51b2e5de-e06d-4a33-8f56-3d1c9b8fe81b · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6-674/2017(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01300-2016-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.3; 3.2.6.1. RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Raseiniai Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, Gitanai Liogailieneidalyvaujant ieÅ¡kovei Z. S., jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,atsakovams J. D., S. B., jų atstovei advokatei R. Klimienei, A. D.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. D., S. B., A. D., tretysis asmuo Raseinių 1 – ojo notartų biuro notarė Kristina Å ilkienė, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių perkėlimo. n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Z. S. praÅ¡o 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. ASR1069, kuria J. D. ir S. B. dovanojo A. D. 2,4000 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A.

D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eurų; perkelti Z. S. pirkėjo teises pagal sutartį, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eurų; priteisti iÅ¡ Z. S. 2400,00 Eurų A. D.; priteisti Z. S. iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas žyminį mokestį ir 700,00 advokato pagalbos iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė parodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu, kurio savininkės buvo J.

D. ir S. B.. 2016 m. birželio 2 d., deklaruodama pasėlius ji pastebėjo, kad Å¡io žemės sklypo pasėlius deklaravo A. P.. Ji žinojo, kad J. D. buvo šį sklypÄ iÅ¡nuomojusi kitam Å«kininkui A. S.. Jis tos žemės nedeklaruodavo, o tik nusiimdavo derlių, o deklaruodavo J. D.. Užklaususi įmonę Registrų centrÄ , ji sužinojo, kad 2015 m. balandžio 23 d. atsakovės J. D. ir S. B. sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo A. D. 2,4000 ha ploto žemės sklypÄ . Norint parduoti žemės sklypÄ reikalinga susimokėti iÅ¡ pradžių 29,00 Eur, po to informuoti žemės naudotojÄ , o jo nesant gretimų sklypų savininkus apie tai, kad parduoda žemę.

Ji mano, kad A. D. norėjo apeiti įstatymÄ ir įsigyti šį žemės sklypÄ , dėl to pamokė atsakoves , kad reikia dovanoti, o ne parduoti žemę. Ji yra įsitikinusi, kad A. D. pirko Å¡iÄ Å¾emę. IeÅ¡kovė nurodė, kad D. dažniausiai atsiskaito pavedimais, tačiau žemės pirkimo laikotarpiu iÅ¡grynino pinigus iÅ¡ sÄ skaitos nuėmęs 700 Eur 2016 m. balandžio 17 d., 1000,00 Eur balandžio 21 d., vėl 1000,00 Eur balandžio 22 d. Jos manymu, A. D. pinigus taip iÅ¡grynino todėl, kad daugiau nei 1000 Eur bankomatas neleidžia iÅ¡ karto iÅ¡gryninti.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji supirkinėja žemes, žino, kad seni žmonės nepasitiki bankais ir praÅ¡o sumokėti grynais pinigais. Ji mano, kad A. D. su atsakovėmis atsiskaitė grynais pinigais. IeÅ¡kovei taip pat keista, kad staiga dvi senutės sumÄ sto padovanoti paskutinį savo turtÄ . Kokia S. B. padėtis ji nežinanti, jos nepažinojusi, o J. D. turėjusi tris sklypukus, kurių vienÄ pardavė ieÅ¡kovei ir apiforminta buvo kaip fiktyvi dovanojimo sutartis vien todėl, kad nereikėtų mokėti tų 29,00 Eur.

Jai kaip pirkėjai, kad ji moka pinigus ir formina dovanojimo sutartį jokios naudos nėra. Ä®gijėjui leidimas kainuoja tik 9,00 Eur. Be to, J. D. norėjusi, kad ji sumokėtų visas iÅ¡laidas pas notarÄ , bet ji užsispyrė ir nemokėjo. Mano, kad J. D. ir S. B. susigundė vien todėl, kad jos pačios įstatymų nežinojo, o A. D. sumokėjo viskÄ , o joms nereikėjo mokėti tų 29,00 Eur. Nors J. D. dukra sakė, kad jiems tų žemių nereikia, tačiau žemes galima ir parduoti, be to galima palikti ir po mirties, nes turi vaikų, anÅ«kų.

Be to galima ir susirgti. Mano, kad niekas neskuba taip greitai to savo turto dovanoti. Tai, kad su D. bendrauja, nėra priežastis dovanoti žemę. Ieškovei taip pat keistai atrodo, kad žemę dovanojo svetimam žmogui. Dėl to prašo ieškinį patenkinti.Atsakovė J. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji parodė, kad ji pasitarusi su vaikais, su sese nusprendė padovanoti žemę. Vaikams ši žemė nereikalinga. Jie labai gražiai sutiko su S. D., geriau nei su bet kokia gimine, su jais sueina, kartu švenčia šventes.

Tai, kad žemę padovanojo A. D., tai buvo toks susitarimas. A. tėvas S. D. pasakė, kad jis jau senas, sÅ«nus jaunas tegu jis dirba žemę. Atsakovė nurodo, kad nei ji, nei sesuo negavo jokių pinigų. Jos nežadėjo parduoti žemės, nutarė jÄ atiduoti už dykÄ . Pačios atsakovės žemės nebegali dirbti, nusenusios, jų vaikams nereikia, todėl nusprendė atiduoti. A. D. yra geras žmogus, jai padeda, paveža kur reikia, vaistų parveža, o kai papraÅ¡o , ir malkų atveža.

Tai nebuvo paskutinis jos turtas. Ji dar turi vienÄ Å¾emės sklypÄ 66 arus, bet mano, kad ir jÄ atiduos, nes nebeturi sveikatos dirbti . Taip pat turi ir žemės sklypÄ po pastatais bei pastatus. TÄ dovanotÄ Å¾emę dirbo S., po to K.. Deklaruodavo ji pati. Toliau dirbti žemės tie žmonės nebenorėjo, todėl nusprendė jÄ padovanoti A. D.. Jokios naudos iÅ¡ dovanojimo nesitikėjo. Ji gauna pensijÄ Â ir jai jos pakanka. Ji pripažįsta, kad su Z. S. anksčiau buvo sudariusi žemės dovanojimo sutartį, nors iÅ¡ tikro gavo pinigus, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad Z.

S. taip norėjo. Jai buvo tas pats kaip ta sutartis sudaryta.    Atsakovė S. B. parodė, kad ji kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji žemę kartu su seserimi J. D. padovanojo A. D., pinigų negavo. Jos pasitarė su vaikais, nusprendė, kad yra pasenusios, vaikams žemės nereikia ir padovanojo. Daugiausia jie bendravo su A. D. seneliais, o S. D. pasakė, kad geriau žemę atiduoti jo vaikui A.. S. yra tokio amžiaus, kaip ir jos sūnus, jie buvę klasiokai, amžius apie 53-54 metus.

Su A. D. juos sieja tolima giminystė, t.y. su A. močiute jÄ siejo tolima giminystė per senelius, kurie buvo pusbroliai. Be to, jie artimai vieni su kitais bendrauja. Ji gauna pensijÄ apie 250 eurų. Taip pat turi namÄ ir sklypÄ , dar 40 arų žemės sklypÄ . Vaikams pinigų nereikia, jie dirba gerus darbus. Padovanojo A., nes jis dirba žemę. Be to yra geras žmogus, iÅ¡ žmogiÅ¡kų paskatų jai padeda, jei reikia , nuveža į Raseinius, pas daktarų, parveža vaistų.   Atsakovas A. D. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Jis parodė, kad gavo žemės sklypÄ dovanų, už jį pinigų nemokėjo. Jo seneliai artimai bendravo su atsakovėmis. Jos norėjo dovanoti žemę jo tėvui S. D., tačiau tėvas nusprendė su atsakovėmis pasikalbėti, kad jos žemę padovanotų jam , nes jis turi mažiau žemės. Jis buvo nuvykę pas notarÄ ir paklausė ar gali jam žemę padovanoti svetimi žmonės. Notarė klausė ar tai iÅ¡ tiesų dovanojimas, jie patvirtino, kad taip. Jis pinigų atsakovėms nemokėjo.

Tam kraÅ¡te, kur yra dovanota žemė, jis žemės daugiau neturi, todėl jam neapsimoka technikÄ varyti į tÄ sklypÄ . Dėl to Å¡iÄ dovanotÄ Å¾emę dirba P.. Dėl iÅ¡grynintų pinigų paaiÅ¡kino, kad tada buvo pavasaris, jis turi daug žemės, Å«kininkauja, besiruoÅ¡damas pavasario darbams ruoÅ¡ia technikÄ , iÅ¡leidžia dideles pinigų sumas. Be to turi keturratį, kad jį paruoÅ¡ti sezonui, pirko detales, mokėjo grynais. Grynųjų jam reikia, nes daug kÄ turguje perka Jam padovanojo žemę todėl, kad atsakovės artimai bendravo su jo seneliais.

Jis ar jo tėvas atsakovėms padeda, parveža vaistų, nuveža į Raseinius ar kur joms reikia.Trečiojo asmens Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė į teismÄ neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.Liudytoja D. T. paaiÅ¡kino, kad ji žinojo jog jos mama ketina padovanoti žemės sklypÄ ir jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Jie Å¡eimoje yra keturi vaikai ir visi apie tai žinoję. Ji nei dirbo tÄ Å¾emę, nei jai jos reikia. Mano, kad tÄ Å¾emę dirbo jos mama.

D. T. yra dirbanti ir jokio ryÅ¡io su žeme neturi. Ji dar turi tris brolius: du dirba užsienyje, vienas dirba Lietuvoje statybininku. Apie kokių nors pinigų gavimÄ ` už žemę jai nėra žinoma. Kokio dydžio žemės sklypas ji taip, pat nežino. Jiems visiems nekilo klausimų, kodėl mama žemę padovanoja, o ne vaikams palieka. Kiek mama turi žemės, ji nežino, nesidomėjo. Ji su D. Å¡eima pažįstami, A. D. tėvus taip pat pažįsta. Jos seneliai ir A. D. seneliai artimai bendravo ir taip jau yra daug metų. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 72,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5).

Žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso A. D. nuo 2015-05-05 pagal 2015-04-23 dovanojimo sutartį Nr. ASR1069 (b. l. 6-7, 39). Pridedama žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) planas, sudarytas 2008-10-10. (b. l.

8) Dovanojimo sutartis sudaryta 2015-04-23, kuria S. B. ir J. D., padovanojo A. D. žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). notarinio registro Nr. ASR1069 (b. l. 15-18) IeÅ¡kovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokate L. Užubaliene, už paslaugas sumokėjusi 700,00 Eur (b. l.

54) Z. S. yra 2016 m. birželio 2 d. pateikusi paramos už žemės Å«kio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kÄ (b. l. 57). Z. S. yra Å«kininkė, įregistravusi Å«kį (duomenys neskelbtini). (b. l. 58), ji yra gavusi 2015-08-10, Nr. 11L-140-(14.11.37) ir 2016-07-05, Nr. 11L-106-(14.11.37) leidimÄ Ä¯sigyti žemės Å«kio paskirties žemės (b. l. 59). J. D. 2015-11-24 dovanojimo sutartimi dovano Z. S. žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Notarinio registro Nr. ASR2561 (b. l. 80-82).

Pakvitavime nurodoma, kad Z. S. sumokėjo J. D. už 0,25 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 290,00 Eur. J. D. nurodė, kad pinigus gavo (b. l. 83). Pridedama pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus: žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribojasi su žemės sklypais: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai T. P. ir G. P., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. S., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininklas I.

M. (b. l. 84, 85) ) DNB bankas nurodęs, kad J. D. ir S. B. banke sÄ skaitų neturi. A. D. banke sÄ skaitų turi ir pateikta jų iÅ¡raÅ¡ai nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01. Matyti, kad sutarties sudarymo dienÄ Â didelės pinigų sumos nuimtos nebuvo. IÅ¡ kitų DNB banko iÅ¡rašų matyti, kad didesnės sumos pinigų nuraÅ¡ymai A. D. sÄ skaitoje buvo 700,00 Eur 2015-04-19; 2015-04-22 2015-04-22 – po 1000,00 Eur (b. l. 86-87, 88-92, 93-94) Lietuvos kredito unijoje A. D. sÄ skaitoje 2015-04-27 iÅ¡laidos 400,00 Eur, likutis 1108, 83 Eur (b. l. 95).

J. D., S. B. ir A. D. nėra UAB Medicinos bankas klientai (b. l. 106) Raseinių kredito unijoje J. D. ir S. B. sÄ skaitų neturi. A. D. yra Unijos narys, jo sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 iÅ¡raÅ¡ai, likutis 28,96 Eur ir likutis 1108,83 Eur, 2015-04-27 iÅ¡laidos 400,00 Eur (b. l. 107-109) J. D. ir s. B. yra pateikusios mokėjimo kvitus už teisines paslaugas bendrai 400,00 Eur sumaiL. J. D. – 200 Eur ir S. B. 200 Eur (b. l. 111-114) AB Swedbank A. D. sÄ skaitos neturi. J. D. ir S. B. Å¡iame banke sÄ skaitas turi, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-06-01 jokių operacijų atlikta nebuvo .Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas.

Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai iÅ¡liktų stabilÅ«s. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iÅ¡ sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apsaugoti sÄ Å¾iningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lÅ«kesčius, t. y. pagrįstÄ tikėjimÄ , jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai privataus ar vieÅ¡ojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ .

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų .Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė Z. S. prašė pripažinti apsimestine žemės dovanojimo sutartį tarp atsakovių J. D. ir S. B. kaip dovanotojų, bei A. D. kaip apdovanotojo. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui. Vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan.. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Atsakovės nurodė, kad jos artimai bendrauja su atsakovo A. D. tėvu, seneliais, kartu švenčia šventes, A. D. ir jo tėvas paveža atsakoves į Raseinius, parveža vaistų, maisto, nuveža pas gydytojų, kai paprašo tai parveža ir malkų. Šeimomis bendrauja kelios kartos, karta iš kartos. Atsakovė J.

D. nurodė, kad jos seneliai ir A. D. seneliai buvo giminaičiai, pusbroliai. Be to atsakovės nurodė, kad jos padovanojo žemę A. D. dėl to, kad jis žemę dirba, o jų vaikai žemės nesiruošia dirbti, pačios dėl garbaus amžiaus žemės dirbti nebegali. Norėjo, kad žemė būtų dirbama. Teismas atsakovių motyvus laiko tinkamais ir įtikinamais. Be to tiek atsakovės J. D. ir S. B., tiek atsakovas A. D. teisme davė parodymus, kad dovanojimas buvo būtent tikroji šalių valia, tai jie patvirtino ir notarei, tvirtinant dovanojimo sutartį.

Atsakovai tvirtina, kad sandoris buvo neatlygintinis, A. D. nemokėjo, o J. D. ir S. B. negavo jokio turtinio pobÅ«džio atsiskaitymo už padovanotÄ Å¾emę. Teismas jų duotais parodymais neturi pagrindo netikėti.IeÅ¡kovės argumentas, kad A. D. 2016-04-19 nuėmęs iÅ¡ sÄ skaitos 700 Eur, 2016-04-21 - 1000,00 Eur ir 2016-04-22 - 1000,00 Eur ir bÅ«tent Å¡iuos pinigus sumokėjo atsakovėms už žemę, teismo neįtikino.Atsakovas A. D. paaiÅ¡kino, kur iÅ¡leido pinigus, parodė, kad jis yra Å«kininkas, (to neneigia nė viena Å¡alis), buvo pavasaris, tokiu metu jis patiria daug iÅ¡laidų pasiruoÅ¡damas pavasariniams Å«kio darbams, technikos remontui.

Taip pat jis turi keturratį, kurį remontavo, pirko ir mokėjo už detales. Dalį iÅ¡grynintų lėšų iÅ¡leido perkant turguje, kur negali atsiskaityti pavedimais. IeÅ¡kovės Z. S. argumentÄ , kuriuo ji įrodinėja apsimestinį sandorį, kad bÅ«tent tarp jos (ieÅ¡kovės) ir atsakovės J. D. jau praeityje yra buvęs toks atvejis, kai žemės pirkimÄ jos įformino kaip dovanojimÄ , teismas laiko ne šios bylos dalyku. Be to pati ieÅ¡kovė pripažino, kad bÅ«tent ji supirkinėja žemes ir kad bÅ«tent ji buvo praeityje buvusios dovanojimo sutarties iniciatorė, ji gavo žemę dovanų ir už jÄ sumokėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Sutinakamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir civilinio kodekso nenumatytas sutartis , jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Å io straipsnio 2 d. numato, kad draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyurus atvejus, kaim patreigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį.Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Z.

S. ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio neįrodė, rodėl ieÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys atmestini.Sutinakamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprenimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡Â asntrosios Å¡alies. LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.Atsakovės patyrė po 200,00 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai (b. l. 111-114), kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Netenkinus ieÅ¡kinio iÅ¡ ieÅ¡kovės Z.

S. J. D. priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir S. B. priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡ ieÅ¡kovės Z. S. priteisinos teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Z. S. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z.

S. 9,63 eur (devynis eur 63 cnt) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ AB „Swedbank“, banko kodas 73000, į. kodas 5660.      Priteisti iÅ¡ Z. S. 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų J. D. naudai. Priteisti iÅ¡ Z. S. 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų S. B. naudai. Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                           Aurelija PetkevičienėLAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.