2018-01-31 Nr. AB-2397-3-61-3-01811-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3081-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-506(246), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutiko ir skunde paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjui nėra privaloma būti Lietuvos Respublikoje tam, kad tinkamai vykdytų įmonės veiklą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į vėjo energetikos veiklos plėtojimo ypatumus, o vykdytos pareiškėjo apklausos metu neuždavė jokių papildomų klausimų dėl įmonės veiklos specifikos, nors turėjo vertinti būtent Bendrovės veiklą. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rizvis“ (toliau – ir Bendrovė) atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. turi nuosavą kapitalą, 3 darbuotojus ir vykdo veiklą 6 mėn., todėl Migracijos departamentas be jokio teisinio pagrindo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas nesutiko su sprendime išdėstytais teiginiais, kad Bendrovė laikytina fiktyvia ir pažymėjo, kad sprendime nėra nurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punkte nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas galėtų teigti, kad įmonė laikytina fiktyvia. Pareiškėjo manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės fiktyvumą ir pagrindžiančių pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi neteisėtumą. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl vykdomos veiklos, papildomai pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog buvo bandyta išsiaiškinti dėl Bendrovės veiklos vykdymo, susisiekiant su Bendrove telefonu arba elektroniniu paštu, ir paaiškino, kad nebuvo nei vieno skambučio ir elektroniniai laiškai nepasiekė adresato inforizvis@gmail.com, o Bendrovės patalpos šiuo metu yra remontuojamos.

4. Pareiškėjas teigė, kad nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nes sprendime nurodomos tik abejonės dėl sąžiningo tikslo plėtoti verslą ir realios įmonės veiklos. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos Respublikos įstatymo ar išvykimo termino, todėl atsakovo teiginiai dėl nelegalios migracijos nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.

5. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai pasisako dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyto pagrindo buvimo, ir pažymėjo, kad Bendrovė nėra mažmenine prekyba užsiimanti įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitų faktūrų kiekis kaip nors lemtų Bendrovės veiklą. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad yra sudaręs kelias paslaugų teikimo sutartis ir siekia plėtoti vėjo energetikos projektą, o pagrindinis Bendrovės partneris yra OU „Energo group“, todėl pagrindo teigti, kad Bendrovė neužsiima teisėta veikla, nėra.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (I t., b. l. 20–25) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime teigė, kad vertinant pateiktą paraišką dėl laikino leidimo gyventi suteikimo, vertinami ne tik pateikti duomenys, bet ir vykdoma asmens apklausa. Pareiškėjo apklausos rezultatus Migracijos departamentas vertino kaip paviršutiniškus, stokojančius konkretumo ir žinių. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją, nors to buvo prašoma pasirašytinai. Pareiškėjo atsakymai į klausimus buvo lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos ir konkrečiai neatsakantys į pateiktus klausimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo dalyvavimą Bendrovės veikloje apibūdino būsimuoju laiku ir yra paaiškinęs, kad jis ir kiti Bendrovės akcininkai dažniausiai būna (duomenys neskelbtini), o su darbuotojais bendrauja Skype pagalba. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas turi tik vieną klientą, su kuriuo derybas veda nuo 2016 m. gegužės mėn., ir negali pateikti duomenų, susijusių su Bendrovės gaunamomis pajamomis ir pelnu 2016 metais, taip pat negali apibūdinti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos ir nežino, kokie reikalavimai taikomi įmonėms, kurių dalyviai siekia gauti leidimus.

8. Teigė, kad pareiškėjo įmonė UAB „Rizvis“ vykdomai veiklai pagrįsti pateikė 7 kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašė su ta pačia įmone, kasos pajamų orderius pasirašė įmonės direktorius, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kitų duomenų, pagrindžiančių įmonės veiklą, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas yra pateikęs tik kelis paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų sudarytų sutarčių vykdymą, todėl atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo įmonė tik imituoja steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, todėl Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir paaiškinimų apie Bendrovės veiklą atitikimo tikrovei. Migracijos departamentas taip pat teigė, kad siekiant patikrinti, ar UAB „Rizvis“ užsiima deklaruota veikla, buvo nuvykta paraiškoje nurodytu Bendrovės adresu, tačiau nerasta jokių Bendrovės vykdomos veiklos požymių, t. y. nebuvo Bendrovės iškabos ar kitos informacijos apie vykdomą Bendrovės veiklą. Atsakovo atstovai bandė susisiekti su Bendrove kontaktiniu telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau telefonas buvo išjungtas, o atsakymo į elektroninį laišką atsakovas negavo. Migracijos departamentas 2017 m. spalio 24 d. taip pat pateikė papildomus dokumentus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenis apie Bendrovėje dirbančius darbuotojus, Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vykdytos apklausos, su vienu iš Bendrovės akcininkų B. H. Z. A., protokolą.

9. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktų dokumentų visumą, manė, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo išdėstyti paaiškinimai ir pateikti duomenys dėl ketinamos vykdyti veiklos neatitinka tikrovės.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-506(246), kuriuo buvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 29 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, taip pat pridėjo: (duomenys neskelbtini) paso kopiją, 2016 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmens teistumą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinį sąrašą, UAB „Rizvis“ įstatus, 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 24 d. darbo sutartis, Bendrovės 2016 m. lapkričio 25 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. lapkričio 27 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir dokumentus, įrodančius įmonės veiklą, tokius kaip: 2016 m. lapkričio 28 d. veiklos aprašymą, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijų žurnalą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderius ir konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“.

13. Pareiškėjas taip pat 2017 m. kovo 28 d. pildė apklausos lapą, kuriame išdėstė informaciją apie darbą Bendrovėje. Bylos medžiagoje yra pateikta 2016 m. lapkričio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojų padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos.

14. Teismas rėmėsi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 35 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad kriterijai, kurių pagrindu galima įvertinti įmonės fiktyvumą, yra nustatyti Tvarkos aprašo 100 punkte. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas akcentavo, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Pareiškėjas yra pateikęs konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“ ir kasos pajamų orderius, kuriuos sudarė taip pat su OU „Energo group“, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., tačiau nepateikė jokių duomenų, kad sudaryta sutartis yra vykdoma, taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių toliau gaunamas nuolatines įmonės pajamas iš vykdomos veiklos po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė taip pat nėra sudariusi sutarčių su jokiais kitais klientais, tik su OU „Energo group“. Šiuo atveju taip pat aktualus atsakovo pateiktas apklausos protokolas, vykdytos apklausos dalyvis buvo H. Z. A. (UAB „Rizvis“ direktorius).

15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Rizvis“ direktoriui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4021-815/2017 šį sprendimą paliko galioti.

16. Iš vykdytos apklausos matyti, kad Bendrovės direktorius negalėjo paaiškinti, iš kur atsiranda kas mėnesį mokami grynieji pinigai ir kaip šie pinigai pasiekia Bendrovę, nes įmonė OU „Energo group“ yra įsikūrusi Estijoje, o banko sąskaitos UAB „Rizvis“ neturi. Bendrovės direktorius taip pat pasakė, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra konsultacijų teikimas, tačiau paaiškino, kad vykdant sudarytą kontraktą su OU „Energo group“ dar nėra atlikta jokių realių veiksmų, t. y. nėra jokio atgalinio ryšio ir Bendrovė tik tyrinėja rinką. Bendrovės direktorius taip pat buvo paklaustas apie Bendrovės patalpas, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų adreso. 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti UAB „Rizvis“ patalpų, tačiau nerado jokių Bendrovę žyminčių skiriamųjų ženklų, taip pat buvo padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovėje dirbantys darbuotojai neturi tinkamų patalpų ir įrengtų darbo vietų, taip pat Bendrovės darbuotojai nėra atsiliepę Bendrovės telefonu ar atsakę į siųstus atsakovo laiškus. Remdamasis minėtu, teismas darė išvadą, kad Bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 100 punkte išdėstytus kriterijus, pagrindžiančius įmonės fiktyvumą.

17. Pareiškėjas skunde teigė, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikęs nagrinėti skubos tvarka, tačiau atsakovas be jokios priežasties prašymą nagrinėjo bendrąja tvarka. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad atsakovas neprivalo pateiktą prašymą nagrinėti skubos tvarka, o Tvarkos aprašo 63 punktas nustato pagrindus, kada prašymą atsisakoma nagrinėti skubos tvarka ir jis nagrinėjamas bendrąja tvarka, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmesti.

18. Teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ veiklą ir jos nepertraukiamą tęstinumą, kurios metu yra gaunamos pastovios pajamos, taip pat nėra duomenų, kurie paaiškintų, kaip gaunami grynieji pinigai bei nuo Bendrovės įkūrimo nėra jokių realių Bendrovės veiklos rezultatų. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė turi ne tik formaliai atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau turi realiai ir nepertraukiamai vykdyti veiklą ir iš jos gauti nuolatines pajamas.

19. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys dėl Bendrovės veiklos neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi. Atsižvelgęs į tai, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realią Bendrovės veiklą, teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas skundžiamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, teismas pažymėjo, kad pagrindo tenkinti minėtą prašymą nėra.

III. 21. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 192–199), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Tai pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertintas ir analizuotas pareiškėjo apklausos lapas. Nors prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 29 d. ir buvo prašoma jį nagrinėti skubos tvarka, atsakovas iki 2017 m. kovo 8 d. neatliko jokių veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjas sumokėjo papildomai, kad sprendimas būtų priimtas per 2 mėnesius, bet atsakovas be jokios priežasties nagrinėjimo terminą pratęsė 4 mėnesiams. 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjas atvyko apklausai pas atsakovą ir į visus klausimus atsakė tinkamai. Dėl įmonės pelno negalėjo tiksliai atsakyti, nes dar buhalterio nebuvo suformuotas balansas. Apie įmonės darbuotojus nieko nebuvo klausiama. Sąskaitos banke pareiškėjas atsidaryti negali, nes laukiama, kol bus išduotas leidimas gyventi. Dėl patalpų nuomos nurodė, kad šiuo metu vyksta patalpų remontas, apie kurį sprendime net neužsimenama, nuvykus į vietą, nesimatė Bendrovės iškabos, nes ji buvo nuimta remontuojant patalpas.

21.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama informacijos apie Bendrovės veiklos tęstinumą, apie tokios informacijos poreikį sužinota tik iš teismo sprendimo. Bendrovė bendradarbiauja su Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinių projektų vystytojais, ji pasirašiusi keletą sutarčių su Lietuvos ir Estijos įmonėmis, kurios planuoja investuoti į Lietuvos energetikos sektorių. Pagrindinis Bendrovės klientas šiuo metu – OU „Energo Group“ (Estija). Taip pat Bendrovė teikia finansinio tarpininkavimo paslaugas, dirba su žymiausiais bankais, kurie specializuojasi vėjo energetikos projektų finansavime. Bendrovė savo klientams gali pasiūlyti pilną paslaugų paketą – nuo projekto analizės iki projekto statybos darbų finansavimo bei įrangos tiekimo. Atsakovas net nesiekė šalinti kilusių abejonių dėl Bendrovės veiklos. Pareiškėjas ir Bendrovė atitinka visas sąlygas, numatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

21.3. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Sprendime nenurodytas nei vienas Tvarkos aprašo 100 punkte nurodytas pagrindas. Buvo pateiktos visos aplinkybės, susijusios su Bendrovės veikla bei darbuotojais, tačiau pareiškėjas vis tiek laikytas nesąžiningu. Migracijos departamentas yra saistomas gero viešojo administravimo principo imperatyvų, tačiau teiginių dėl fiktyvaus prašymo pateikimo nepagrindė jokiais duomenimis.

21.4. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, nes pareiškėjo veiksmai negali suponuoti nelegalios migracijos grėsmės išvados, nes pareiškėjas nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos įstatymo, taip pat išvykimo termino, todėl teismo ir atsakovo motyvai nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Atsakovas negali sprendimo grįsti vien tik spėjimais ir įtarimais.

21.5. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas, nes nebuvo atsižvelgta į Bendrovės specifiką, t. y. kad Bendrovės paslaugų teikimas susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu, ir tai, kad Bendrovė nėra mažmeninės prekybos įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitų-faktūrų kiekis lemia Bendrovės veiklą. Pagrindinis Bendrovės partneris yra OU „Energo Group“, pareiškėjas taip pat bendradarbiauja su Irano bendrovėmis.

22. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 3–7), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsiliepime pažymi, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nustatė, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų teismui, kurie paneigtų ginčijamo sprendimo išvadas. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nuomojamų patalpų ir vykdomo remonto, tačiau į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ veiklą ir jos nepertraukiamą tęstinumą, kaip gaunami grynieji pinigai bei nuo Bendrovės įkūrimo nėra jokių realių Bendrovės veiklos rezultatų. Pažymi, kad leidimą laikinai gyventi pareiškėjui atsisakyta išduoti, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl to, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne dėl to, kad UAB „Rizvis“ yra fiktyvi. Papildomų dokumentų iš pareiškėjo nebuvo prašoma, nes surinktų duomenų pakako atsakovui priimti sprendimą, o visus paaiškinimus pareiškėjas galėjo pateikti žodinės apklausos metu. Nors pareiškėjas cituoja teismų praktiką dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui, tačiau ji šios bylos kontekste nėra aktuali, kadangi ginčijamame sprendime buvo konstatuota nelegalios migracijos grėsmės, o ne tai, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymi, kad apklausos metu pareiškėjas buvo įspėtas duoti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus, tačiau į didžiąją dalį klausimų atsakė formaliai ir nekonkrečiai. Mano, jog teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Rizvis“ direktoriaus apklausos duomenimis, nes joje nustatytos aktualios aplinkybės. Pats pareiškėjas savo dalyvavimą Bendrovės veikloje apibūdino būsimuoju laiku, pažymėdamas, kad dabar jis, kaip ir kiti Bendrovės akcininkai, būna (duomenys neskelbtini), nes laukia sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-506(246), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti jam leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą: (duomenys neskelbtini) paso kopiją, 2016 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmens teistumą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinį sąrašą, UAB „Rizvis“ įstatus, 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 24 d. darbo sutartis, Bendrovės 2016 m. lapkričio 25 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. lapkričio 27 d. metinę pelno mokesčių deklaraciją laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir dokumentus, įrodančius įmonės veiklą, tokius kaip: 2016 m. lapkričio 28 d. veiklos aprašymą, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijų žurnalą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderius ir konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“.

27. Migracijos departamentas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-506(246), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos apie Bendrovės veiklą pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

28. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 29 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 str. 1 d.). Pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

29. Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

30. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

31. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad UAB „Rizvis“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pateikė sutartį dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su vėjo energetikos vystymu, teikimo Estijos įmonei OU „Energo Group“, kasos pajamų orderius, kuriuos sudarė taip pat su OU „Energo group“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ išteklius 2016 m. gegužės–lapkričio mėnesiais teikti tokio pobūdžio paslaugas ir realų jų suteikimą, Estijos įmonės OU „Energo Group“ galimybes vykdyti pareiškėjo įvardyto masto projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, skunde teismui teigęs, jog Migracijos departamento pareigūnai neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų, teismui nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti Migracijos departamento surinktais duomenimis ir išvadomis. Pažymėtina, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, nurodydami faktinius skundo ar atsiliepimo į jį pagrindus, kartu privalo nurodyti juos patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 67 str. 1 d. 4 p., 71 str.).

33. 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjui atvykus į Migracijos departamentą, jam buvo pasiūlyta raštu atsakyti į apklausos lape nurodytus klausimus dėl jo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, kad duomenų neatitikimo tikrovei atveju jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat įspėtas pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus. Tačiau pareiškėjas, atsakydamas į pateiktus klausimus, savo dalyvavimą Bendrovės veikloje apibūdino būsimuoju laiku, pažymėdamas, kad jis, kaip ir kiti Bendrovės akcininkai, būna (duomenys neskelbtini), nes laukia sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas nepasiliko tęsti Bendrovės veiklos, nesikreipė dėl nacionalinės D vizos išdavimo. Šiuo metu Bendrovė konsultuoja vienintelį klientą – Estijos kompaniją OU „Energo Group“ dėl vėjo jėgainių statybos (bendradarbiavimas vyksta nuo 2016 m. gegužės, tačiau atsakyti, kada vyks statybos, negalėjo). Pareiškėjas negalėjo apibūdinti Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos, nežinojo, kokie reikalavimai taikomi įmonėms, kurių dalyviai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-15082 nurodoma, kad atlikus patikrinimą nurodytu adresu nerasta Bendrovės veiklos požymių, nebuvo Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos, pridėta darbuotojų padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyrius 2017 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-28077 duomenis, atliekant Bendrovės patikrinimą, tris kartus buvo skambinta telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas, buvo siųstas laiškas elektroniniu paštu, tačiau atsakymas negautas, darbuotojų telefono numerių nustatyti nepavyko. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovė negalėjo vykdyti veiklos, neturėdama tinkamų patalpų ir sąlygų darbuotojams, o pareiškėjo argumentai, jog vyko patalpų remontas, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, nustatyta, jog ant pastato pakabintas skelbimas, kad jis parduodamas.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Rizvis“ direktoriui H. Z. A. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4021-815/2017 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5041-624/2017 šį sprendimą paliko galioti. UAB „Rizvis“ direktorius vykdytos apklausos metu negalėjo paaiškinti, iš kur atsiranda kas mėnesį mokami grynieji pinigai ir kaip šie pinigai pasiekia Bendrovę, nes įmonė OU „Energo group“ yra įsikūrusi Estijoje, o banko sąskaitos UAB „Rizvis“ neturi. Bendrovės direktorius taip pat pasakė, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra konsultacijų teikimas, tačiau paaiškino, kad vykdant sudarytą kontraktą su OU „Energo group“ dar nėra atlikta jokių realių veiksmų. Bendrovės direktorius buvo paklaustas apie Bendrovės patalpas, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų adreso.

35. Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

36. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: 1) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)); 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 3) jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).

37. Įvertinusi tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Rizvis“ realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, be to, dalis duomenų, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, o pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą pagrįstai netenkinti.

38. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nebuvimo, nes pareiškėjas nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos įstatymo ar išvykimo termino. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą.

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius