilio remontÄ , kuris kainavo 8480 Kroatijos kronų (1130,67 Eur).Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad automobilio sankaba sugedo dėl ieÅ¡kovo nesugebėjimo naudotis automobiliu kalnuotoje vietovėje.

IeÅ¡kovo pateikta sÄ skaita neatitinka realios darbų vertės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimÄ , 300 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidoms ir 33,92 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidoms apmokėti.Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas 2005 metų automobilis Fiat Ducato Chausson, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiui. Transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. sÄ skaitÄ dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo, iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 8480 kronų sumai.Teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimo, rėmėsi CK 6.485 str. 1 d. nuostata, kad nuomotojas atsako už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kliudo naudoti daiktÄ pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trÅ«kumus nežinojo.

Teismas reikÅ¡mingomis bylai pripažino aplinkybes, kad tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties 1.6 p. nustatytas įpareigojimas atsitikus autoįvykiui arba techniniam įvykiui, nedelsiant paskambinti nuomotojui. Tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie įvykusį gedimÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gavusi ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ apie automobilio gedimÄ , atsakovė bÅ«tų pasinaudojusi KASKO draudimu bei tuo, kad automobilis bÅ«tų nemokamai pargabentas į LietuvÄ , kaip numato KASKO draudimo sutarties sÄ lygos.

Todėl teismas pripažino labiau tikėtinomis ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė nurodė ieÅ¡kovui sumokėti už automobilio transportavimÄ bei remontÄ , o taip pat žadėjo grÄ Å¾inti visus pinigus Lietuvoje. Å ias iÅ¡vadas patvirtino ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ nurodytos aplinkybės, kad techniniai gedimai yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais, o ieÅ¡kovas naudojosi automobilio draudimo sutartyje nurodyta techninės pagalbos teikimo tvarka. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju kiltų abejonės, ar atsakovas elgėsi kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas, nes žinodamas apie automobilio sankabos gedimÄ , jis pats nesinaudojo savo nurodytu optimaliausiu variantu, pagal kurį KASKO draudimas pasirÅ«pina ieÅ¡kovu bei automobilį nemokamai pargabena į LietuvÄ .

Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad sankaba sugedo dėl ieÅ¡kovo nesugebėjimo naudotis automobiliu kalnuotoje vietovėje, teismas pripažino nepagrįstomis, todėl sprendė, kad taikyti nuomos sutarties 1.9 p., pagal kurį ieÅ¡kovas yra pilnai atsakingas už automobilio remontÄ , nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties 1.6 p. numato, kad remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus ir iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ nuomotojo įmonei, tačiau 2016 m. rugpjūčio 17 d. sÄ skaita dėl transporto priemonės FIAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo, 8480 kronų sumai nėra iÅ¡raÅ¡yta nuomotojo įmonei. Kadangi teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad automobilio remonto darbai buvo suderinti su atsakovu, todėl faktÄ , kad sÄ skaita neiÅ¡raÅ¡yta nuomotojo įmonei, nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas galėtų bÅ«ti atleistas nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už iÅ¡nuomoto automobilio trÅ«kumus, net jei ir sudarydama sutartį apie tuos trÅ«kumus nežinojo (CK 6.485 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimo laikė pagrįstu.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas automobilio nuomos sutartį, patvirtino, jog gavo techniÅ¡kai tvarkingÄ ir geros bÅ«klės automobilį su visais priedais bei dokumentais. Sudarytos sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų, santykiai.

Atsakovė perdavė techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, ieÅ¡kovas iÅ¡nuomotu automobiliu važiavo apie 2000 kilometrų, juo naudojosi 6 dienas, todėl yra pagrindo teigti, kad sankabos gedimas atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės ar nerÅ«pestingumo;Automobilio nuomos sutarties 1.9 punktas numatė, kad sugadinus automobilį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas pilnai atsako už automobilio remontÄ ir jo sumokėti pinigai už remontÄ negražinami. Be to, viena iÅ¡ nuomininko pareigų - garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis iÅ¡nuomojamas, visÄ nuomos terminÄ (CK 6.483str. 1 d.).

Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniÅ¡kai prižiÅ«rėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamÄ jos bÅ«klę, atlikti einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ , jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524str. 1 d.); Pagal sudarytÄ automobilio nuomos sutarties 1.6 punktÄ , automobilį remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus su įmone ir sÄ skaita turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta įmonei. Ä®vykus gedimui ir ieÅ¡kovui pripažinus, kad sankabÄ jis sugadino pats, nemokėdamas eksploatuoti automobilio kalnuotoje vietovėje, ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyti du galimi tolesni kelionės tęsimo variantai: ieÅ¡kovas pats remontuoja sugedusį automobilį, nes pats jį ir sugadino ir pagal sutarties sÄ lygas jis įsipareigoja už automobilio remontÄ mokėti pats, o suremontavęs automobilį tęsti kelionę.

Pasinaudojus Lietuvos draudimo „Kasko“ pagalbos kelyje sÄ lygomis, ieÅ¡kovas nemokamai apgyvendinamas ir parvežamas namo arba AB Lietuvos draudimo partneriai pagal „Kasko“ sÄ lygas siÅ«lo tęsti kelionę kitu savo pasiÅ«lytu transportu, o sugedęs automobilis pargabenamas namo. Kadangi ieÅ¡kovas pasirinko pirmÄ jį variantÄ , sutiko už remontÄ mokėti pats, nes norėjo toliau tęsti kelionę su Å¡iuo automobiliu. Atsakovei nėra pagrindo grÄ Å¾inti pinigus už automobilio remontÄ ;Teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, vertinti tik vienos pusės pateikti įrodymai, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus įrodymus;

Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas nepasinaudojo KASKO draudimo paslaugomis, bei tuo, kad automobilis bÅ«tų pargabentas į LietuvÄ , kaip numato KASKO draudimo sutarties sÄ lygos. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad yra KASKO draudimo pagalba kelyje paslauga, kuria jis ir pasinaudojo, automobilis buvo nemokamai nugabentas iki serviso, ieÅ¡kovas su Å¡eima buvo nemokamai apgyvendintas kelioms dienoms vieÅ¡butyje, kol vyko remontas. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino;IeÅ¡kovas pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas, pagal kurias automobilį remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus su įmone ir sÄ skaita turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta įmonei.

IeÅ¡kovas nederino remonto darbų su atsakove, ieÅ¡kovo pateiktoje sÄ skaitoje už remontÄ Ä¯raÅ¡yta nereali kaina, Kroatijos įmonė „Inter cars“ pateikė duomenis, jog įmonė identiÅ¡kÄ sankabÄ pasiÅ«lė už 71,50 Eur, o ne už 864 Eur kaip nurodo ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje. Å ios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Už atliktus remonto darbus iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita buvo ne atsakovės įmonei, todėl atsakovė net negali įtraukti Å¡ios sÄ skaitos į savo iÅ¡laidas. Nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas sumokėjo sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ , nes nėra nei kasos čekio ar banko pavedimo kopijos.

Byloje iÅ¡ viso nėra pateikta, jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas pinigus sumokėjo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės, neįvertinus ginčo klausimui spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, tinkamai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus į bylÄ pateiktų įrodymų, ieÅ¡kovas nepagrindė savo tariamai patirtos turtinės žalos dydžio, todėl teismas neteisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimo pagrįstumas dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, vertinti tik vienos pusės pateikti įrodymai, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus įrodymus. Dėl įrodinėjimÄ civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymoCPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).Dėl nustatytų bylos aplinkybių ir jų vertinimoIÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas 2005 metų automobilis Fiat Ducato Chausson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiui kelionei į JuodkalnijÄ .

Transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (b. l. 9-14). Kaip nurodė ieÅ¡kovas, nuvažiavus iki Kroatijos 2016-08-14 automobilis sugedo. Susisiekus telefonu su atsakovu A. B., jis sutiko apmokėti automobilio remonto iÅ¡laidas sugrįžus į LietuvÄ . Pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. sÄ skaitÄ dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 8480 Kroatijos kunų (1130,67 eurų) sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo.

Kadangi atsakovė nesutiko ieÅ¡kovui atlyginti jo patirtus nuostolius, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1130,67 Eur.Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , nurodydama, kad automobilio sankabos gedimas atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės ar nerÅ«pestingumo, todėl atsakovė neprivalo atlyginti remonto iÅ¡laidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas nederino remonto darbų su atsakove, ieÅ¡kovo pateiktoje sÄ skaitoje už remontÄ Ä¯raÅ¡yta nereali kaina, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ne atsakovės įmonei, be to, byloje iÅ¡ viso nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas pinigus už remontÄ sumokėjo.

Tarp Å¡alių sudarytos automobilio nuomos sutarties 1.6 p. numatė, kad atsitikus autoįvykiui arba techniniam įvykiui, nedelsiant paskambinti nuomotojui kont. tel. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus ir iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ nuomotojo įmonei. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie įvykusį gedimÄ . Kadangi automobilis buvo remontuojamas Kroatijoje, todėl teismas laikė labiau tikėtinomis ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas A.

B. nurodė ieÅ¡kovui sumokėti už automobilio transportavimÄ bei remontÄ , o taip pat žadėjo grÄ Å¾inti visus pinigus Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ laiko pagrįsta dar ir dėl to, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ apie automobilio gedimÄ , nepasinaudojo KASKO draudimu bei tuo, kad automobilis bÅ«tų nemokamai pargabentas į LietuvÄ , kaip numato KASKO draudimo sutarties sÄ lygos, o ieÅ¡kovas naudojosi automobilio draudimo sutartyje nurodyta techninės pagalbos teikimo tvarka.Automobilio nuomos sutarties 1.9 punktas numatė, kad sugadinus, praradus automobilį ar vagystės atveju dėl nuomininko kaltės, nuomininkas pilnai atsako už automobilio remontÄ ar jo vertės kompensavimÄ nuomotojui, jei Å¡ie nuostoliai nekompensuojami pagal automobilio KASKO draudimo sÄ lygas, o jei kompensuojama nepilnai, padengia kompensuojamÄ jÄ dalį.

Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I dalies  1.26 p. ir 8.1.3 p. techniniai gedimai yra nedraudžiamieji įvykiai, todėl draudimo bendrovei nekilo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis sugedo dėl ieÅ¡kovo kaltės ar nerÅ«pestingumo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis sugedo dėl ieÅ¡kovo kaltės ir dėl to Å¡iuo atveju negali kilti ieÅ¡kovo atsakomybė pagal automobilio nuomos sutarties 1.9 punktÄ .IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯monės „Denis“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ dėl transporto priemonės FIAT valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo 8480 Kroatijos kunų sumai (b. l. 15-16), kas atitinka 1130,67 Eur. SÄ skaita turi visus privalomus rekvizitus, pasiraÅ¡yta remontÄ atlikusios įmonės ir ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo. Nors ieÅ¡kovas nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio, kad sÄ skaitoje nurodytÄ pinigų sumÄ sumokėjo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, kad kelionės metu automobilis FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo, buvo remontuojamas, o nesumokėjus už automobilio remontÄ ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs tęsti kelionės. Be to, pažymėtina, kad autoservisÄ iÅ¡rinko draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kuri ir nugabeno sugedusį automobilį.

Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl automobilio remonto patyrė 1130,67 Eur nuostolių. Kadangi teismas pripažino, kad automobilio remonto darbai buvo suderinti su atsakove, todėl aplinkybė, kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ne nuomotojo įmonei, Å¡iuo atveju neatleidžia atsakovės nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.Atsakovė, nesutikdama su priteistu nuostolių dydžiu nurodo, kad už remontÄ pateiktoje sÄ skaitoje įraÅ¡yta nereali kaina, nes Kroatijos įmonė „Inter cars“ pateikė duomenis, jog įmonė identiÅ¡kÄ sankabÄ pasiÅ«lė už 71,50 Eur, o ne už 864 Eur kaip nurodo ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje.Nors atsakovė nurodė, kad sÄ skaitoje yra įraÅ¡yta per didelė remonto kaina, tačiau objektyvių ir neginčijamų duomenų apie sankabos vertę ir remonto darbų vertę nepateikė.

Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2016 m. spalio 27 d. pažymoje nurodoma, kad naujos sankabos komplektas ( su iÅ¡minamuoju guoliu) automobiliui FIAT DUCATO kainuoja 259,48 Eur ( b. l. 37-38), tačiau joje nenurodyta remonto darbų kaina. Kroatijos įmonės „Inter cars“ pateiktus duomenis apie sankabos rinkinio 71,50 Eur kainÄ teismas vertina kaip neinformatyvius, kadangi nėra nurodyta automobilį indentifikuojančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikta įmonės „Denis“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. sÄ skaita įrodo atlikto automobilio remonto kainÄ , o atsakovės pateikti įrodymai Å¡ių duomenų nepaneigė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovui jo patirtus 1130,67 Eur nuostolius.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes iÅ¡spręsdamas bylÄ , teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi atsakovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                      Izolda Nėnienė