N-442-1178-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N442-1178/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-01273-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimu T. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 3 000 Lt bauda dėl to, kad būdamas UAB „BTA Draudimas“ generaliniu direktoriumi, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. leido dirbti D. J. B. UAB „BTA Draudimas“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), nepranešęs apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pažeisdamas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismas nurodė, kad darbo sutartis su D. J. B. buvo pasirašyta 2010 m. lapkričio 30 d., todėl 2010 m. gruodžio 1 d. su D. J. B. jau buvo susitarta dėl darbo sąlygų, ji jau nebebuvo kandidatė, pretenduojanti į draudimo agento darbą, o asmuo, su kuriuo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią pirmoji jos darbo diena turėjo būti 2010 m. gruodžio 3 d. Todėl T. P. versiją, kad D. J. B. veikla įmonės patalpose 2010 m. gruodžio 1 d. laikoma kaip kvalifikacinis pokalbis prieš apsisprendžiant dėl darbo sutarties sudarymo, teismas atmetė kaip prieštaraujančią bylos medžiagai.

Teismas rėmėsi liudytojos A. Z. pirminiu paaiškinimu ir konstatavo, kad D. J. B. 2010 m. gruodžio 1 d. buvo darbo vietoje, jai buvo žinoma darbo specifika, prašymą priimti į darbą ji buvo parašiusi dar spalio mėnesį, darbo sutartis su ja jau buvo sudaryta. Valstybinės darbo inspektoriaus patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, kad patikrinimo metu patalpoje rastos keturios dirbančios moterys taip pat patvirtina, kad D. J. B. niekuo nesiskyrė nuo kitų trijų darbuotojų, todėl spręstina, kad D. J. B. buvo pakviesta į darbovietę ne dėl supažindinimo su darbo sąlygomis, mokymo, o dėl kitų priežasčių, susijusių su jos darbo funkcijų atlikimu.

Pažymėjo, kad draudimo specialisto darbo ypatumai lemia, kad buvimo darbo vietoje metu nebūtinai sukuriamas materialus darbo produktas. Toks darbuotojas atlieka veiksmus, kurie ilgainiui nulemia darbdavio laukiamą rezultatą (draudimo polisų klientams pardavimą), todėl byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog 2010 m. gruodžio 1 d. UAB „BTA Draudimas“ patalpose D. J. B. dirbo realų darbą. Kadangi nustatyta, jog D. J. B. 2010 m. gruodžio 1 d. realiai dirbo UAB „BTA Draudimas“ naudai, dirbo konkretų darbą, pakluso nustatytai darbo tvarkai, nors apie jos įdarbinimą buvo nepranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, teismas sprendė, kad T.

P. padaryta veika atitinka Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus nelegalaus darbo požymius ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 413 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei iš teismo nutarimo konstatuojamosios dalies pašalinti sakinį „T. P. vertėsi nelegaliu darbu“. Paaiškina, kad A. Z. be jo pavedimo 2010 m. gruodžio 1 d. pakvietė D. J. B. užeiti į bendrovės Kauno skyrių, nors iš Vilniaus dar nebuvo gauta rašytinė darbo sutartis ir darbuotojui suteikiami slaptažodžiai, skirti prieigai prie duomenų bazės kompiuteryje, todėl D. J. B. nebuvo įteiktas darbo pažymėjimas ir pareiginė instrukcija. Mano, kad vien D. J. B. sėdėjimas prie stalo darbo vietoje, nesant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, negali būti traktuojamas kaip administracinis teisės pažeidimas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N575-568/2012, nes, priešingai nei nurodytoje byloje, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįrodytas darbo faktas. Nurodo, kad patikrinimą atlikę darbo inspektoriai nesidomėjo, kokios turėtų būti D. J. B. darbo funkcijos ir kur yra jos darbo vieta. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į A. Z. parodymus, kad inspektorė D. J. B. diktavo, ką rašyti pasiaiškinime. Mano, kad byloje nėra įrodymų, jog D. J. B. 2010 m. gruodžio 1 d. realiai ir atlygintinai dirbo, kad ji laikėsi nustatytos darbo tvarkos bei kad ji padarė darbdaviui naudingą darbą, todėl veika perkvalifikuotina į ATPK 1886 straipsnio 1 dalį. Taip pat teigia, kad nuobauda yra neproporcinga, skirta neatsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nevertinus galimybės taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai dėl D. J. B. nelegalaus darbo UAB „BTA Draudimas“. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis, sudaryta tarp D. J. B. ir T. P., įsigaliojo 2010 m. lapkričio 30 d. Pagal sudarytą darbo sutartį D. J. B. turėjo pradėti dirbti tik 2010 m. gruodžio 3 d. Taigi vertintina, kad 2010 m. gruodžio 1 d. jau buvo sutarta dėl D. J. B. pareigų, darbo vietos, taip pat buvo nustatytas darbo laikas bei aptartas darbo užmokestis, t. y. darbdavio ir D. J. B. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad D. J. B. 2010 m. gruodžio 1 d. jau buvo pradėjusi realiai dirbti bendrovės naudai.

Šiuo atveju Institucija aplinkybę, jog D. J. B. 2010 m. gruodžio 1 d. realiai dirbo bendrovės naudai, grindžia iš esmės vien tik patikrinimą atlikusio inspektoriaus parodymais, jog D. J. B. patikrinimo metu dirbo, nes sėdėjo prie kompiuterio (b. l. 45), bei patikrinimo aktu, kuriame užfiksuota, jog D. J. B. buvo rasta darbo vietoje kartu su kitomis trimis darbuotojomis ir ji nesiskyrė nuo kitų darbuotojų (b. l. 6). Tačiau šie įrodymai nėra pakankami daryti neabejotiną išvadą, kad patikrinimo metu D. J. B. atliko konkrečias darbo funkcijas, t. y. realiai dirbo bendrovės naudai, o ne bendravo su darbuotoja A. Z. apie būsimo darbo funkcijas, kaip teigė pati D. J. B. ir A. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 45-47). Pažymėtina, kad tokie parodymai iš esmės neprieštarauja ir šių asmenų pirminiams paaiškinimams (b. l. 7, 8). Byloje nėra duomenų, jog D. J. B. būtų dirbusi su klientais, taip pat nėra nustatyta, kad kas nors būtų matęs ją atliekant darbo funkcijas. Taigi jokių duomenų apie konkrečias D. J. B. atliktas darbo funkcijas byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog patikrinimo metu D. J. B. realiai dirbo bendrovės naudai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla T. P. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

T. P. (T. P.) apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir T. P. (T. P.) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė