2022-03-02 Nr. AB-4855-3-61-3-03662-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1217-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03662-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. U. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21S21633 (toliau – ir Sprendimas) ir 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1063 (toliau – ir Departamento komisijos sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis turėjo asmeninį konfliktą su (duomenys neskelbtini) atstovais ir buvo primygtinai traukiamas į šios organizacijos veiklą, nors jos tikslams visiškai nepritaria. Teigė, kad Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas yra paprastas itin jauno amžiaus žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Manė, jog pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

3. Pareiškėjas nurodė, jog buvo užpultas, patyrė sveikatos sutrikdymą, o tai, kad pareiškėjo amžiaus asmenys paprastai (duomenys neskelbtini) nedomina, nereiškia, kad būtent pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti būtent taip. Pareiškėjas pabrėžė, jog iš esmės atsakovas byloje rėmėsi ne konkrečiai nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis, taip pat, nors atsakovas Sprendime pripažino, tačiau su pareiškėju nesusiejo jam žinomos ir pripažintos informacijos, jog pareiškėjo kilmės valstybėje itin plačiai taikomas jaunų žmonių grobimas ir prievartinis vertimas tapti konkrečios politinės grupuotės kovotoju, o pareiškėjas kaip tik yra jauno amžiaus vyras, vienareikšmiškai patenkantis į (duomenys neskelbtini) susidomėjimą keliančių asmenų ratą ir dėl šios priežasties esantis ypatingai sudėtingoje padėtyje. Teigė, jog atsakovas rėmėsi pareiškėjo ir jo brolio pasakojimų neatitikimais, nors realiai nurodyti kaip neatitikimai duomenys yra visiškai nereikšmingi ir nesusiję su prašymo suteikti prieglobstį pagrindais, epizodiniai, buitiški ir visiškai neaktualūs.

4. Pareiškėjas konstatavo, jog nors skundžiamame Sprendime atsakovas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, bet jis šio vertinimo pareiškėjui netaikė. Pareiškėjas nesutiko, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad Departamentui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra išvestinis sprendimas, todėl, panaikinus sprendimus nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, turi būti panaikintas ir jis, kaip praradęs teisinį pagrindą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas paaiškino, jog 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas kartu su savo broliu neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų. 2021 m. liepos 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris buvo grindžiamas tuo, kad į jo gyvenamąją vietą (pareiškėjas teigė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini)) atvyksta (duomenys neskelbtini) atstovai ir priverstinai verčia įsitraukti į grupuotės gretas, o jei per 5 dienas neprisijungi, tai jie nužudo ir tave, ir tavo šeimą, dėl to jis, norėdamas išvengti priverstinio įtraukimo į (duomenys neskelbtini) gretas, kartu su savo broliu nusprendė išvykti iš šalies.

7. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojime yra daug neatitikimų, tiek lyginant su jo brolio pasakojimu, tiek su paties pareiškėjo skirtingų apklausų metu pateiktais duomenimis. Be to, jo pateikta informacija dažnai prieštaravo surinktai aktualiai informacijai apie kilmės valstybę, todėl, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, labai tikėtina, kad pasakojimas yra pramanytas ir, atitinkamai, savaime nepagrindžia tariamai kilusios grėsmės realumo, o kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo istoriją, pareiškėjas nenurodė. Akcentavo, jog, atsižvelgus į atliekant tyrimą nustatytų aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjui yra 30 metų, jis yra suaugęs, pasak jo, baigęs 12 klasių, todėl, Departamento vertinimu, jis nėra itin jauno amžius asmuo bei jis turėtų būti sukaupęs pakankamai gyvenimiškos patirties, kad galėtų nuosekliai papasakoti tikrąsias priežastis, dėl kurių jis išvyko iš kilmės valstybės. Departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių siekiant išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir, atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo pasakojimo prieštaravimai buvo esminiai vertinant jo prašymo pagrįstumą, todėl šiuo atveju pareiškėjo pasakojimui taikyti abejonės privilegijos principo nebuvo pagrindo. Skunde nurodyta tariamai plačiai žinoma informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje itin plačiai taikomas jaunų žmonių grobimas ir prievartinis vertimas tapti konkrečios politinės grupuotės kovotoju, yra deklaratyvus ir niekuo neparemtas pareiškėjo teiginys, nes to nepatvirtina Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, o jokių šiuos teiginius paremiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime nebuvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), kaip teigiama skunde. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jis yra verbuojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės prisijungti prie jų, tačiau jo pasakojimas apie įvykius, kurie jį paskatino išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio ir neišsamus, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje.

Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau informacijos apie tokį kaimą tyrimo metu nebuvo rasta, o pasakojimas apie gyvenamąją vietą kito skirtingais prieglobsčio procedūros etapais, taip pat pareiškėjas nurodė priešingas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nei jo brolis. Pareiškėjas Departamentui nurodė, jog jiems su broliu teko išvykti, nes susiginčijo su (duomenys neskelbtini) atstovais, o (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti jį bei visą jo šeimą, bet pareiškėjo brolis nurodė, kad jų pokalbiai su (duomenys neskelbtini) atstovais buvo draugiški, o (duomenys neskelbtini) žmonėms bando pasirodyti garbingas, todėl vaikų ir moterų neliečia, dėl šios priežasties išvykti reikėjo tik jam ir broliui.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas neatitiko kilmės valstybės informacijos, kadangi, EPPB duomenimis, (duomenys neskelbtini) paprastai verbuoja bedarbius (duomenys neskelbtini) etninės grupės vyrus, be to, (duomenys neskelbtini) į savo gretas paprastai prievarta įtraukinėja asmenis tik išimtiniais atvejais. Priimant Sprendimą buvo remiamasi informacija, surinkta iš patikimų šaltinių, o pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamento išvados yra nepagrįstos, nėra paremti nei aktualia ir patikima kilmės valstybės informacija, nei kitais objektyviais duomenimis, todėl pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė, kad jis kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas; pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo.

Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

11. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, nes jo atžvilgiu nėra taikoma Įstatymo 125 straipsnio 4 dalis. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas spendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo M. U. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas nurodė pakeisti Departamento 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21S21633 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeisti 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21S216333 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat atitinkamai pakeisti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 6K-1063 dalį.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.

14. Pareiškėjas 2021 m. liepos 24 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu nuvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), kaip turistas, ten gyveno 18 dienų. Brolis atvyko 4 ar 5 dienom vėliau. Jei iš (duomenys neskelbtini) nuvyko (duomenys neskelbtini), iš ten taksi automobiliu buvo nuvežti į pasienį, ėjo nurodyta kryptimi, kol jį ir brolį sulaikė pareigūnai. Paliko savo šalį ir kaimą, nes pas juos atvyksta (duomenys neskelbtini) atstovai ir per jėgą ima rekrutus, nori, kad jie prisijungtų prie jų. Davė 5 dienas ir nurodė, kad, jei neprisijungs, nužudys pareiškėją ir jo šeimą. Gelbėdami savo gyvybes pareiškėjas su broliu išvyko, keliavo kartu. Byloje buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, kuriame nurodyta, kad jis yra kilęs iš vargingos šalies, (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, nė vieno gyvybė nėra apsaugota. Nėra darbo, negali pamaitinti savo šeimos, todėl prašo leisti teisėtai dirbti, pažada laikytis įstatymų, gyventi kaip geras pilietis.

15. 2021 m. rugsėjo 6 d. Departamente buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žmonės grasino pareiškėjui ir jo broliui, jie kreipėsi dėl to į policiją, nes kilo ginčas tarp (duomenys neskelbtini) atstovų ir pareiškėjo su broliu.

16. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausose duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir 87 straipsnyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

18. Teismas vertino, jog nors pareiškėjas nurodė ir ekonominius motyvus, kodėl nori likti Lietuvoje, tačiau esminiai jo argumentai yra susiję su sulauktais grasinimais iš (duomenys neskelbtini). Jo pasakojimas apie kylančias grėsmes atmestinas. Prieglobsčio prašytojo pasakojimai (VSAT, Departamente, teismo posėdyje) buvo neišsamūs, prieštaringi, kintantys, nenuoseklūs. Pareiškėjas, paprašytas patikslinti informaciją, ją modifikavo, neigė taip kalbėjęs, bet, perklausius ištrauką iš garso įrašo, patvirtino, kad tai – jo žodžiai, tolesnių paaiškinimų nebepateikė. Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, neva įrodančių pasikreipimą į policiją, nes neaišku, kaip pareiškėjo draugas galėjo gauti tokius dokumentus, kodėl jie iš karto surašyti dviem kalbomis, kodėl antspaudai abiejuose dokumentuose anglų kalba. Teismas pažymėjo, kad net ir vertinant pateiktus dokumentus iš policijos, pareiškėjo pasakojimas, jog policija jam nepadėjo, yra nelogiškas – pagal pateiktus dokumentus pareiškėjas į policiją kreipėsi 2021 m. balandžio 13 d. Nors pareiškėjas tvirtino nepamenantis tikslių datų, tačiau, pagal jo apytikslius paaiškinimus, jis išvyko iš kilmės valstybės gegužės mėnesį, taigi apie jokius policijos priimtus sprendimus, neveikimą nėra duomenų. Terminai atlikti tyrimą, tikėtina, dar nebuvo suėję. Jeigu pareiškėjas kreipėsi pagalbos į policiją, nėra duomenų, kad teisėsaugos institucijos neveikė, neatliko tyrimo, nepagelbėjo. Priešingai, pagal pareiškėjo pateiktą dokumentą matyti, kad prašymas užregistruotas.

19. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas savo grėsmes grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir jo brolis R. A., tačiau abiejų brolių, kaip jie teigia, dalyvavusių tuose pačiuose įvykiuose, pasakojimai skiriasi iš esmės. Pareiškėjo brolio apklausos transkirpcija ir garso įrašas patvirtina, kad neatitikimai yra ne buitiniai, o esminiai. Pažymėjo, jog sprendimo dėl pareiškėjo brolio prašymo suteikti prieglobstį teisėtumas ir pagrįstumas taip pat buvo patikrinti teisme.

20. Teismas konstatavo, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei ištyrė pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Informacija yra aktuali bylai, pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai. Teismas atmetė skundo argumentus, kad kilmės valstybės informacija nesurinkta arba netinkamai įvertinta, nes tokių įrodymų byloje nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas (kad kilmės valstybėje yra kitokia situacija nei nurodyta Departamento medžiagoje, kad (duomenys neskelbtini) domisi tokio profilio asmenimis). Teismas vertino, jog iš atsakovo surinktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) paprastai verbuoja bedarbius (duomenys neskelbtini) etninės grupės vyrus iš kaimo bendruomenių, verbavimai dažnai vykdomi (duomenys neskelbtini). Pagal EPPB duomenis, (duomenys neskelbtini) savanorių netrūksta ir (duomenys neskelbtini) į savo gretas prievarta įtraukia asmenis tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, kai jie turi karinės patirties ar karinį išsilavinimą. Tuo pačiu EPPB yra pabrėžęs, kad priverstinis (duomenys neskelbtini) verbavimas yra retas reiškinys, dažniausia vykstantis vietovėse, kur yra didelė (duomenys neskelbtini) įtaka arba (duomenys neskelbtini) kontroliuoja vietovę, arba kur nėra socialinių ir valstybės apsaugos struktūrų. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajonas, kurį kaip gyvenamąją vietą nurodė pareiškėjas, atsakovo surinktais duomenimis yra maždaug 700 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) sienos, mieste (ir rajone) didžiąją dalį etninės sudėties sudaro (duomenys neskelbtini), nerasta informacijos apie regione veikiančias (duomenys neskelbtini) pajėgas ir šiame regione (duomenys neskelbtini) vykdomas bet kokio pobūdžio verbavimo akcijas (priverstines ar savanoriškas).

21. Teismas nusprendė, jog pareiškėjas patirtos grėsmės arba persekiojimo neindividualizavo, o pateikė bendro pobūdžio pasakojimą. Aplinkybė, kad pareiškėją kvietė prisijungti (duomenys neskelbtini) atstovai, negali būti laikoma patikima ir įrodyta, todėl negali būti laikoma ir persekiojimu ar persekiojimo grėsme dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti, todėl pagrįstai jam nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas nurodė, jog vertinant pareiškėjo atitikimą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, spręstina, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kils grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą. Pažymėjo, kad prašydamas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, pareiškėjas turi nurodyti grėsmes ir baimes, susijusias su grįžimu į kilmės šalį, o Departamentas turi atlikti tyrimą tik dėl prašytojų nurodytų ir identifikuotų grėsmių ir baimių, susijusių su grįžimu į kilmės šalį. Tokių grėsmių pareiškėjas nenurodė, kaip nenurodė ir jokių duomenų, kad jis buvo patekęs į grupuotės dėmesį ar dėl to buvo persekiojamas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos reikalavimų.

23. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, vertino, kad Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 p.). Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas pirminės apklausos metu, apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje. Taip pat jis savo poziciją dėstė raštu. Teismas nurodė, jog pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta.

24. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra priemonė, adekvati jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo dešimtame skirsnyje numatytas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui, t. y. 5 metams.

25. Teismas konstatavo, jog kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas atmetė kitus skundo argumentus, kadangi teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21S21633 ir 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1063. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 27. Pareiškėjas M. U. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėjas mano, jog, atsižvelgiant į naujausią kilmės šalies informaciją, konstatuotina, jog grėsmė pareiškėjui patirti persekiojimą yra visiškai reali, tai praktikuojama kilmės šalyje, todėl tokios grėsmės negalima vertinti kaip hipotetinės. Be abejo, galimybė, jog prieglobsčio prašytojas bus sulaikytas ir nubaustas, gali būti sąlygota paties prieglobsčio prašytojo elgesio ateityje, tačiau reikalavimas susilaikyti nuo konkrečių veiksmų prieštarauja pačiai prieglobsčio teisės esmei ir yra nesuderinamas su kertiniais prieglobsčio teisės principais – iš asmens, kuris prašosi prieglobsčio, negali būti reikalaujama slėpti savo įsitikinimus ar pažiūras ir tuo argumentuojant teigti, jog asmuo gali saugiai grįžti į savo kilmės valstybę. Pareiškėjas tvirtina, jog Sprendimas yra neteisingas būtent dėl to, jog atsakovas nesirėmė naujausia kilmės šalies informacija, taigi, atsakovas netinkamai įvertino faktines su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes kilmės šalies faktinės situacijos kontekste. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, jog nerado pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančios kilmės šalies informacijos, bet akivaizdu, kad tokios informacijos galima nerasti tik selektyviai renkant informaciją. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (įskaitant neoficialiąją), dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis, ir ar realu, jog, grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, jis nepatirs persekiojimo / kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais.

29. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, jog, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Mano, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

30. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

31. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pabrėžia, kad pareiškėjo nebuvo reikalaujama susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas vadovaujantis teisės normomis ir atsižvelgiant į jo individualią situaciją. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Be to, teisės aktai neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informacijos visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais; šiuo atveju buvo surinkta informacija tiek pagal pareiškėjo prašymo motyvus ((duomenys neskelbtini) vykdomą verbavimą), tiek apie bendrą saugumo padėtį kilmės valstybėje. Pareiškėjas pats nepateikė jokios naujesnės, patikimos kilmės valstybės informacijos (tik nuorodą į straipsnį iš leidinio „Financial Times“), kurios pagrindu galėtų būti padarytos kitokios išvados. Atsakovas dėl draudimo atvykti paaiškina, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus laikotarpio, o teismas sutrumpino Sprendime nurodytą draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21S21633 ir 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 6K-1063 bei įpareigojimo Departamentui iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį tenkino iš dalies. Teismas nurodė pakeisti Departamento 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21S21633 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeisti 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21S216333 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat atitinkamai pakeisti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 6K-1063 dalį.

37. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

40. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

41. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) akcentavo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neprieštaringi bei nuoseklūs.

46. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nurodyta bendro pobūdžio informacija nesutampa su Departamento surinktais duomenimis.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

48. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad pareiškėjo pasakojimas nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, pagal kurią: (duomenys neskelbtini) tik retais atvejais vykdo priverstinį verbavimą (savanorių jiems užtenka); pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovas ((duomenys neskelbtini) verbuoja (duomenys neskelbtini), pats (duomenys neskelbtini) judėjimas daugiausiai susideda iš (duomenys neskelbtini) etninės grupės, žodis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalba reiškia „(duomenys neskelbtini)“); (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyvena vietovėje, kur (duomenys neskelbtini) nei vyrauja, nei vykdo verbavimus; pareiškėjas neturi karinio išsilavinimo ar patirties (t. y. nepriklauso grupei, kurią išimtiniais atvejais (duomenys neskelbtini) gali priverstinai verbuoti). Įvertinus tai, bei atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nesuderinamumą su kilmės valstybės informacija ir jo brolio pasakojimu, pasakojimas pagrįstai buvo laikomas pramanytu ir nelaikomas patikimu įrodymu, patvirtinančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių tikrumą. Atitinkamai pateiktas pareiškėjo pasakojimas savaime nepagrindžia jam tariamai kilusios grėsmės realumo, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė.

50. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

51. Pagal Tvarkos aprašo 168 punktą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas šio aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tvarkos aprašas neįtvirtina Departamento pareigos kiekvienu atveju rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vien bendrai žinomos informacijos nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nepakanka, o surinkta informacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, nustatytus Tvarkos apraše, ir juos atmeta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

52. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam atvejui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi priimant sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija.

53. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. U. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius